Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1. 2017 m. birželio 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 376,60 Eur bauda;

2. 2017 m. spalio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešaisiais darbais;

3. 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešaisiais darbais;

4. 2020 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2022 m. sausio 15 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,98 promilių neblaivumas) buitinio konflikto metu, smurtavo prieš artimą savo šeimos narę – sugyventinę B. G., tai yra, vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiai į dešinę krūtį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. kaltę dėl smurtavimo prieš sugyventinę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad jis su sugyventine B. G. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 7 metus, jai priklausančiame bute ir veda bendrą ūkį. 2022 m. sausio 15 d., apie 20 val., grįžęs į namus padavė sugyventinei savo uždirbtus pinigus (60 eurų). Pinigus ji padėjo į spintą, kur deda visada, ir jis tai matė. Kartu su sugyventine išgėrė vieną 0,5 talpos degtinės butelį ir vieną butelį alaus. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų. Gėrė dviese, daugiau jokių asmenų nebuvo. Sugyventinė jam nebaigus pokalbio išėjo į savo kambarį ir paskui po kiek laiko grįžo ir vėl aiškinosi savo asmeninius reikalus. Pokalbio metu ji nesutiko su jo nuomone ir jis supykęs, gulėdamas savo lovoje, dešine koja vieną kartą spyrė sugyventinei ties krūtine vieną kartą ir galėjo pataikyti į krūtį. Supranta, kad savo veiksmu sukėlė sugyventinei fizinį skausmą bei padarė fizinę žalą. Sugyventinė išėjo iš kambario, o kaimynai, kurie girdėjo greičiausiai jų konflikto triukšmą iškvietė policiją. Gailisi smurtavęs prieš sugyventinę ir padaręs nusikalstamą veiką. Jo iškeldinti nereikia. Iki bylos baigties gyvens pas savo brolį S. B., (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji B. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji kartu su savo sugyventiniu R. B. gyvena apie 7 metus jai priklausančiame bute. 2022 m. sausio 15 d., apie 20 val., grįžęs į namus sugyventinis R. B. jai padavė savo uždirbtus pinigus (60 eurų). Pinigus padėjo į spintą, pats sugyventinis tikrai matė, kur padėjo, nes jo pinigus visada ten deda. Sugyventinis R. B. grįžo išgėręs, ji pati buvo blaivi ir parsinešė vieną 0,5 talpos degtinės butelį ir vieną butelį alaus. Kartu su sugyventiniu pradėjo gerti jo parneštą degtinę, jo kambaryje. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų. Sugyventinis R. B. pradėjo priekaištauti, kad paėmė jo pinigus ir neatiduoda, taip pat pradėjo ją kaltinti, kad ji būna su kitais vyrais. Gėrė dviese, daugiau jokių asmenų nebuvo. Nenorėdama didesnio konflikto, ji išėjo į savo kambarį. Po kurio laiko, tikslaus laiko neatsimena, grįžo į jo kambarį, norėdama išsiaiškinti žodinio konflikto priežastis, tačiau R. B. jos nesiklausė, tik labiau įsiuto. Vėliau R. B. gulėdamas savo lovoje dešine koja vieną kartą jai spyrė į dešinės pusės krūtinę ir taip jai sukėlė fizinį skausmą bei padarė fizinę žalą. Skausmą dešimt balų skalėje vertina – 8 balais. Ji nuo spyrio nenuvirto, tačiau pradėjo svaigti galva ir kuo skubiau stengėsi išeiti iš jo kambario. Išėjusi iš sugyventinio kambario, nuėjo pas save į kambarį ir atsigulė į lovą. Pati policijos pagalbos nekvietė, kiek vėliau sužinojo, kad policijai paskambino kaimynai, girdėdami jų konfliktą. Tą naktį į medikus nesikreipė. Dar ir dabar krūtinėje jaučia skausmą, matomas sumušimas – mėlynė, ir šiandien būtinai nuvyks pas savo šeimos gydytoją. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks (b. l. 47-50).

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja ir 2022 m. sausio 15 d. apie 23.30 val., buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,98 prom. girtumas) R. B. buitinio konflikto metu, smurtavo prieš artimą savo šeimos narę - sugyventinę B. G., tai yra, vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiai į dešinę krūtį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. B. G. buvo įvykio metu neblaivi, greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Paskui, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo atlikta asmens apžiūra ir nustatyta, kad sugyventinis jai spyrė į dešinę krūtį ir joje pasidarė mėlynė nuo sutrenkimo. Daugiau sužalojimų nenustatyta. B. G. teigė jutusi tik fizinį skausmą (b. l. 57-59).

2022 m. sausio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-123410-22 bei jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-29).

2022 m. sausio 18 d. Asmens apžiūros protokole Nr. IBPS-V-142524-22 bei jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad B. G. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva (mėlynė) ant dešinės krūties 8x4 cm. Dydžio (b. l. 30-35).

2022 m. sausio 16 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad R. B. nustatytas 1,98 promilės neblaivumas (b. l. 17).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 15 d., apie 23.30 val., buitinio konflikto metu vieną kartą dešine koja spirdamas sugyventinei į dešinę krūtį, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė R. B. skirti 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 90, 94).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 promilės neblaivumas), veikdamas tiesiogine tyčia, yra teistas keturis kartus, iš jų tris – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai pačiai sugyventinei sukeltą fizinį skausmą (b. l. 73-77), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (b. l. 84), nedirba (b. l. 86), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 87), kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 94). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis arešto bausme baudžiamas ne pirmą kartą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

R. B. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-72) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. B. kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.