- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-178-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01971-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Salniko“
- Ieškovas
- UAB „Alauša“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-178-227/2019
2019 m. vasario 12 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Salniko“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-345-1055/2019 pagal ieškovės UAB „Alauša“ ieškinį atsakovei UAB „Salniko“ dėl sutartinių palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Alauša“ pateikė teismui ieškinį dėl 4560,52 Eur sutartinių palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat pateikė prašymą 4 560,52 EUR dydžio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir esančio pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, areštą. Ieškovė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl galimo turto perleidimo ar paslėpimo.
2. Nurodė, kad nedelsiant po to, kai Panevėžio apygardos teismas civ. byloje Nr. e2-510- 425/2018 priėmė 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl 49 698,08 Eur skolos už patiektus naftos produktus ir 983,29 Eur sutartinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, atsakovė įkeitė vienintelį jai priklausantį nekilnojamojo turto objektą žemės sklypą su statomu pastatu. Tokio turto apsunkinimas hipoteka iš karto po teismo sprendimo dėl lėšų priteisimo iš atsakovės priėmimo patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir tai, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia apsunkinti jau priimto teismo sprendimo įvykdymą. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-510- 425/2018 atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės motyvuojant tuo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo įregistruota atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo konstatuotas kitoje analogiškoje byloje, šioje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas yra susidaręs pagal tą pačią sutartį, kaip ir civ. byloje Nr. e2-510-425/2018 priteistas įsiskolinimas, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir šioje byloje. Šio ieškinio suma vertintina ne izoliuotai, o kartu su civ. byloje Nr. e2-510-425/2018 užtikrinto ieškinio reikalavimo suma. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. e2-4515-912/2018, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl 106 827,16 Eur nuostolių atlyginimo (ieškinys dar bus tikslinamas didinant prašomą priteisti sumą), dėl šios bylos atsakovė taip pat turi papildomą motyvą apsunkinti savo turtą, vengiant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis, 4 560,52 EUR sumai, jų nesant ar nepakankant, areštavo atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų, turtinių teisių ne daugiau kaip už 4 560,52 EUR sumą, leidžiant atsakovei atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą, tikėtinai pagrindė reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo. Įvertino, kad atsakovė gera valia nesumoka sutartinių palūkanų ieškovei. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad po Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. priimto atsakovei nepalankaus sprendimo, atsakovės turimam nekilnojamajam turtui (žemės sklypui su pastatu) buvo įregistruota hipoteka. Todėl šiuo metu atsakovės turtas, iš kurio būtų galimas išieškojimas, jai geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo, mažėja ir kartu didėja teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo jį įvykdyti rizika. Sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
5. Atsakovė UAB „Salniko“ atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus.
6. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl 2018 m. spalio 5 d. įregistruotos hipotekos sumažėjo atsakovės turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir didėja sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 18/1, kurios pagrindu gavo 30 000 Eur dydžio paskolą. Įsipareigojimų, kylančių iš minėtos paskolos sutarties, įvykdymo užtikrinimui 2018 m. spalio 4 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris. Su atskiruoju skundu teikiama 2018 m. liepos 5 d. sąskaita ir faktas, kad atsakovės nuosavybės teisė į krautuvą buvo įregistruota 2018 m. liepos 11 d., patvirtina, jog paskolos sutarties pinigai buvo skirti būtent krautuvo Shaeff LT70 įsigijimui. Šie kiekvienam ūkio subjektui įprasti veiksmai negali būti vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės elgesys.
7. Teigia, kad įsigijus naują krautuvą, atsakovės turtas padidėjo. Minėto krautuvo vertė (57 000 Eur) daugiau nei 12 kartų viršija ieškovės reikalavimo dydį, todėl būtent į šį turtą, kuris nėra niekaip apsunkintas, būtų galima nukreipti išieškojimą teismo sprendimo nevykdymo atveju, įsigytas krautuvas atsakovei sudaro galimybes atsakovei gauti papildomas pajamas. Atsakovė 2015 – 2017 metais uždirbo grynąjį pelną (2015 m. - 102 000 Eur, 2016 metais - 2058 Eur, o 2017 metais - 20 224 Eur), todėl įmonės finansinė padėtis yra gera, jos nuosavybės teise valdomo turto kiekis didėja (2016 metais turto už 538 658 Eur, 2017 metais turto už 632 771 Eur). Pagal tarpinį 2018 m. rugsėjo 30 d. balansą, atsakovė nuosavybės teise šiuo metu turi turto už 869 769 Eur, todėl nesutinka, kad turtas mažėja. Atsakovės nuosavybės teise turimas turtas daugiau nei 190 kartų yra didesnis nei ieškovės reikalavimo suma (4560,52 Eur), todėl, akivaizdu, kad šis dydis atsakovei nėra reikšmingas. Atsakovė neturi įsiskolinimų Sodrai, jai nuosavybės teise priklauso 26 kilnojamojo turto objektus, vien savivarčio Mercedes Benz Actros 3341 AK rinkos vertė su PVM yra 58 700 Eur, ratinio ekskavatoriaus HITACHI, ZX140W-3 (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM yra 49 000 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės 2017 metų apyvarta siekė 500 000 - 1 000 000 mln., todėl vien vertinant gaunamas pajamas akivaizdu, kad 4560,52 Eur suma atsakovei nėra reikšminga.
8. Teigia, kad pats nekilnojamojo turto įkeitimo faktas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Jeigu atsakovas sudaro sandorius, kurių pagrindu dalis atsakovo turto yra apsunkinama (pvz., turtas įkeičiamas, sudaroma turto lizingo sutartis ir pan.), tačiau tokie sandoriai neprieštarauja atsakovo vykdomos ūkinės- komercinės veiklos logikai (verslo logikai), tokie sandoriai leidžia įsigyti papildomą turtą, sudaro prielaidas uždirbti pajamas ir pan., tai atsakovo veiksmai sudarant minėtus sandorius neturėtų būti laikomi nesąžiningais. Ieškovei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis aplinkybe, kad atsakovės turimam žemės sklypui buvo nustatyta hipoteka, ieškovė turėjo pareigą pagrįsti, kad atsakovė, sudarydama hipotekos sandorį, elgėsi nesąžiningai, kad hipotekos sandoris apsunkino galimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau to nepadarė. Atsakovė dėl kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra padavusi atskirąjį skundą, be to, tokių priemonių pritaikymas kitoje byloje nesudaro pagrindo taikyti jas ir šitoje byloje, vykstant tarpa šalių ginčui iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje atsakovė nesiėmė veiksmų siekiant perleisti turimą turtą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Alauša“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10. Nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtinta faktas, jog nedelsiant po 2018 m. rugsėjo 26 d. nepalankaus atsakovei sprendimo priėmimo atsakovė įkeitė vienintelį jai priklausantį nekilnojamojo turto objektą. Tai patvirtina net ne ketinimus apsunkinti atsakovei priklausantį turtą, o jau įvykusį turto įkeitimo faktą, todėl akivaizdu, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali būti dar labiau apsunkintas. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad 2018 m. liepos 3 d. paskolos sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu. Paskolos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeičiant atsakovei priklausantį turtą, tačiau nepaisant to atsakovė po teismo sprendimo priėmimo įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad, nors įsigyto krautuvo vertė viršija paskolos sumą, tačiau įkeistas buvo ne krautuvas, o nekilnojamasis turtas, kurį paslėpti, sugadinti ar išardyti, siekiant teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, yra sunkiau. Dėl krautuvo įsigijimo, kuriam, atsakovės teigimu, buvo paimta paskola, atsirado įsipareigojimas grąžinti paskolą, be to, dar buvo įkeistas ir atsakovės nekilnojamasis turtas, tai suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovės turtinė padėtis ir galimybės išieškoti iš atsakovės turto pablogėjo.
11. Nors 2016 ir 2017 metais atsakovė turėjo daug turto, tačiau atsakovės teiginiais apie neva gerą jos finansinę padėtį verčia abejoti ta aplinkybė, kad 2018 m. liepos mėnesį lėšas krautuvo įsigijimui skolinosi iš fizinio asmens, taip pat 2018 metais užsakė transporto priemonių vertinimų ataskaitas, siekdama transporto priemones perleisti. Atsakovės pateiktose vertinimo ataskaitose yra nurodomo padidintos transporto priemonių vertės, ką patvirtina su atsiliepimu teikiami VŠĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines transporto priemonių kainas, dalies turėtų transporto priemonių, kurios naudotos statybų objekte, pateiktame transporto priemonių sąraše nebėra, manytina, kad jos perleistos, iš atsakovės internetinio puslapio matyti, kad transporto priemonės pardavinėjamos. Nėra duomenų, kad atsakovės turimos transporto priemonės yra vertingos, neapsunkintos įsipareigojimais.
12. Nors šioje byloje ieškinio reikalavimo suma nėra didelė, ji neturėtų būti vertinama izoliuotai nuo kitų bylų, kuriose UAB „Salniko“ yra atsakovė. Galimo sprendimo šioje byloje neįvykdymo riziką patvirtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovės atžvilgiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-510-425/2018, be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. e2-4515-912/2018, kurioje ieškovas UAB „Alauša“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Salniko“ dėl 124 987,10 Eur nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2018 m. liepos 3 d. paskolos sutarties Nr. 18/1 kopiją, 2018 m. spalio 4 d. hipotekos sandorio notarinio registro Nr. 7450 kopiją, 2018 m. liepos 5 d. sąskaitos kopiją, Krautuvo Shaeff TL70 registracijos liudijimo kopiją, 2016 m. ir 2017 m. UAB „SALNIKO“ finansinės atskaitomybės ataskaitų kopijas, 2018 m. rugsėjo 30 d. tarpinio balanso kopiją, UAB „SALNIKO“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių sąrašo kopiją, Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 18-206-42 kopiją, Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-206-41 kopiją, iškarpas iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt. Ieškovė taip pat su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų rašytinių įrodymų – VŠĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutines transporto priemonių kainas, suteiktų paslaugų ataskaitą, krovininio automobilio važtaraščius, kuriuose nurodomos objekte dirbusios transporto priemonės.
16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įvertinus, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali būti reikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, jie prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Ieškovės teikiamus rašytinius įrodymus, kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamam klausimui, atsisakoma priimti.
17. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su jos atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
19. Nagrinėjamu atveju dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškinio preliminaraus pagrįstumo, ginčo tarp šalių nėra, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir iškart vertina kitos laikinųjų apsaugos taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą.
20. Kadangi asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovės galimas nesąžiningumas iš esmės grindžiamas tuo, kad po atsakovei nepalankaus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 5 d. vieninteliam atsakovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. liepos 3 d. su fiziniu asmeniu sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 30 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (2018 m. liepos 5 d. sąskaitos ir krautuvo Shaeff TL 70 registracijos liudijimo) galima daryti išvadą, kad minėta paskola buvo paimta siekiant finansuoti krautuvo įsigijimą. Minėtos paskolos sutarties turinys patvirtina, kad šalys sutartyje nebuvo įtvirtinusios sąlygos dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeičiant atsakovės turtą ar kokiu nors kitu būdu, tačiau po nepalankaus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 4 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris, kurio pagrindu atsakovė įkeitė paskolos davėjai vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne įsigytą krautuvą. Nors įprastai paskolos paėmimas ir turto įkeitimas turėtų būti vertinami kaip kiekvienam ūkio subjektui įprasti veiksmai, tačiau atsižvelgiant į atsakovei priimtą nepalankų teismo sprendimą, minėtų įvykių seka, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra pakankama pagrįsti galimą atsakovės nesąžiningumą, siekiant apsunkinti turimą nekilnojamąjį turtą. Negalima sutikti, kad, paėmus paskolą ir įkeitus nekilnojamąjį turtą, atsakovės turtas nesumažėjo, o padidėjo. Paskolos paėmimas negali būti vertinamas kaip turto padidėjimas, nes, paėmus paskolą, atsiranda ir įsipareigojimas tą paskolą grąžinti, be to, šiuo atveju atsakovė dar ir įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad, paėmus paskolą ir įkeitus turtą, galimybės įvykdyti teismo sprendimą iš atsakovės turto pablogėjo.
22. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie galimai patvirtintų, jog jos turtinė padėtis yra gera, todėl reikalaujama priteisti suma neturėtų būti vertinama kaip didelė. Šią savo poziciją atsakovė grindžia 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės ataskaitomis, 2018 m. rugsėjo 30 d. tarpiniu balansu, atsakovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių sąrašu bei tuo faktu, kad ji nuo 2015 m. lapkričio 23 d. neturi jokių įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad jos finansinė padėtis gera įvertinus faktines aplinkybes, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro hipoteka apsunkintas žemės sklypas ir transporto priemonės, apie kurių realią rinkos vertę, išskyrus dvi transporto priemones, kurių vertinimo ataskaitos pateiktos su atskiruoju skundu, duomenų byloje nėra, atsakovė 2018 m. liepos mėnesį krautuvą įsigijo iš skolintų lėšų. Taip pat nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-425/2018 neįsiteisėjusiu 2018-09-26 sprendimu priteista iš UAB „Salniko“ ieškovei 49 698,08 Eur už naftos produktus, 983,29 Eur sutartinių palūkanų, iš viso 50 681,37 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 516,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors šiuo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas, tačiau šio sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios šiuo metu galioja. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio sumos 50 681,37 Eur ribose areštuotas atsakovei priklausantis ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, bei turtinės teisės, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o tokio turto neradus ar radus nepakankamai, trūkstama dalimi areštuotos piniginės lėšos, esančios atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-24 nutartimi. Taip pat pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1938-912/2019, kuria ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2018-05-25 galutinį suteiktų paslaugų aktą, priteisti iš atsakovės UAB „Salniko“ 30 000 Eur sumokėtą avansą, 94987,10 Eur nuostolių. Todėl, nors nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma priteisti suma ir galėtų būti laikoma nedidele juridiniam asmeniui, tačiau negali būti ignoruojamos aplinkybės dėl kitoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, atsakovės elgesio įkeičiant vienintelį nekilnojamąjį turtą, kas leidžia teismui suabejoti dėl atsakovės sąžiningumo bei tikrosios finansinės padėties, taip pat spręsti dėl to, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nepritaikius atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
24. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovė, manydama, kad ji patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jos teises ir turtinius interesus.
25. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeista.