Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, tačiau apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, jam teismo šaukimas įteiktas asmeniškai. Teismas iki posėdžio pradžios negavo iš atsakovo prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo argumentus ir poziciją dėl pareikšto ieškinio; pažymėtina, kad 2022 m. sausio 20 d. teismas organizavo antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, nes dėl CPVID-19 pandemijos 2021 m. lapkričio 16 d. paskirtas parengiamasis posėdis, organizuotas nuotoliniu būdu, dėl techninių kliūčių neįvyko. Atsižvelgiant į tai (o būtent, kad atsakovui kilo problemų prisijungti per ZOOM platformą), teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo tinkamą dalyvavimą procese, išsiuntė jam teismo šaukimą, kuris pastarajam buvo įteiktas asmeniškai. Taigi, atsakovas buvo informuotas tinkamai ir objektyviai galėjo dalyvauti procese arba pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu (turėjo daugiau kaip du mėnesius iki antrojo parengiamojo posėdžio). Šios bylos aplinkybių kontekste teismas negali ignoruoti EŽTT suformuotos pozicijos dėl šalių elgesio civiliniame procese, o būtent Teismas aiškiai pabrėžė, kad iš pastarųjų yra tikimasi daugiau rūpestingumo (Kunert v. Poland, no. 8981/14, 4 April 2019, § 37). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio datą, tačiau į posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų aplinkybių, taip pat, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas pasirūpinti tinkamu savo teisių ir interesų atstovavimu, teismas sprendžia, kad atsakovas nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, dėl ko teismas, ieškovei prašant bei įvertinant, kad byla susijusi su viešuoju interesu, - išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą. Byloje nustatyta, kad 2017-01-02 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N17/1701 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovui būstą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik atsakovas. Iš Sutarties 5.6 punkto matyti, kad atsakovas, kaip nuomininkas, įsipareigojo socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių butų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Sutarties 22.2 punkte nurodyta, kad Sutartis pasibaigia vienašališkai nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 5 punkte nustatytų įsipareigojimų (Sutarties 22.2.3 p.). Pagal Sutarties 24 p., pasibaigus Sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2017-01-13 Socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. N.5.22-1701 ginčo butas buvo perduotas atsakovui.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2021-03-05 namo (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipėsi su skundu į ieškovę dėl (duomenys neskelbtini) gyventojo (atsakovo) elgesio, kartu pridėdami ir gyventojų, nukentėjusių nuo atsakovo elgesio, sąrašą; skunde nurodė, kad atsakovas daugiau nei dvejus metus bute girtuokliauja, gyvenimas tapo nebepakenčiamas, nes vakarėliai vyksta dieną ir naktį, iš buto sklinda triukšmas, lankosi asocialūs asmenys, girdisi riksmai, juntamas tabako ir alkoholio kvapas, dažnai kyla muštynės, nuolat kviečiama policija; taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. sausio mėn., aukštu žemiau gyvenanti kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto išsikėlė gyventi pas vaikus dėl nuolatinio triukšmo. Nors gyventojai ne kartą bendravo su atsakovu ir prašė nurimti, pastarasis į tai nereagavo, policijos pareigūnų lankymasis nepadėjo; skunde nurodyta, kad tokia situacija lemia gyventojų prastą gyvenimo kokybę, dėl ko prašė atsakovą iškeldinti.

Ieškovė, reaguodama į namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą, 2021-03-31 raštu reg. Nr. 1.35-21/1415 įspėjo atsakovą apie tai, kad tuo atveju, jei bus gautas pakartotinis skundas dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių išgertuvių, triukšmavimo nakties metu, bus svarstomas klausimas dėl atsakovo iškeldinimo. Iš Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021-04-09 rašto matyti, kad patikrinus laikotarpyje nuo 2020-12-01 iki 2021-03-30 policijos registruojamų įvykių registrą, bute (duomenys neskelbtini) buvo registruoti aštuoni pranešimai, į kuriuos vyko policijos pareigūnai. Visuose pranešimuose 2021-01-25, 2021-01-30, 2021-02-04, 2021-02-11, 2021-02-13 (2 kartus), 2021-02-26, 2021-02-27 dėl bute vykstančių išgertuvių buvo nustatyti viešosios tvarkos pažeidimai.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2021-05-14 ieškovė gavo pakartotinį namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą reg. Nr. 7467, kuriame gyventojai nurodė, kad atsakovo bute vėl vyksta išgertuvės ir dieną, ir naktį; be to, įvyko ir smurtinis konfliktas. Nepaisant tai, kad vėl buvo kviečiami policijos pareigūnai, išgertuvės vyksta ir toliau, nuolat sklinda alkoholio ir tabako kvapas, triukšmas iš atsakovo buto; prašė iškeldinti atsakovą iš socialinio busto.

2021-05-25 ieškovės darbuotojas, neįspėjęs atsakovo, atvyko patikrinti buto (duomenys neskelbtini) ir surašė Buto patikrinimo aktą Nr. 25907, kuriame nurodyta, kad patikrinimo tikslas – gautas skundas; nustatyta, kad atvykus, lauke buvo girdėti iš antro aukšto sklindantys asmenų balsai; buto duris atidarė pašalinis asmuo, buvo jaučiamas alkoholio ir rūkalų kvapas. Į butą neužeita, į laiptinės aikštelę išėjo nuomininkas (atsakovas) ir A. M., nuo kurių sklido alkoholio kvapas; paaiškino, kad asmenys, esantys bute, padeda atsakovui tvarkytis, nes jis yra labai silpnos sveikatos, alkoholio nevartoja.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2020-09-11 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada Nr. DPS-1447 patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2020-07-23 iki 2026-09-23 yra nustatytas 20 proc. darbingumo lygis.

EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio 2 dalis pripažįsta valstybės teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybe, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant įstatymą. Byloje konstatuota, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei (2021-05-26 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas); Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1 - 474 perdavė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir ginčo butą. Taigi, ieškovė įgijo teisę kontroliuoti jai perduoto patikėjimo teise turto naudojimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus m. savivaldybė, įgyvendindama valstybės politiką, šiuo atveju – aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis per sau pavaldžias įstaigas ar įmones, šiuo atveju – ieškovę - savivaldybės įmonę ,,Vilniaus miesto būstas“, - privalo vykdyti valstybės pozityviąją pareigą, reaguojant į pranešimus apie teisės į privatų gyvenimo pažeidimą pagal Konvencijos 8 straipsnį, kuris apima ir teisę gyventi saugioje bei sveikoje aplinkoje. Juolab, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas” Įstatų 8.1 punkte nurodyta, kad pagrindinis įmonės tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis; pagal Įstatų 9.14 p., vienas iš įmonės tikslų apima ir savivaldybės perduoto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Pagal Įstatų 9.17 p. ieškovei kyla pareiga nagrinėti pareiškėjų pretenzijas, susijusias su patalpomis ir jų naudojimu bei dėl to priimti sprendimus.

CK 6.611 str. įtvirtinta, kad jei nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Šalių sudarytos Sutarties 22.2 punkte įvirtinta nuostata, kad Sutartis pasibaigia vienašališkai nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 5 punkte nustatytų įsipareigojimų (Sutarties 22.2.3 p.). Tuo tarpu Sutarties 5.6 punktu atsakovas, kaip nuomininkas, įsipareigojo socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių butų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Pagal Sutarties 24 p., pasibaigus Sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas (5.6 p.) ir CK 6.611 str. įtvirtintas nuomininko pareigas, o būtent:

1) 2021-03-05 namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundas apie netinkamą atsakovo elgesį, jo vedamą asocialų gyvenimo būdą daugiau nei dvejus metus, nepakenčiamas ir nesaugias gyvenimo sąlygas, gyventojų prastą gyvenimo kokybę;

2) 2021-05-14 pakartotinis namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundas apie nuolatines išgertuves bet kuriuo paros metu, smurtą;

3) ieškovės 2021-03-31 įspėjimas atsakovui ir išaiškinimas, kad gavus pakartotinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių išgertuvių, triukšmavimo nakties metu, - bus svarstomas klausimas dėl atsakovo iškeldinimo;

4) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021-04-09 raštas, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2020-12-01 iki 2021-03-30 bute (duomenys neskelbtini), buvo registruoti aštuoni pranešimai, į kuriuos vyko policijos pareigūnai ir visuose pranešimuose 2021-01-25, 2021-01-30, 2021-02-04, 2021-02-11, 2021-02-13 (2 kartus), 2021-02-26, 2021-02-27 dėl bute vykstančių išgertuvių buvo nustatyti viešosios tvarkos pažeidimai;

5) 2021-05-25 Buto patikrinimo aktas Nr. 25907, kuriame nurodyta, kad patikrinimo buvo atliktas gavus skundą; nustatyta, kad atvykus lauke buvo girdėti iš antro aukšto sklindantys asmenų balsai; buto duris atidarė pašalinis asmuo, buvo jaučiamas alkoholio ir rūkalų kvapas. Į butą neužeita, į laiptinės aikštelę išėjo nuomininkas (atsakovas) ir A. M., nuo kurių sklido alkoholio kvapas.

Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas apklausė liudytojais namo (duomenys neskelbtini) gyventojus, atsakovo kaimynus.

Liudytojas T. J. teismo posėdyje parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), yra atsakovo kaimynas; jo buto siena, o būtent miegamasis, ribojasi su atsakovo butu; parodė, kad bute gyvena nuo 2017 m., turi aukštąjį išsilavinimą (anglų k. pedagogas). Parodė, kad atsakovas yra alkoholikas, nuolat girtauja, ištisomis paromis, prarasdamas laiko nuovoką, ir tai yra besitęsiantis, ir nuolatinis procesas; be to, atsakovas gyvena ne vienas, ten nuolat lankosi asocialų gyvenimo būdą vedantys asmenys, dėl ko namo gyventojai nesijaučia saugiai, be to, jaučiamas higienos trūkumas laiptinėje dėl nurodytų asmenų lankymosi. Taip pat parodė, kad turi šeimą, kūdikį 5 mėnesių, tačiau dažnai išvyksta iš namų dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų, normalaus poilsio trūkumo, nes naktimis girtaujama ir triukšmaujama. Parodė, kad ne kartą ėjo kalbėtis pas atsakovą, tačiau rezultato nepasiekė.

Liudytojas N. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad gyvena 6 mėnesius šiame name, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba iš namų; nors gyvena ketvirtame aukšte, o atsakovas – antrame, - nuolat girdi triukšmą, rėkavimą, be to, atsakovas nuolat prašo pinigų, ateina ne vienas, jo elgesys yra agresyvus, daužo duris; taip pat parodė, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholį, laiptinėje lankosi daug pašalinių asmenų.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jau 20 metų, yra pensijinio amžiaus; parodė, kad atsakovas nuolat girtauja, yra agresyvus, prašo pinigų, yra patyrusi nuo jo smurtą; parodė, kad atsakovas savo amoraliu elgesiu sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas.

Sprendžiant dėl liudytojų parodymų patikimumo, teismas daro išvadą, jog jų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, esminių prieštaravimų teismas juose nenustatė; taip pat teismas nenustatė, kad liudytojai būtų turėję tikslą apkalbėti atsakovą; įvertintina, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais; dėl nurodytų aplinkybių teismas jais vadovaujasi. Pažymėtina, kad visi liudytojai patvirtino faktą, jog atsakovas nuolat (du metus) girtauja bet kuriuo paros metu, triukšmauja, pas jį lankosi pašaliniai, asocialūs asmenys, gyvenimo sąlygos yra prastos ir nesaugios.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė nuomos teisinių santykių dalyvio pareigas, įtvirtintas ne tik įstatyme, bet ir Sutartyje: jis, girtaudamas su pašaliniais asmenimis, nereaguodamas į ieškovės įspėjimus, gyventojų skundus, policijos pareigūnų daugkartinius apsilankymus, sistemingai ir nuolat pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kuriuos gina Konvencijos 8 str. (teisė į namus, į sveiką ir saugią aplinką), taip pat viešąją tvarką, nesilaiko moralės normų, todėl, remiantis CK 6.611 str., 2017-01-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrauktina ir atsakovas iškeldintinas su jam priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens iškeldinimo, turi būti atsižvelgta ar pritaikyta priemonė yra proporcinga jos siekiamiems tikslams. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino, kad atsakovas yra socialiai pažeidžiamas asmuo, jis turi neįgalumą, tačiau šis jo socialinis statusas savaime nesuteikia jam teisės piktnaudžiauti savo teisėmis, nesilaikyti viešosios tvarkos, negerbti kitų asmenų ir moralės normų, nuolat pažeisti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus; šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad atsakovo teisė gyventi ginčo socialiniame būste nėra absoliuti; atsakovas, kaip ir kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis yra saistomas bendro gyvenimo taisyklių ir 2017-01-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje yra susiję su atsakovo teise į privatų gyvenimą – teisę turėti namus, garantuojamą Konvencijos 8 str.; tačiau asmens, kuris nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, savo agresyviu ir netinkamu elgesiu (triukšmas, konfliktai, muštynės, grasinimai ir pan.) sudaro neįmanomas ir nepakeliamas gyvenimo sąlygas kitiems asmenims, teisės negali nusverti kitų gyventojų teisių į privatų gyvenimą – turėti sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas savo namuose. Taigi, prašoma taikyti priemonė – iškeldinti atsakovą iš ginčo buto yra proporcinga jos siekiamiems tikslams šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nes alternatyvūs būdai – įspėjimai, policijos pareigūnų lankymasis, geranoriški gyventojų kreipimaisi į atsakovą – vertintini kaip nepakankami ir neveiksmingi. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas yra neįgalus, savaime negali atsverti kitų asmenų – gyventojų interesų ir teisių turėti sveiką gyvenamąją aplinką ir saugius namus; pažymėtina, kad atsakovas gauna neįgalumo pensiją, dėl ko jis objektyviai gali išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, jog ieškovės prašymas nutraukti Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra proporcinga priemonė, atsižvelgiant ne tik į jos tikslą - tinkamai kontroliuoti savivaldybei priklausančio turto naudojimą, bet ir į visuomenės interesą – turėti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas (Europos Konvencijos 8 str.).

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad nacionaliniai teismai nagrinėja civilines bylas iš Europos konvencijos perspektyvos. EŽTT savo praktikoje akcentavo valstybės pozityvią pareigą pagal Konvencijos 1 str., kuris aiškinamas santykyje su Konvencijos 3 straipsniu (draudžiančiu žeminantį ar nežmonišką elgesį), apginti asmenis nuo netinkamo elgesio įskaitant, kai netinkamai elgiasi ir privatūs asmenys (Munteanu v. Moldova, no. 34168/11, § 61, 26 August 2020). Ši pozityvi pareiga nustato, jog valstybė privalo imtis adekvačių bei protingų priemonių, leidžiančių apginti asmenį nuo netinkamo elgesio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio; patenkinus ieškinį visiškai, jis priteistinas iš atsakovo. Kadangi žyminis mokestis už pareikštą reikalavimą sudaro 75 Eur, jis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 str.). Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2017-01-02 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39- N17/1701, sudarytą tarp ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, ir atsakovo R. V., a. k.: (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovą R. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš buto, ieškovės SĮ „Vilniaus m. būstas“, į. k.: 124568293, valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 100,92 Eur (vieną šimtą eurų ir 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.