- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-89-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-03-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. galbūt nusikalstamų veiksmų. Pagal 2008-11-28 rangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko metalo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos ši iki sutartyje nustatyto termino neatsiskaitė ir tuo būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 24139,85 Lt turtinę žalą. Suėjus mokėjimo terminui jis dėl skolos grąžinimo telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. M. Pastarasis paprašė palaukti, kol su jo įmone atsiskaitys kiti kreditoriai, o dar vėliau žadėjo atsiskaityti asmeniškai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebegalėjo atsiskaityti, tačiau taip ir neatsiskaitė. Dėl tokio A. M. elgesio R. B. mano, jog yra apgautas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. veiksmų. Be to, jo manymu, viena sąskaita faktūra nėra įtraukta Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. skundas.
Šalies argumentai
Skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad jo skunde dėl prokuroro nutarimo buvo nurodyti motyvai, tačiau teismas visų motyvų nenagrinėjo ir nutartyje nėra teisinės skundo motyvų analizės. Mano, jog skundas nebuvo išnagrinėtas visapusiškai. Tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad nėra nurodyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, yra neišsami ir klaidinga, kadangi ji daroma apsiribojant vien tik pareiškimo turiniu. Todėl aplinkybių neišsamumas savaime nesuponuoja išvados, jog nusikalstama veika apskritai nebuvo padaryta ar yra kitos aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą. Teigia, kad iš pareiškime, skunde ar pranešime apie nusikaltimą pateikiamos informacijos dažniausiai galima spręsti tik apie objektyviuosius veikos požymius. O nustatyti kitas svarbias aplinkybes, siekiant išsiaiškinti, kokie asmens veikimo motyvai bei subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės turinys bei dėl kokių priežasčių kilo žalingos pasekmės ir kt., yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų kompetencija. Pareiškėjas, negalėdamas gauti reikalingos objektyvios informacijos, kreipėsi į prokuratūrą pagalbos inicijuojant procesą ir surenkant visą medžiagą, patvirtinančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nusikalstamas veikas. Apie tai, kad įmonė galbūt nevykdo veiklos ir apie įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma tik tiek, kiek tokia informacija yra viešai prieinama. Pagal VšĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytojui yra nepateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Nurodomu adresu – (duomenys neskelbtini), įmonės nėra, o į telefoninius skambučius direktorius neatsako. Šie duomenys yra pakankami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo tyčiniais veiksmais kėsinasi į baudžiamuoju įstatymu saugomas vertybes. Mano, kad susidarė tokia situacija, kai asmuo, manydamas, jog jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, pats privalo tinkamai veiką kvalifikuoti ir surinkti objektyvius įrodymus bei patvirtinti, jog veika neabejotinai buvo padaryta. Tokiu būdu neleistinai apsunkinamas nukentėjusio asmens statusas ir teisė kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas. Taip pat nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog pareiškėjas gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjas ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundo turinio matyti, kad UAB direktorius skunde ginčija ne galbūt esamo nusikaltimo požymius, o teisėsaugos institucijų kompetenciją.
Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. prašyme Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, tiek skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį. Tačiau jokių duomenų esant galimo nusikaltimo požymių nenurodo. Šios aplinkybės yra išsamiai nurodytos tiek prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.
Skunde apygardos teismui nurodyta, kad prokuroras iš prašymo negalėjo susidaryti nuomonę, kad yra ar nėra nusikaltimo požymių, o pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik tyrimo veiksmais nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau tokie skundo reikalavimai nepagrįsti.
BPK 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tai yra imperatyvi norma, kad skunde, pareiškime ar pranešime turi būti nurodyti bent minimalūs nusikaltimo požymiai. Tuo tarpu UAB direktoriaus skunde nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, o atitinkamai padaryti spėjimai apie galimus sukčiavimo požymius dėl neatsiskaitymo pagal rangos sutartį. Tokie spėjimai padaryti remiantis iš esmės vienintele aplinkybe, kad neatsiskaityta pagal sutartį, taip pat nurodoma, kad vengia atsiskaityti ir pan.
Skunde pareiškėjas teisingai nurodo, kad iš pareiškime, skunde ar pranešime apie nusikaltimą pateikiamos informacijos dažniausiai galima spręsti tik apie objektyviuosius veikos požymius. Tačiau konkrečiu atveju tokie objektyviosios pusės požymiai nėra nurodyti. Be to, pareiškėjas reikalauja pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant tokius požymius nustatyti. Tačiau baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis nėra tikrinti civilinių santykių subjektų veiksmų.
Prokuroro nutarime detaliai išaiškinti sukčiavimo sudėties požymiai, kurie būtų pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą. Skundžiamojoje nutartyje taip pat išsamiai nurodytos aplinkybės, kurios nepatvirtina esant nusikalstamos veikos požymių, o priešingai, patvirtina tik įsipareigojimų nevykdymą. Todėl tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina išvadą, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ginčas, kuris kildintinas iš civilinių teisinių prievolinių santykių.
Pabrėžtina, kad iš civilinių teisinių santykių kildintiną ginčą sprendžiant civilinio proceso tvarka ir nustačius sukčiavimo ar kitokios nusikalstamos veikos požymius, tiek proceso dalyvis, tiek teismas gali inicijuoti baudžiamąjį procesą (CPK 300 str. 1 d.). Ši aplinkybė taip pat buvo nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Be to, bet koks teisinis ginčas (konkrečiu atveju dėl rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymas) pats savaime nepatvirtina esant nusikalstamos veikos požymiams, o tėra prielaida, spėjimas.
Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tiria pareiškimus ir pradeda ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus dėl galimų nusikalstamų veikų. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Esant bent vienam numatytam procesiniam pagrindui, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakoma. Tiek prokuratūros nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje pagrįstai teigiama, kad direktoriaus skunde nėra nurodyti bent minimalūs nusikalstamos veikos požymiai, taip pat ir sukčiavimo požymiai, todėl skunduose (tiek prokuratūrai, tiek teismui) nurodytos aplinkybės atitinka BPK 3 str. 1 d. 1 p. Atitinkamai skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Todėl atitinkamai priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat ir skundas atmestinas.
Esant minėtoms aplinkybėms naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.