Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. O. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: i) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2024-04-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti VTEK atlikti veiksmus - pradėti tyrimą dėl LRTK pirmininko R. B. veiksmų išdėstytų pareiškėjo 2024-03-18 skunde VTEK, įvertinant atsiradusias naujas aplinkybes dėl R. R. B. galimos materialinės naudos ir nematerialinės naudos.

2.1. Pareiškėjas yra žinomas aktorius bei komikas ir savo satyros ir humoro laidose „Iš kiemo pusės“ (kurios yra talpinamos VšĮ „Komiko teatras“, priklausančiame YouTube kanale „A. O. TV“), ne kartą 2022 - 2023 m. šmaikštavo bei ironiškai komentavo pirmininko R. B. veiklą. Tai užgavo pirmininką ir jis 2022 metais kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją (toliau – ir VTEK), kad ši įvertintų A. O. pokštus jo vedamoje laidoje „Iš kiemo pusės“, tačiau VTEK 2022-05-10 posėdyje konstatavo, kad Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos jai netaikytinos.

2.2. Siekdamas asmeninės nematerialinės naudos ir naudodamasis savo tarnybine padėtimi pirmininkas LRTK vardu nutarė persekioti pareiškėją dėl profesinės veiklos ir 2023 m. spalio 4 d. atsiuntė raštą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo informavo, kad LRTK įrašo VŠĮ „Komiko teatras“ priklausantį YouTube kanalą „A. O. TV“ į užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą fizinio asmens A. O. vardu, o tai rodo R. B. siekį paveikti A. O. veiklą.

2.3. Pareiškėjas, gavęs LRTK 2023-10-04 raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), atsakė 2023-10-05 elektroniniu laišku, kad LRTK raštas yra atsiustas netinkamu adresu ir nurodė, kad visa informacija susijusi su YouTube kanalu „A. O. TV“ turi būti siunčiama kanalo valdytojui VšĮ „Komiko teatras“, pačiame YouTube kanale nurodytu elektrinio pašto adresu. Nežiūrint į tai, 2024 m. kovo 12 d. LRTK pirmininkas atsiuntė dar vieną raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), adresuotą ne YouTube kanalo „A. O. TV“ savininkui juridiniam asmeniui „VŠĮ Komiko teatras“, bet ir vėl fiziniam asmeniui A. O..

2.4. YouTube kanalo „A. O. TV“ priklauso VšĮ „Komiko teatras“. Pirmininkas veikė interesų konflikto situacijoje, kai žinodamas, jog YouTube kanalas nepriklauso fiziniam asmeniui A. O. 2024 m. kovo 12 d. atsiuntė raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), adresuotą ne YouTube kanalo „A. O. TV“ savininkui VšĮ „Komiko teatras“, bet fiziniam asmeniui A. O., nurodydamas konkrečius galimus veiksmus ir sankcijas. Toks veiksmas akivaizdžiai įrodo, kad R. B., eidamas LRTK Pirmininko pareigas, siekė asmeninės nematerialinės naudos.

2.5. VTEK neteisingai vertino jai pateiktą informaciją ir padarė neteisingas išvadas, t. y. nėra duomenų, kad LRTK 2022 m. vasario 14 d. telefonu gavo pareiškėjo skundą, dėl „INITTV“ 2022 m. vasario 12 d. paskelbtoje programoje „Iš kiemo pusės“ paskleistos viešosios informacijos, o yra tik LRTK Pirmininko pasirašytas raštas VTEK, kad toks anoniminis skundas buvo, todėl toks pirmininko veiksmas vertintinas kaip asmeninė iniciatyva; neteisinga VTEK išvada, kad VšĮ Komiko teatrui priklausantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanalas „A. O. TV“ į užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą buvo įrašytas 2023 m. spalio 3 d., nes VTEK buvo pateiktas 2023 m. spalio mėn. 4 d. LRTK raštas, kuriame įvardinta, kad ne juridinis asmuo VšĮ Komiko teatras, o fizinis asmuo A. O. yra įrašytas į užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą 2023m. spalio 3 d. kaip YouTube kanalo „A. O. TV“ valdytojas.

3. Atsakovė Komisija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Pareiškėjui nėra suteiktos Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos. Jis, kaip ir bet kuris kitas asmuo, siekdamas, kad būtų apgintas viešas interesas, gali kreiptis į VTEK ir pranešti apie galimai kitų asmenų daromus įstatymų pažeidimus. Tačiau manydamas, kad iš kompetentingos valstybės institucijos gali reikalauti (turėti reikalavimo teisę) būtent jį privačiai tenkinančio sprendimo, pareiškėjas savo teises ir VTEK pareigas vertina subjektyviai. VTEK Sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių ir nesukuria jam atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais, būdais. VTEK atsisakymas pradėti tyrimą, nepaneigia ir nedaro įtakos pareiškėjo teisei ginčyti valdymo subjektų jam pateiktų, bet pareiškėjo netenkinančių sprendimų, atsakymų ir pan. Pažymėtina, kad net ir tenkinus pareiškėjo VTEK pateiktą pranešimą ir konstatavus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VTEKĮ) nuostatų pažeidimą, Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojamos sankcijos būtų taikomos tik asmeniui, dėl kurio veiksmų tyrimas yra atliekamas (šiuo atveju Pirmininkui), bet niekaip nesietinas su pranešimą VTEK pateikusiu asmeniu.

3.2 Pareiškėjo kreipimąsi VTEK išnagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančio VTEKĮ nuostatomis. Skundžiamas VTEK Sprendimas buvo tinkamai motyvuotas ir grindžiamas Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kur nustatyta, kad VTEK atsisako nagrinėti pranešimą, kai jame pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

3.3. VTEK valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį vertina tik Įstatymo nuostatų kontekste. Tai reiškia, kad jos kompetencijai nėra priskirta vertinti LRTK (kolegialiai) ar Pirmininko (vienasmeniškai) pagal jų kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (šiuo atveju LRTK 2023 m. spalio 4 d. raštą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) ir 2024 m. kovo mėn. 12 d. raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Sprendimu.

3.4. VTEK nusprendė, kad pareiškėjo pranešime nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių pirmininko privatų interesą, todėl VTEK pateiktus duomenis įvertino kaip nepakankamus ir neakivaizdžius tyrimui pradėti. Pabrėžtina, kad pagrindinis teiginys, kuriuo pareiškėjas grindė Pirmininko suinteresuotumą ir veikimą intereso konflikto situacijoje yra tai, kad Pirmininkas (jo veikla, LRTK) yra kritikuojamas Laidose, apie jį yra šmaikštaujama, pokštaujama ir ironiškai komentuojama. VTEK sprendė, kad ši informacija nėra pakankama tyrimui Pirmininko atžvilgiu pradėti ir Sprendime pateikė aiškius bei konkrečius motyvus.

3.5. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į VTEK veiklą, kas reiškia, kad draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio. Konstatuodama, kad tyrimo pagal pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes VTEK nepradės, nesant duomenų apie pranešime nurodyto asmens turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą, VTEK, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, kolegialų sprendimą priėmė vienbalsiai ir vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu. Toks VTEK sprendimas neprieštarauja nei ankstesniems jos sprendimams, nei teismų praktikai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis (toliau – ir LVAT) teismas yra nurodęs, jog VTEKĮ 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimą nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2024-04-11 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas savo pranešime VTEK nurodė, kad Pirmininkas nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatų.

2024-03-18 pranešimu pareiškėjas kreipėsi į VTEK ir nurodė, kad: pareiškėjas yra žinomas aktorius bei komikas ir savo satyros ir humoro laidose „Iš kiemo pusės“ (kurios yra talpinamos VšĮ „Komiko teatras“, priklausančiame YouTube kanale „A. O. TV“), ne kartą 2022-2023 metais šmaikštavo bei ironiškai komentavo Pirmininko veiklą; tai užgavo Pirmininką ir jis 2022 metais kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų A. O. pokštus jo vedamoje laidoje „Iš kiemo pusės“, tačiau VTEK 2022-05-10 posėdyje konstatavo, kad Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos jai netaikytinos; siekdamas asmeninės nematerialinės naudos ir naudodamasis savo tarnybine padėtimi Pirmininkas LRTK vardu nutarė persekioti pareiškėją dėl profesinės veiklos ir 2023 m. spalio 4 d. atsiuntė raštą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo informavo, kad LRTK įrašo VŠĮ „Komiko teatras“ priklausantį YouTube kanalą „A. O. TV“ į užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą fizinio asmens A. O. vardu, o tai rodo R. B. siekį paveikti A. O. veiklą; pareiškėjas, gavęs LRTK 2023-10-04 raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), atsakė 2023-10-05 elektroniniu laišku, kad LRTK raštas yra atsiustas netinkamu adresu ir nurodė, kad visa informacija susijusi su YouTube kanalu „A. O. TV“ turi būti siunčiama kanalo valdytojui VšĮ „Komiko teatras“, pačiame YouTube kanale nurodytu elektrinio pašto adresu; nežiūrint į tai 2024 m. kovo mėn. 12 d. LRTK Pirmininkas atsiuntė dar vieną raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), adresuotą ne YouTube kanalo „A. O. TV“ savininkui juridiniam asmeniui „VŠĮ Komiko teatras“, bet ir vėl fiziniam asmeniui A. O.; pareiškėjas VTEK teigė, kad YouTube kanalo „A. O. TV“ priklauso VšĮ „Komiko teatras“. Pirmininkas veikė interesų konflikto situacijoje, kai žinodamas, jog YouTube kanalas nepriklauso fiziniam asmeniui A. O. 2024 m. kovo mėn. 12 d. atsiuntė raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), adresuotą ne YouTube kanalo „A. O. TV“ savininkui VšĮ „Komiko teatras“, bet fiziniam asmeniui A. O., nurodydamas konkrečius galimus veiksmus ir sankcijas. Toks veiksmas, anot pareiškėjo, akivaizdžiai įrodo, kad R. B., eidamas LRTK Pirmininko pareigas, siekė asmeninės nematerialinės naudos.

6. Pareiškėjo kreipimąsi VTEK išnagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančio VTEKĮ nuostatomis. VTEK Sprendimas grindžiamas Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kur nustatyta, kad VTEK atsisako nagrinėti pranešimą, kai jame pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

8. Pažymėtina, jog deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Kilus interesų konfliktui, deklaruojantis asmuo, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais.

VTEKĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į VTEK veiklą, kas reiškia, kad draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio.

9. LVAT yra nurodęs, jog VTEKĮ 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.

10. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo savo asmeninius interesus nurodyti privačių interesų deklaracijoje. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad privačių interesų deklaracijoje neturi būti nurodomi duomenys apie narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjas narystės politinėse partijose nepriskiria prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų, derinamų su visuomenės viešaisiais interesais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo asmens privataus intereso. Atitinkamos pozicijos laikėsi ir LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014.

Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).

11. Taigi, VTEK atkreipė pareiškėjo dėmesį į Pirmininko, kaip valstybės pareigūno, teisinį statusą, kurį turinčiam asmeniui yra taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. VTEK padarė išvadą, kad vien tai, kad Laidoje satyriniame žanre yra viešai kritikuojamas, pašiepiamas ar ironizuojamas Pirmininkas, jo veikla ar LRTK, to nepakankama pripažinti, kad dėl šių aplinkybių valstybinėje tarnybinėje dirbantis asmuo tampa asmeniškai suinteresuotas laida ar pareiškėju (Laidos vedėju). Pažymėtina, kad VTEK nebuvo pateikti duomenys, jog pareiškėją ir R. B. sieja asmeniniai santykiai, privataus pobūdžio ekonominiai, finansiniai, turtiniai ar giminystės ryšiais, kuriems esant Pirmininkas, eidamas tarnybines pareigas LRKT, negalėtų išlikti objektyvus ir nešališkas, sprendžiant klausimus, susijusius su pareiškėju ar laida. Todėl teismas sutinka su VTEK išvada, jog nebuvo pateikti akivaizdūs duomenys, tiesioginiai patvirtinantys, kad Pirmininkas pareiškėjo atžvilgiu galimai veikė interesų konflikto situacijoje.

12. Teismo vertinimu, VTEK tyrimo pagal pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes neturėjo pradėti, nes nenurodyti duomenys apie Pirmininko turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą. Pažymėtina, kad VTEK valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį vertina tik Įstatymo nuostatų kontekste. Taigi, VTEK kompetencijai nėra priskirta vertinti LRTK (kolegialiai) ar Pirmininko (vienasmeniškai) pagal jų kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (šiuo atveju LRTK 2023 m. spalio 4 d. raštą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) ir 2024 m. kovo mėn. 12 d. raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)). Kaip matyti, pareiškėjas apie tai buvo informuotas skundžiamu Sprendimu.

Taip pat, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, kad VTEK nesuteikta teisė spręsti ar LRTK siųstuose raštuose buvo teisingai nurodytas adresatas, kuriam šie raštai buvo skirti, nes tai nėra susiję su VTEK vykdoma veikla. Taigi, VTEKĮ nuostatų galimas pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis (LVAT 2014 m. balandžio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Pažymėtina, kad valstybės politikų elgesys patenka į Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reguliavimo sritį ir skundai, susiję su valstybės politikų galimai padarytais šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimais, nagrinėtini Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka.

13. Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas nepradėti tyrimo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atitinkamai netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.