- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- AN20.-264-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00401-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
- 21.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Violetai Prokopovičienei,
užsieniečių A. N. O., K. M. H. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre skyrimo Irako Respublikos piliečiams A. N. O. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), K. M. H. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) ir jų mažametei dukrai A. A. N. (ILTU kodas duomenys neskelbtini)), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius teikime prašo Irako Respublikos piliečiams A. N. O., K. M. H. ir jų mažametei dukrai A. A. N. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centre), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 15 d. Ignalinos rajono savivaldybės ribose sulaikė dvylikos asmenų grupę, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo Irako Respublikos piliečiai A. N. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo žmona K. M. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jų dukra A. A. N. (gim. (duomenys neskelbtini)). Minėti užsieniečiai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų bei buvo pristatyti į užkardą.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21M34084 nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Irako Respublikos piliečiai pateikė skundą Migracijos departamento komisijai, prašydami panaikinti pirmiau minėtą sprendimą. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1380 skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 24 d. procesiniu sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1380 dalį. .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. eA-1409-624/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo „MIGRIS“ dienos nepriimtas galutinis sprendimas dėl minėtų užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimus užsieniečius įleisti į Lietuvos Respubliką bei apgyvendinti juos Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teikime nurodoma, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė suinteresuotų asmenų šioje byloje teisinis statusas (užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai), todėl jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taip pat, konstatuota, kad Irako Respublikos piliečiai A. N. O., K. M. H., A. A. N. piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Minėti užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Violeta Prokopovičienė prašė teikimą tenkinti, nurodydama teismui pateiktame teikime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad asmenų tapatybės nustatytos, kai buvo pirminė apklausa, buvo jų pasai.
Užsienietis A. N. O. nurodė, kad nori gyventi normaliai, dabar jie kaip gyvuliai, valgo ir miega, nori gyventi pilnavertį gyvenimą. Lėšų pragyvenimui turi, turėjo tuos pinigus, kai atvyko į Lietuvą, šią aplinkybę pripažino ir teismas. Neturi giminaičių Lietuvoje, ar kurie turi leidimą gyventi ar laisvai judėti Europos Sąjungoje.
Užsienietė K. M. H. nurodė, kad jie jau 9 mėnesius įkalinti, uždaryti, negali savęs realizuoti, jei būtų leista laisvai judėti, galėtų dirbti, kažką daryti. Jiems teikiamos medicinos paslaugos, viskas gerai, bet susiduria su psichologinėmis problemomis, leidžiant laisvai judėti psichologiškai bus lengviau, nebus spaudimo. Jiems viską suteikia, bet žmogui po 9 mėnesių sunku, kiekvienas žmogus nori laisvės, išeiti, kažką pažiūrėti.
Užsieniečių atstovas advokato padėjėjas Algirdas Sakalauskas nurodė, kad su teikimu nesutinka, manau, kad jis nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas, neproporcingas siekiamam tikslui.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimas, kai jau yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvoje ir užsieniečius grąžinti į užsienio valstybę.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140⁷ straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140¹⁹ straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
Nagrinėjamu atveju Irako Respublikos piliečiai A. N. O. ir K. M. H. sutiko būti apgyvendinti Cntre, tačiau prašo pritaikyti jiems kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad iš esmės yra sulaikyti jau 9 mėnesius, su jais yra mažametė dukra, kurios psichiką ir vystymąsi neigiamai veikia taikomas judėjimo apribojimas. Nurodė, kad neketina bėgti, jų tikslas buvo apsigyventi bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Turi lėšų pragyvenimui, tai nustatyta aukštesnių teismų sprendimuose.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiai A. N. O., K. M. H., A. A. N. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, jie sulaikyti Lietuvoje, Ignalinos savivaldybės ribose 2021 m. liepos 15 d. Atvykę pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Turėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, jų tapatybė nustatyta. Minėtas jų prašymas įsiteisėjusiu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmestas – prieglobsčio teisė nesuteikta, nutarta išsiųsti suinteresuotus asmenis iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką.
Taigi, matyti, jog užsieniečių procedūra dėl galimo prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra užbaigta, jie neturi teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsiteisėjusiu Sprendimu dėl išsiuntimo nutarta išsiųsti A. N. O., K. M. H., A. A. N. iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nustatyta, kad užsieniečiai atvyko ne per pasienio punktą, t. y. neteisėtai, todėl nėra paneigti galimybė, kad jų galutinis kelinės tikslas nebuvo Lietuva, o tai rodo neteisėtos migracijos riziką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindais.
Tačiau, teismo nuomone, šiuo metu užsieniečiams taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nėra nei tikslinga, nei proporcinga, skyrus jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, minėti tikslai taip pat gali būti pasiekti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiai atvyko į Lietuvą su dviem nepilnamečiais vaikais. Dėl vieno iš jų galutinis sprendimas nėra priimtas (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas jo skundas, bylos numeris eI3-4031-596/2022). Nagrinėjamoje byloje užsieniečių dukra yra mažametė. Jie bendradarbiavo su Migracija, tapatybės nustatytos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečiai neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tad ši aplinkybė suponuoja neteisėtos migracijos riziką. Tačiau užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma beveik 8 mėnesius, jie turi du nepilnamečius vaikus, dėl vieno vaiko galutinis sprendimas nėra priimtas. Todėl vadovaujantis prieš tai nurodytu reguliavimu, konstatuotina, jog taikyti savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę, kai užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma beveik 8 mėnesius, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus, į tai, kad jie atvyko su dviem nepilnamečiais vaikais, nebūtų proporcinga, o priemonės, įtvirtintos Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymo rizika, įvertinus, kad dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, kad dėl vieno jų nepilnamečio vaiko galutinis sprendimas dar nėra priimtas, o pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp geriausių užsieniečių nepilnamečio vaiko interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies,
Skirti Irako Respublikos piliečiams A. N. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. M. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jų nepilnametei dukrai A. A. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Pabėgelių priėmimo centre be judėjimo laisvės apribojimų - 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, tačiau sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.