Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.10.12; 1.2.4.6.2; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2

2023 m. liepos 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 8 MGL (400,00 Eur) dydžio bauda; Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 16 MGL (800,00 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudos nesumokėtos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2023 m. sausio 13 d., apie 18:20 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė savo artimam giminaičiui, broliui R. M., į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. muštinę viršutinės lūpos žaizdą.

Kaltinamasis V. M. teisme prisipažino esąs kaltas. Parodė, kad sukonfliktavo su broliu, buvo pavartoję alkoholio. Brolis puolė ant tėvo, jis gynė tėvą ir sudavė broliui. Buvo jis, tėvas ir brolis. Jie sukonfliktavo kažką iš seniau, matyt, užgėrę vienas kitą ne taip suprato. Brolis norėjo ir jam suduoti, jis išvengė smūgio ir sudavė broliui. Brolis tėvui nieko nepadarė, nes jis neleido. Bet tikrai norėjo, nes buvo atsistojęs. Jie kalbėjo apie senesniu laikus, kai brolis buvo sumušęs tėvą. Brolis nei tėvui, nei jam nieko nepadarė. Jis broliui vieną kartą sudavė. Mažeikiuose viešbutyje brolis gyvena, nes čia namų neturi, Švedijoje gyvena ir dirba. Sudavė broliui į viršutinę lūpos dalį. Žino, kad tik taip galėjo jį sustabdyti, todėl ir sudavė. Ne pirmas kartas čia. Po smūgio jis nukrito, pradėjo kraujas bėgti, o jis pats greitąją iškvietė. Iškvietęs greitąją išvažiavo į Mažeikius pas sesę. Pagalbą iškvietė, matė, kad juda, viskas jam normaliai. Tėvas liko su broliu. Žino, kad negerai pasielgė, gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, norėjo susimokėti, bet neberado sąskaitos numerio. Turto jokio neturi, gauna minimalų atlyginimą. Nesumokėjo prieš tai paskirtų baudų, nes darbo neturėjo. Dabar taupo ir tikrai susimokės. Iki naujųjų metų Norvegijoje dirbo, paminklą mamai pirko, tad pinigėlių neliko. Vartojo narkotikus, dabar nebevartoja jau kokie trys mėnesiai. Alkoholio irgi nebevartoja dabar. Darbingas ir sveikas yra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo brolį V. M. ir įvykio aplinkybių nepasakos (1 t., b. l. 36-38).

Liudytojas V. S. parodė, kad yra V. M. tėvas ir R. M. patėvis. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2023-01-13, kai jis, sūnus V. M., posūnis R. M. ir jo sūnaus draugas A. L. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo stipriai neblaivūs. Vakare, tikslios valandos nepamena, nes buvo stipriai neblaivus, sūnus ir posūnis, būdami neblaivūs, tarpusavyje susistumdė. Kodėl jie taip elgėsi nežino. Ar sūnus posūniui sudavė nematė. Matė tik kaip jie susistumdė ir abu griuvo ant virtuvėje esančios spintelės, po ko nuvirto ant žemės. Kai nugriuvo ant žemės, kiek suprato, posūnis neteko sąmonės, nes nereagavo į aplinką. Sūnus V. M. iškvietė GMP medikus. Atvykę GMP medikai posūnį R. M. išsivežė, kiek jam žinoma, į Mažeikių miesto ligoninę, nes pastarajam buvo praskelta lūpa, o sūnų V. M. išsivežė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 56-59).

Liudytojas A. L. parodė, kad dėl 2023-01-13 įvykusio įvykio pas V. S. paaiškinti nieko negali, nes tą dieną ir tą vakarą buvo stipriai neblaivus, todėl nieko nepamena (1 t., b. l. 51-53).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytą, kad atvykus adr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo viduje, virtuvėje buvo trys akivaizdžiai neblaivūs asmenys R. M., V. S. ir A. L.. Bendraujant su asmenimis paaiškėjo, kad 2023-01-13, apie 18.20 val., vartojant alkoholinius gėrimus tarp R. M. ir jo brolio V. M. kilo konfliktas, kurio metu broliai tarp savęs aiškinosi, kuris stipresnis ir taip susimušė. Muštynių metu V. M. sužalojo brolį R. M. praskeldamas jam viršutinę lūpą. Po muštynių V. M. iš namų pasišalino. Atvykę GMP medikai R. M. apžiūrėjo ir dėl kirstinės žaizdos lūpoje išvežė į Mažeikių m. ligoninę med. pagalbos suteikimui. Įvykio vietoje R. M. nustatytas 3,03 prom. neblaivumas, V. S. nustatytas 2,65 prom. neblaivumas, A. L. nustatytas 3,41 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 1-5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 123/2023 (03) nurodyta, kad R. M. nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus viršutinės lūpos sritį. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2023-01-13 18:35 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 91-92).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Iš esmės tokius pačius parodymus V. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149-152, 158-161). Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo V. S. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam R. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat kaltinamasis V. M. parodė, kad trenkė nukentėjusiajam R. M. gindamas tėvą V. S., taip pat ir save patį. Teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).

Kaltinamasis V. M. parodė, kad nukentėjusysis R. M. konflikto metu norėjo trenkti tėvui V. S., tai jis suprato iš to, nes R. M. buvo atsistojęs. Taip pat parodė, kad R. M. J. S. nieko nepadarė, nes jis to neleido. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. S. nenurodė to, kad R. M. norėjo jam trenkti ir kaltinamasis V. M. jį gynė. Be to, kaltinamasis V. M. taip pat parodė, kad nukentėjusysis R. M. norėjo ir jam suduoti, tačiau jis išvengė smūgio ir sudavė broliui. Taip pat parodė, kad R. M. ir jam nieko nepadarė. Pažymėtina, kad be paties kaltinamojo parodymų byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių tai, kad R. M. bandė suduoti kaltinamajam. Liudytojas V. S. parodė tik tai, kad V. M. ir R. M. tarpusavyje susistumdė, nežino kodėl. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad įvykio vietoje bendraujant su ten buvusiais asmenimis paaiškėjo, kad vartojant alkoholinius gėrimus tarp R. M. ir jo brolio V. M. kilo konfliktas, kurio metu broliai tarp savęs aiškinosi, kuris stipresnis ir taip susimušė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis V. M. veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. M. mušdamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį brolį R. M. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus, paskirtos bausmės – baudos nesumokėtos, 2022-06-17 būdamas nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka. Tai parodo, kad nusikalstamų veikų darymas kaltinamojo gyvenime nėra atsitiktinis. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis R. M. kaltinamajam nereiškia jokių pretenzijų, todėl galima manyti, jog nesiekia savo broliui griežtų pasekmių dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skiriami įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 3 mėn. laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis V. M. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Dėl to kaltinamajam V. M. paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytos 48,59 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (1 t., b. l. 64-68).

Iš su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad 2023-01-13 nukentėjusiajam R. M. buvo suteiktos medicinos paslaugos už 48,59 Eur VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiajam R. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti minėtas išlaidas. Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. M. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 48,59 Eur žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; įpareigojant V. M.: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą; įpareigojant V. M.: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 24 MGL (1200,00 Eur) (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai; priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 59 ct) žalos atlyginimą.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

V. M. asmens tapatybės kortelę, esančią byloje prie proceso dalyvių asmens duomenų, pradėjus bausmės vykdymą grąžinti V. M., jam atvykus į teismą ir pateikus rašytinį prašymą dėl dokumento grąžinimo.

Kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 6, 102) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.