Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pagal 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 23 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė –10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bauda (3 MGL) 375 Lt.;

2) 2015 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi pagal Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 26 d., bauda – 3 (MGL) 114 Eur, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. B. 2023 m. gruodžio 30 d., apie 14:30 val., nuomojamame bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo šeimos nario – sugyventinės S. P. atžvilgiu, t. y. tyčia kambaryje metė į veidą mobiliojo ryšio telefoną. S. P. nuėjus į virtuvę, rankų delnais sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, taip smurtaudamas S. P. padarė poodinę kraujosruvą kaktoje – dešinės akies apatiniame voke – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko vakare, 2022 m. gruodžio 30 d. Atvyko į Panevėžį sumokėti mokesčių, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kažkiek buvo išgėręs. Pasakė, kad eina susimokėti mokesčius ir išėjo. Gerai nepamena, kaip viskas įvyko, grįžo į namus ir įvyko tarp jų konfliktas, tarpusavio nesusipratimas. Tiksliai negali pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo, tikrai nepamena. Tas įvykis taip paprasčiausiai ir įvyko. Įvykyje kartu dalyvavo S. P., ji buvo jo sugyventinė, iki įvykio, gal apie pusę metų gyveno kartu. Jis tuo metu gyveno pas S. P. (duomenys neskelbtini), Kaune. Į Panevėžį atvažiuodavo susimokėti mokesčių, Panevėžyje negyveno. Nedažnai konfliktuodavo su S. P.. Įvykio vakarą buvo tik dviese. Abu tą dieną vartojo alkoholį, buvo apsvaigę. Jis įvykio gerai neatsimena, kas įvyko ir nuo ko viskas prasidėjo. Pripažįsta, kad metė telefoną S. P. į veidą, bet tyčia nenorėjo mesti, gal nesusivaldė, tikrai netyčia. Nepamena, ar nusekė jai iš paskos į virtuvę ir ar sudavė rankų smūgiais į galvos sritį, bet pripažįsta, kad taip galėjo būti. Po įvykio nepamena, ar buvo sužalojimų ar mėlynių ant nukentėjusiosios veido. Po to, kartu nuėjo miegoti ir jis S. P. neberado namuose. Tada nuvažiavo į Kauną, grįžo pas S. P. į namus. Į S. P. namus pateko, kai nuėjo pas jos kaimynę. Ji atidarė duris, padavė raktą ir jis įėjo į S. P. butą. Tada įėjo į butą ir nuėjo miegoti. S. P. nebuvo grįžusi. Kas vėliau vyko, neatsimena. Pripažįsta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą S. P., jos neatsiprašė, nes neturėjo galimybės, nebuvo kaip susisiekti. (Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios teismo posėdyje, tačiau nukentėjusioji atsiprašymo nepriėmė ir kaltinamajam neatleido) Po įvykio, vėl pradėjo kartu gyventi. Jis jos telefonu buvo atsiprašęs, ji jam buvo atleidusi ir vėl pradėjo gyventi kartu. Kartu gyveno dar kažkur apie du mėnesius, iki pat Velykų. Tuo laikotarpiu, kai gyveno kartu po įvykio, nepasakytų, kad ji būtų jo bijojusi. Jeigu S. P. būtų bijojusi, nebūtų priėmusi atgal į butą kartu gyventi. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), tęsė darbą. Kol gyveno kartu, S. P. nevaikščiojo pas psichologus, į gydytojus ji kreipėsi tik dėl savęs, ne dėl jo. S. P. pati parašė prašymą susitaikyti, jis tam įtakos neturėjo, neprašė, nereikalavo ir negrasino. Jis buvo jai tik užsiminęs. Jis tik prašė, kad nebesipyktų. Vėl išsiskyrė, nes jo darbo sutartis ėjo į pabaigą (duomenys neskelbtini). Po to turėjo daugiau konfliktinių situacijų. Dar vienas įvykis nutiko per Velykas. Buvo vėl naudojamas smurtas prieš S. Iki 2022 m. gruodžio 30 d., smurto prieš S. P. nenaudojo, gruodžio 30 d. buvo pirmas kartas. Byloje yra ieškinys neturtinei žalai atlyginti 1000 eurų, bet jį pripažįsta tik iš dalies. Sutinka, kad galėjo sukelti S. P. neturtinę žalą. Nepripažįsta tik sumos dydžio. Jo manymu, teisinga suma būtų 200-300 eurų atlyginti neturtinei žalai. Žalą atlyginsiu, šiai dienai dar nėra atlyginęs. Savo poelgį vertina labai blogai, jam gėda dėl savo poelgio, labai gailisi.

3. Po pertraukos kaltinamasis pripažino ieškinį visa apimtimi, sutiko su nurodyta suma ir sutiko atlyginti žalą.

6.8. liudytojos S. S. B. parodymais apie tai, kad 2022 m. gruodžio 30 d. apie 2 val. nakties jai paskambino į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) duris. Atidarius duris, pamatė, kad tai yra kaimynės S. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini) bute, sugyventinis S. Jo pavardės nežino, todėl pasakyti negali. Jis prašė duoti S. namų raktus, kadangi žinojo, kad pas ją yra atsarginiai S. P. buto raktai. S. teigė, kad S. šiuo metu yra išvykusi pas dėdę, o jis neturi raktų ir negali įeiti į namus. Nieko blogo nepagalvojusi, ji S. padavė raktus, kadangi jie gyveno kartu. Tuomet ji pagalvojo, kad reikia parašyti S. žinutę. Parašė jai: „S, kur tu esi?“. Ši pamačiusi jos žinutę, jai paskambino, sakė, kad ji jau prie pat namų. Ji kaimynei pasakė, kad buvo atėjęs S. ir prašė namų raktų, o ji raktus davė. S. pasakė: „oi, labai blogai“. Tada telefonu S. P. jai papasakojo, kad dienos metu, jai būnant Panevėžyje, S. bute, S. ją sumušė, metė telefoną jai į galvą. S. išsigandusi pabėgo nuo S. ir išvyko į Kauną. Tada S, jos pasigedęs, taip pat grįžo į Kauną ir atėjo buto raktų. Ji nežinodama, kad tarp jų įvyko konfliktas, S tuos raktus padavė, nes jis gyveno pas S. jau kurį laiką. S. pažįsta jau daug metų, beveik nuo vaikystės. Joms vis dar kalbant telefonu, S. pasakė, kad bijo grįžti į namus, todėl ji vyks pas draugę ir į namus negrįš. Kiek kartų ir kaip S. ją mušė, jai S. nedetalizavo, tik paminėjo, kad metė telefoną į galvą. Tą pačią naktį, apie 4-5 valandą S. kartu su policija atvyko pas ją. Matė, kad jai kaktos srityje, virš akies buvo didžiulis guzas. Virš kurios akies pasakyti negali, nes tiksliai neprisimena. S. kartu su policija bandė patekti į jos namus, nes kaip ir minėjo, ji bijojo S, todėl išsikvietė policiją. Matė, kad S. buvo agresyviai nusiteikęs, grūmėsi su policijos pareigūnais, priešinosi. Matė, kad policijos pareigūnai net kvietėsi pastiprinimą. Tuo metu S. buvo pas ją. Vėliau matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė S. ir jį išsivežė. Daugiau apie šį įvykį su S. nebekalbėjo (t. 1, b. l. 115-118).

8. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Byloje įrodyta, kad S. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. gruodžio 30 d., apie 14:30 val., nuomojamame bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo šeimos nario – sugyventinės S. P. atžvilgiu, t. y. tyčia kambaryje metė į veidą mobiliojo ryšio telefoną. S. P. nuėjus į virtuvę, rankų delnais sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, taip smurtaudamas S. P. padarė poodinę kraujosruvą kaktoje – dešinės akies apatiniame voke – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, kad metė telefoną nukentėjusiajai į veidą, sudavė smūgius į galvą. Taip pat nukentėjusiosios S. P. parodymais, kuriuose ji išsamiai papasakojo įvykio ir S. B. panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu aplinkybes, kokius veiksmus pastarasis atliko (vykusio konflikto metu S. B. metė telefoną jai į galvą, virtuvėje sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas skambutis BPC. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad dėl S. B. veiksmų jautė fizinį skausmą, veide buvo susiformavusi kraujosruva. Bylos faktinės aplinkybės aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad S. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

Bausmės skyrimas

9. Nors kaltinamasis teisme kaltę pripažino ir teigė besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

10. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

11. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų. Jis prisipažino kaltu, nukentėjusiosios iš esmės atsiprašė tik teisme, iki teisminio proceso pradžios nesiėmė jokių veiksmų švelninti nusikalstamos veikos padarinius, kas sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Kaltinamasis ir teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu savo veiksmus vertino tik kaip nesusipratimą, taip bandydamas sumenkinti padarytos veikos pavojingumą ir savo atsakomybę. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo veiksmuose nekonstatuotina.

12. Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybę, kad kaltinamasis S. B. atsiprašė nukentėjusiosios ir pripažino visą padarytą žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė – kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Šioje byloje kaltinamasis nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos neatlygino, ją tik pripažino, be to, iš pradžių nurodė, kad padarytą žalą vertina 200 Eur ir tik vėliau, po teismo posėdyje padarytos pertraukos, pripažino ją visa apimtimi. Todėl, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybę, kad kaltinamasis sutiko su neturtinės žalos dydžiu, nei BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nei kaip kitą BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytą lengvinančią aplinkybę.

14. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kt. Kaltinamasis padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai (sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei S. P.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kaltinamasis LITEKO duomenimis nedirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, turi įvairių sveikatos problemų. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, aplinkybę, kad kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bus apribota galimybė dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajai, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas vidurkiui (numatytas laisvės apribojimo terminas nuo 3 mėnesių iki 2 metų), neskiriant intensyvios priežiūros, kartu skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytus įpareigojimus, 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą, kurie užtikrins teisingumo principą ir labiausiai atitiks bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

15. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Nukentėjusioji S. P. civiliniu ieškiniu prašo jai iš kaltinamojo S. B. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

17. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

18. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

19. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nežymiai, ji jautė fizinį skausmą. Jai buvo sukeltas išgąstis, ji negalėjo grįžti į savo namus. Nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas, susiformavusi kraujosruva, kas kėlė nepatogumų einant į darbą, teko naudoti maskuojančias priemones, aiškintis bendradarbiams. Nors nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol lankosi pas psichoterapeutą ir vartoja vaistus, jaučia galvos skausmus, alpsta, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nepaisant to, teismas sutinka, kad dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji S. P. neabejotinai kentė fizinį skausmą, juto nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir gėdą prieš kitus asmenis dėl savo išvaizdos po įvykio (dėl to neabejotinai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis) bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba, teismo posėdyje S. B. ieškinį visiškai pripažino, sutiko su nurodytu neturtinės žalos dydžiu, pasižadėjo žalą atlyginti. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateikė prašymą priteisti 500 Eur už advokato atstovavimą nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje, sąskaitą už teisines paslaugas VKJ Nr. 50 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 1152025 (2 t., b. l. 56-57). Teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiosios atstovės teisinės paslaugos yra realiai pagrįstos, išlaidos joms apmokėti nėra aiškiai per didelės, jos atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl priteisiamos iš kaltinamojo S. B..

21. Kaltinamajam S. B. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

22. Kaltinamasis S. B. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktais, 5 dalies 4 punktu įpareigoti S. B.: 1) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje; 2) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti visą S. P. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; 4) uždrausti S. B. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (išskyrus skirtas gydytojo pagal receptą).

Priteisti iš S. B. S. P. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

S. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.