Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-606/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1-42-606/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-606/2011Proceso Nr. (1-30-2-00081-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.2.4.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,civilinio ieškovo atstovui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vėliau –(duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. pagrobė svetimą turtą - automobilį.

2008 m. lapkričio 15 d., Klaipėdos m., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – automobilį, kaltinamasis R. S. iš S. R. paėmė UAB „Autoblikas“ priklausantį 29 300 Lt vertės automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamasis R. S. pagrobė UAB „Autoblikas“ priklausantį turtą - automobilį, kurio vertė 29 300 Lt.

Kaltinamasis R. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė automobilio „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik negrobęs, bet ir tokio tikslo neturėjęs. Kaltinamasis R. S. paaiškino, jog su UAB „Autoblikas“, užsiimančia automobilių nuoma, jis, taipogi užsiimantis automobilių verslu, bendradarbiavo apie metus laiko ir iš minėtos bendrovės tuo metu nuomodavosi ne mažai automobilių. R. S. pripažino, jog su UAB „Autoblikas“ buvo sudaryta ir automobilio „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurią su bendrove pasirašė jo žmona S. S. bei patvirtino, kad dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo žmonos vardu su UAB „Autoblikas“ atstovu R. B. jis susitarė asmeniškai ir netrukus automobilį iš S. S. pasiėmė. Kaltinamasis nurodė, jog po kurio laiko automobilį „Toyota Corola“ savaitei, ar dviem savaitėm, paskolino R. Ž., jam pačiam prašant, kadangi, kaip kaltinamasis paaiškino, pastarajam reikėjo kažkur toliau, gal 500 km., gal 1000 km., važiuoti, o jo (R. Ž.) automobilis buvo prastas, tuo tarpu jis (R. S.) tuo metu turėjo keletą automobilių. Tačiau R. Ž. automobilio „Toyota Corola“ negrąžino ir kur automobilis esąs šiuo metu, jis nežino. Kaltinamasis R. S. nurodė manąs, jog nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose nėra, tai gali būti traktuojama tik kaip civiliniai santykiai. R. S., be to, nurodė, jog iš tiesų tuo pačiu metu iš R. Ž. buvo pasiskolinęs tam tikrą pinigų sumą, tačiau patikino, kad ši skola su automobilio „Toyota Corola“ paskolinimu R. Ž., tai yra automobilio kaip užstato perdavimo R. Ž., kaip pastarasis teigia, jokio ryšio neturi. Šios aplinkybės - automobilio paskolinimas R. Ž. ir pinigų pasiskolinimas iš pastarojo – atsitiktinai sutapo. R. S. parodė, jog skolos R. Ž. jis negrąžino, nes netrukus buvo sulaikytas.

Civilinio ieškovo atstovas R. B. parodė, jog 2008 m. R. S. prašymu jo žmonos S. R. (Stanionės) vardu su UAB „Autoblikas“, kurios direktoriumi jis yra, buvo sudaryta automobilio „Toyota Corola“ nuomos sutartis. Nuomos sutartis buvo sudaryta vieno mėnesio laikotarpiui, tačiau nuo gruodžio mėnesio 15 d. nei su S. R., nei R. S. jie nebesugebėjo susisiekti. Netrukus su pareiškimu bendrovė kreipėsi į policiją. R. B. nurodė, jog UAB „Autoblikas“ patyrė 61 400 Lt materialinę žalą, kurią sudaro 29 300 Lt automobilio vertės, negautos pajamos pagal nuomos sutartį iki 2009 m. sausio 15 d., , taip pat sankcijos už negrąžintą automobilį iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Liudytojas, be kita ko, parodė, jog iki minėto įvykio su R. S. jam ne kartą teko bendrauti, R. S. iš bendrovės buvo išsinuomavęs ne vieną automobilį.

Liudytoja M. G. paliudijo, jog UAB „Autoblikas“ vardu automobilio „Toyota Corola“ nuomos sutartį su S. R. (Stanione) sudarė ir pasirašė ji, savo ruožtu sutartį jos akivaizdoje pasirašė ir S. R..

Liudytoja A. J. paliudijo, jog baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, ji atlikusi S. R. apklausą ir apklausos protokoluose užfiksavusi S. R. duotus parodymus. Liudytoja patvirtino, jog apklausos protokoluose užfiksuoti tik tie parodymai, kuriuos davė apklausiamas asmuo – S. R., kuri apklausos protokolą ir jame užrašytus jos paaiškinimus perskaitė ir apklausos protokolą pasirašė.

Liudytoja G. K. paliudijo, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje ji atliko S. R. ir K. Ž. apklausas bei akistatą tarp šių asmenų. Liudytoja patvirtino, jog visuose procesiniuose veiksmuose užfiksuoti tik pačių apklausiamų asmenų duoti parodymai. Visais atvejais atlikus procesinius veiksmus, apklausiami asmenys – tiek S. R., tiek K. Ž. protokoluose užfiksuotus jų parodymus perskaitė ir protokolus pasirašė. Liudytoja, be kita ko nurodė, kad K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. S. automobilį „Toyota Corola“ jam paliko kaip užstatą už skolą. Kadangi R. S. skolos jam negrąžino, jis (K. Ž.) R. S. perduotą automobilį „Toyota Corola“ netrukus pardavė.

Nuomos sutartimi Nr. 08/11-05-01 nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Autoblikas“ ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią S. R. iki 2009 m. sausio 15 d. buvo išnuomotas 29 300 Lt vertės automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-17).

UAB „Autoblikas“ pareiškimu nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Autoblikas“ atstovai informuoja S. R., jog automobilio „Toyota Corola“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis nutraukiama, nesumokėjus nuomos mokesčio ir nurodoma iki 2009 m. sausio 15 d. automobilį grąžinti (t. 1, b. l. 18).

Transporto priemonės ir/ar valstybinių numerių paieškos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 19 d. paskelbta automobilio „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinė paieška (t. 1, b. l. 19).

Nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 19 d. R. S. vardu parašytas raštas (liudijimas), kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. Ž. skolinasi 4000 Lt iki 2008 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 93).

Kaltinamasis R. S., neneigdamas, jog automobilis iš UAB „Autoblikas“ žmonos S. R. vardu išnuomotas jo prašymu, neneigdamas minėtą automobilį iš S. perėmęs, be to, neneigdamas automobilį perdavęs R. Ž., neigia automobilį iš UAB „Autoblikas“ pagrobęs, ar turėjęs tokį tikslą. Kaltinamasis R. S. nurodo automobilį K. Ž. tik paskolinęs. Tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai ir atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Ž. nurodė, kad automobilį R. S. jam palikęs kaip užstatą už 4000 Lt paskolą. Kaltinamasis R. S. šias aplinkybes neigia. Vienok netikėti K. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo. K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus ir visais atvejais nurodė analogiškas aplinkybes – automobilį R. S. jam perdavęs kaip užstatą už 4000 Lt skolą (t. 1, b. l. 90, 118-119). Visais atvejais K. Ž. nurodė, jog R. S. paskolintus pinigus jis pats iš jam artimų žmonių pasiskolino. Tai, jog liudytojas nurodė būtent tokias įvykio aplinkybes, ir būtent liudytojo įvardintos aplinkybės išdėstytos apklausos ir akistatos protokoluose teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojo parodymus procesinių veiksmų metu betarpiškai užfiksavusi tyrėja G. K.. Liudytojo apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Vertinant išdėstytą, nesivadovauti liudytojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytais parodymais byloje teismas neturi visiškai jokio pagrindo. Nors liudytojas betarpiškai teisme kaip to reikalauja įstatymas teisme nebuvo apklaustas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojo K. Ž. parodymai traktuotini kaip tinkami ir leistini įrodymai baudžiamojoje byloje.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog aplinkybę, kad automobilį K. Ž. R. S. perdavė būtent kaip užstatą už pasiskolintus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir S. R.. Šią aplinkybę, kaip ir liudytojas K. Ž., S. R. nuosekliai nurodė viso ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausta ir parodymus tris kartus (t. 1, b. l. 79-101, 104-105, 118-119). Ikiteisminio tyrimo metu S. R. buvo apklausta ir parodymus davė kaip įtariamoji. Teisminio nagrinėjimo metu S. R. prieš jau vyru tapusį R. S. liudyti atsisakė. Tačiau ši aplinkybė savaime ir vienareikšmiai S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neeliminuoja. Procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, kuomet užfiksuoti S. R. parodymai, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų. Pažymėtina, jog S. R. paaiškinimai ir dėstomos aplinkybės savo esme visais atvejais buvę tapatūs – visais atvejais S. R. patvirtino, kad pats R. S. nurodė automobilį K. Ž. perdavęs kaip užstatą už paimtą skolą. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu S. R. nurodė, kad automobilis „Toyota Corolla“ K. Ž. buvo perduotas kaip užstatas už skolą ir kad šią aplinkybę ji sužinojusi iš paties R. S., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir S. R. apklausas atlikusios ir pastarosios parodymus procesiniuose dokumentuose užfiksavusios liudytojos G. K. ir A. J..

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog automobilio „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis sudaryta 2008 m. lapkričio 18 d. Nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 19 d., taigi jau sekančią diena, R. S. pasiskolino 4 000 Lt ir juos pasiskolino iš J. Ž.. Tą pačią 2008 m. lapkričio 19 d. kaltinamasis R. S. automobilį „Toyota Corolla“ perdavė naudotis K. Ž.. Akivaizdu, jog automobilis „Toyota Corolla“ K. Ž. perduodamas visiškai netrukus po to, kai automobilis buvo išnuomotas, be to tą pačią dieną, kuomet R. S. iš, atkreiptina, J. Ž. pasiskolina 4000 Lt. Išdėstytų įvykių eiga, ją analizuojant visumoje su K. Ž. ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytais paaiškinimais, logiškai suponuoja vienintelę išvadą - automobilį K. Ž. kaltinamasis R. S. perdavė būtent kaip užstatą už paskolintus pinigus, o ne paskolino. Turint omeny itin trumpą laiko tarpą tarp automobilio nuomos ir automobilio perdavimo K. Ž., konstatuotina ir tai, jog kaltinamojo R. S. veiksmai buvę apmąstyti, apgalvoti ir tikslingai nukreipti, kad gauti paskolą. Nusikalstamų baudžiamajame įstatyme apibrėžtų veiksmų sudėtis R. S. veiksmuose akivaizdi ir neginčytina – R. S., į turtą neturėdamas jokių teisių, ir tai neabejotinai suvokdamas, perleido jį trečiajam asmeniui ir perleido sąmoningai, siekdamas savanaudiškų tikslų.

Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo teisme išdėstyti parodymai, aiškinant automobilio paskolinimo K. Ž. aplinkybes, yra itin nekonkretūs. Kaltinamasis nurodė automobilį K. Ž. paskolinęs, kadangi pastarajam reikėję kažkur toliau, gal 500 km., gal 1000 km. važiuoti, paskolinęs gal vienai, gal dviem savaitėm. Nelogiška, kad pakankamą išsilavinimą, ne tik gyvenimišką, bet ir verslo patirtį turintis, maža to, būtent automobilių verslu užsiimantis asmuo, paskolintų automobilį trečiajam asmeniui tokiomis neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąlygomis be jokių garantijų ir išlygų.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, teigtina, jog kaltinamojo R. S. kaltė pagrobus svetimą turtą – automobilį, įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

UAB „Autoblikas“ baudžiamojoje byloje pareiškė 61 400 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro – automobilio rinkos vertė pardavimo dienai – 29 800 Lt, nuomininko įsipareigojimas už automobilį pagal sutartį – 29 300 Lt; negautos pajamos pagal nuomos sutartį iki 2009 m. sausio 15 d. - 3 600 Lt; nuomos mokestis (sankcijos) – 500 Lt už kiekvieną negrąžintą parą nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. kovo 12 d. (ikiteisminio tyrimo pradžios), tai yra 57 dienos, viso – 28 500 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir ar neturtinė žala.

Nustatyta, kad materialinė, turtinė žala UAB „Autoblikas“ padaryta nusikalstamais kaltinamojo R. S. veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis išdėstytu, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtų nuostolių praradus turtą – automobilį laikytinas pagrįstu ir tenkintinas – 29 300 Lt suma kaip įsipareigojimas už automobilį pagal sutartį priteistina visa apimtimi. Tenkintinas UAB „Autoblikas“ civilinis ieškinys ir dėl negauto 3 600 Lt nuomos mokesčio, kuris traktuotinas kaip negautos civilinio ieškovo pajamos ir kurios yra pagrįstos bei realios. Civilinis ieškovas pateikė ieškinį ir dėl 28 500 Lt priteisimo kaip sankcijos už laiku negražintą automobilį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. kovo 12 d., kuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuos UAB „Autoblikas“ pareikštus civilinio ieškinio reikalavimus traktuojant kaip pagrįstus, šioje dalyje civilinis ieškinys vis tik tenkintinas dalinai. Laikytina, jog nuomos sutartyje numatyta 500 Lt suma už parą kaip sankcija už laiku negražintą automobilį yra ženkliai per didelė ir neproporcinga, tiek lyginant su nuomos už parą suma – 270 Lt, tiek su galutine įvertintos žalos suma (28 500 Lt), kuri beveik prilygsta nuomininko įsipareigojimams už patį automobilį (29 300 Lt). Ieškininiai reikalavimai šioje dalinai tenkintini už kiekvieną parą priteisiant po 100 Lt, tai yra 5 700 Lt sumoje.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotinas kaip apysunkė nusikalstama veika. Kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą buvo iš anksto susiformavusi, apgalvota ir tikslingai nukreipta prieš vieną pagrindinių įstatymu saugomų vertybių – nuosavybę. Kaltinamasis už analogiškas nusikalstamas veikas prieš nuosavybę yra teistas ne kartą. Kaltinamojo teistumai už anksčiau padarytas veikas nėra išnykęs. Be to, pažymėtina, jog kaltinamojo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau matyti, jog R. S. teismo pasitikėjimo neįvertino ir teismo suteikta galimybe nepasinaudojo. Kreiptinas dėmesys, jog paskutinės kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos vienerių metų laikotarpyje. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, jog R. S. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir neabejotinai yra nusikalsti linkusi asmenybė.

R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką neprisipažino, savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl jo nesigailėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atsisakant duoti parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu parodymus sutinkant duoti tik įrodymų tyrimo pabaigoje, laikytina, jog tokiu būdu pasirenkant gynybos taktiką, kaltinamasis tikėjosi išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent sumažinti jos ribas. Tai kaltinamojo atsakomybę charakterizuoja taipogi neigiamai, kaip nelinkusią pripažinti savo kaltės pažeidus įstatymus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis niekur nedirba. Taigi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Turint omeny kaltinamojo teistumus, manytina, jog būtent nusikalstama veika buvo vienas iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Vienok, imtina domėn, kad R. S. turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui nustatytinas, imant domėn kaltinamojo asmenybę, tai, jog padaryta tyčinė apysunkė veika, nusikaltimu padaryta ženkli materialinė žala, kuri nėra atlyginta, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme bei su 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta trejų metų ir šešių mėneisų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 2010 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius R. S. paskirti – laisvės atėmimą šešiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. spalio 28 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. (pagal 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį) ir pagal 2010 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bei 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktas bausmes.

UAB „Autoblikas“ civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš R. S. UAB „Autoblikas“ naudai priteisti 38 600 Lt. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė