Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-308 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas Rusijos Federacijos Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 3 dalies „g“ punktą, 69 straipsnio 3 dalį, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi Rusijos Federacijos Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis pakeista – Rusijos Federacijos Vologdos srities teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė.Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 93-308 priimtas sprendimas taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-308 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis S. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pasikeitimas. Pabrėžia, kad pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 iki 10 balų, skatintas 9 kartus.Skunde pabrėžiama, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.S. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nuteistasis nesupranta teismo pozicijos nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekiniu.Nuteistasis skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia bausti žmogų už tą patį antrą kartą, tuo tarpu apylinkės teismas nutartyje, atsisako tvirtinti komisijos nutarimą, motyvuodamas nusikaltimo sunkumu. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje Teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad S. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. S. S. skunde įsipareigoja laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų. Taigi, S. S. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba ir stebima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, daro išvadą, kad įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo elgesyje yra akivaizdūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, S. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir rengimąsi padaryti labai sunkų nusikaltimą, o tai rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu S. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. S. S. bausmės atlikimo metu devynis kartus skatintas, tačiau fiksuotas ir vienas pažeidimas. Tokia aplinkybė vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statiniai veiksniai sudaro 5 balus, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos balus.Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ neįpareigoja teismą besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus. Taip pat pažymėtina, kad teismas netvirtindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo nemenkina Komisijos darbo, kaip teigia nuteistasis savo skunde, o siekia teisėtumo principo įtvirtinto BVK 5 straipsnyje įgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo S. S. pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nutartis atitinka visus tokiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, todėl 2017 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.