- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- e2-1736-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26506-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- BUAB „Restauracija“
- Atsakovas
- V. V., K. V.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Simonas Baltrušaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Restauracija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovams V. V. ir K. V. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. V. 123 001,62 Eur ir pripažinti, kad ši prievolė kartu su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015, kuriuo iš atsakovo K. V. priteista 123 001,62 Eur BUAB „Restauracija“ atžvilgiu, yra solidari ir bendra atsakovų K. V. ir V. V. prievolė, dengiama iš abiejų skolininkų lėšų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Restauracija“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakovui K. V. bei V. Š. pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp bendrovės ir atsakovo K. V., taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovo priteisti 424 700 Lt. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 tenkino ieškovų VMI ir BUAB „Restauracija“ ieškinius ir iš atsakovo K. V. ieškovei BUAB „Restauracija“ priteisė 123 001,62 Eur (424 700 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 429,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės vertinimu, teismo sprendimu nustatyta prievolė K. V. turi būti pripažinta bendra ir solidaria abiejų sutuoktinių K. V. ir V. V. prievole, nes K. V. iš BUAB „Restauracija“ kasos buvo išmokėta 428 657 Lt pagal kasos išlaidų orderius, kurios dalį K. V. pagrindė dokumentais arba grąžino į įmonę. Likusiai sumai (424 700 Lt) nebuvo pateikti jokie išlaidas pateisinantys dokumentai, todėl K. V. formaliai 2014 m. kovo 24 d. sudarė paskolos sutartį. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad paskolos sutartis faktiškai nebuvo sudaryta, t. y. jos pagrindu pinigai nebuvo realiai perduoti, todėl 424 700 Lt sunma buvo priteista BUAB „Restauracija“ naudai, kaip pagal kasos išlaidų orderius gauta ir nepateisinta suma. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovo K. V. prievolė atsirado su sutuoktinės V. V. sutikimu ir jai akivaizdžiai pritariant. Šias aplinkybes patvirtina kasos išlaidų orderiai, kuriuose yra užfiksuota, kad pinigus UAB „Restauracija“ vardu išdavė (mokėjo) būtent atsakovė V. V., bendrovėje ėjusi kasininkės pareigas, o pinigus gavo atsakovas K. V.. Būtent dėl šių pinigų, išduotų iš BUAB „Restauracija“ kasos ir negrąžintų į įmonę, sprendimu yra patvirtinta K. V. turtinė prievolė. Taigi, sutuoktiniai bendru sutarimu (abiem pasirašant kasos išlaidų orderius) sudarė tokius sandorius, kuriais atsakovas K. V. liko skolingas įmonei. Bendra sutuoktinių sugalvota schema patvirtina, kad tokio pobūdžio prievolės vertintinos kaip bendra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, tenkintina iš abiejų sutuoktinių turto.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovai K. V. ir V. V. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas argumentais, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai – iš atsakovo K. V. asmeninių lėšų yra vykdomi išskaitymai priteistai sumai padengti. Atsakovė V. V. minėtoje civilinėje byloje nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu nedalyvavo, nes teismas toje byloje nustatė, kad atsakovo prievolė ieškovei yra asmeninio pobūdžio. Bankroto administratorius teigdamas, kad prievolė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą yra solidari, iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą ir nustatytų pareigą byloje nedalyvavusiam asmeniui. Ieškovė, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, privalo įrodyti, kad prievolė atsirado dėl šeimos interesų tenkinimo. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko prievolės atlyginti teismo sprendimu priteistus nuostolius pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Restauracija“ iškelta bankroto byla (el. b. l. 21–24). Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir BUAB „restauracija“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. V., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp bendrovės ir atsakovo K. V., taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovo priteisti 424 700 Lt. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 tenkino ieškovų VMI ir BUAB „Restauracija“ ieškinį ir iš atsakovo K. V. ieškovei BUAB „Restauracija“ priteisė 123 001,62 Eur (424 700 Lt) nuostolių atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 429,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 75–78). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau patikslino sprendimo rezoliucinę dalį ir papildomai ex officio pripažino niekine 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Restauracija“ ir K. V. dėl 424 700 Lt paskolos suteikimo. Teismas minėtoje civilinėje byloje nustatė, kad atsakovui K. V. UAB „Restauracija“ per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pagal 11 vnt. kasos išlaidų orderių, buvo išmokėta 428 902 Lt įmonės pinigų (avansas) prekėms ir paslaugoms pirkti. Dalį pinigų atsakovas grąžino, daliai įmonės tikslams panaudotų lėšų pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir liko skolingas bendrovei 424 724,32 Lt. 2014 m. kovo 24 d. UAB „Restauracija“, atstovaujama V. Š., ir atsakovas K. V., kaip buvęs įmonė vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, sudarė paskolos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovui K. V. išduotas ir negrąžintas 424 700 Lt dydžio avansas laikytinas įmonės suteikta paskola atsakovui, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. kovo 24 d., mokėdamas už suteiktą paskolą 6 proc. dydžio metines palūkanas. Teismai konstatavo, kad ginčijama paskolos sutartis faktiškai nebuvo sudaryta, kadangi ieškovų reikalaujama priteisti pinigų suma sutarties sudarymo metu atsakovui realiai nebuvo perduota, o paskolos sutartis akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitą veiksmą (pinigų (avanso) išmokėjimą įmonės vadovui prekėms ir paslaugoms pirkti, kurio pastarasis teisės aktų nustatyta tvarka įmonei negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių avansu išmokėtų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms (tikslams). Teismai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos nuostolių atlyginimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos, todėl 424 700 Lt iš K. V. priteisė kaip įmonei padarytą žalą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės vertinimu, prieš tai minėtu teismo sprendimu nustatyta prievolė K. V. turi būti pripažinta bendra ir solidaria sutuoktinių K. V. ir V. V. prievole, nes turtinis reikalavimas kildinamas iš 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutarties, kasos išlaidų orderių pagal kuriuos pinigus UAB „Restauracija“ vardu išdavė (mokėjo) būtent atsakovė V. V., bendrovėje ėjusi kasininkės pareigas, o pinigus gavo atsakovas K. V.. Tai reiškia, kad sutuoktiniai bendru sutarimu (abiem pasirašant kasos išlaidų orderius) sudarė tokius sandorius, kuriais atsakovas K. V. liko skolingas įmonei. Bendra sutuoktinių sugalvota schema patvirtina, kad tokio pobūdžio prievolės vertintinos kaip bendra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, tenkintina iš abiejų sutuoktinių turto.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/201, Teismų praktika Nr. 33).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).
Kaip jau minėta, ieškinys grindžiamas 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Restauracija“ ir K. V. dėl 424 700 Lt paskolos suteikimo. Tačiau ši paskolos sutartis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi ex officio pripažinta niekine, todėl teismas šį įrodymą atmeta. Aplinkybės, jog K. V. gautą iš bendrovės pinigų sumą panaudotojo atsakovų šeimos interesams tenkinti, ieškovė neįrodinėja. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo vadovaujantis Civilinio kodekso trečios knygos normomis pripažinti, kad K. V. prievolė kreditoriui BUAB „Restauracija“ yra bendra sutuoktinių K. V. ir V. V. prievolė.
Ieškinys grindžiamas ir aplinkybėmis, jog pagal kasos išlaidų orderius atsakovė V. V. iš UAB „Restauracija“ kasos išdavė pinigus savo sutuoktiniui atsakovui K. V., taip išreikšdama sutikimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Vertinant šias ieškinio aplinkybes ir tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovui K. V. iš kasos išduota pinigų suma ieškovei BUAB „Restauracija“ yra priteista kaip nuostolių atlyginimas, galėtų būti svarstomas klausimas dėl solidariosios skolininkų civilinės atsakomybės pagal CK šeštos knygos nuostatas.
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6 straipsnio 1 dalis). Šios straipsnio 3 dalyje nustatytos 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys ir numatyti atvejai, kai solidarumas preziumuojamas. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnyje. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis
Teismo vertinimu, 2015 m. sausio 6 d. teismo sprendimu iš atsakovo K. V. priteista pinigų ieškovei BUAB „Restauracija“ nuostolių atlyginimui, negali būti pripažinta solidaria atsakovų V. V. ir K. V. prievole. Atsakovas K. V. UAB „Restauracija“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2014 m. vasario 13 d., o atsakovė V. V. tuo metu bendrovėje dirbo kasininke. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės) kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Pagal Taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 4¹ punktas). Kaip matyti iš byloje esančių kasos išlaidų orderių (el. b. l. 64–74), sprendimus išduoti iš įmonės kasos pinigus K. V. priėmė įmonės vadovas K. V. ir vyriausioji buhalterė D. N.. Atsakovė V. V. savo parašu tik patvirtino pinigų išmokėjimo faktą. Teisės priimti savarankiškus sprendimus išduoti iš kasos pinigus atsakovė V. V. neturėjo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog žala ieškovei BUAB „Restauracija“ išduodant iš kasos pinigų sumas K. V. ir jų negrąžinus, padaryta bendrais atsakovų V. V. ir K. V. veiksmais. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 reikalavimai atsakovei V. V. nebuvo pareikšti, ji į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu įtraukta nebuvo. Todėl sutikti su ieškinio argumentais, kad ji solidariai su savo sutuoktiniu atsakinga už teismo sprendimu iš K. V. BUAB „Restauracija“ priteistą žalą, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai bendrais veiksmais padarė žalą ieškovei UAB „Restauracija“, ar, kad iš bendrovės gauta pinigų suma buvo panaudota atsakovų šeimos interesams tenkinti. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32785-475/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 300 Eur, priteistinos jiems lygiomis dalimis iš BUAB „Restauracija“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150 straipsnio 2 dalimi, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Restauracija“ (juridinio asmens kodas 132471755, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32785-475/2016, kuri vėliau perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti Turto areštų akto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.