- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2-586-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00008-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-687-524/2020, laikyti nepaduotu ieškovo ieškinį atsakovui antstoliui A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Ž. 2020 m. sausio 7 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti antstolio įvestas sankcijas ieškovui ir priteisti iš atsakovo antstolio A. S. 41 000 Eur piniginę kompensaciją.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent: patikslinti ieškinio pagrindą, pateikti tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, pateikti motyvuotą, įrodymais pagrįstą, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
3. Ieškovas 2020 m. sausio 28 d. pateikė atsakymą į 2020 m. sausio 14 d. nutartį, kuriame prašė priimti nagrinėti patikslintą ieškinį, ir prašymą, kuriuo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ieškovas neištaisė 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas T. Ž. atskirajame skunde prašė nušalinti teisėją Eriką Misiūnienę nuo bylos nagrinėjimo, įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą priimti ir nagrinėti ieškovo ieškinį, panaikinti areštą ieškovo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumus ieškiniui ir pažeidė ieškovo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Nors apeliantas atskirajame skunde konkrečiai ir neįvardijo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovo ieškinys, nustačius, kad nepašalinti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi netenkino ieškovo pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Erikos Misiūnienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-687-524/2020 nagrinėjimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties kopiją, 2) Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties kopiją, 3) 2020 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio kopiją, 4) informaciją (raštą) apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-4493 dėl T. Ž. nelaimingo atsitikimo darbe, 6) 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktą Nr. S1d-121981, 7) 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktą Nr. S1d-121975, 8) antstolio A. S. 2019 m. lapkričio 20 d. nurodymo Nr. S-19-10-15807 priverstinai nurašyti pinigines lėšas kopiją, 8) 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimą antstoliui dėl esamo turto pasidalijimo, 9) duomenis apie ieškovui paskirtą nedarbo išmoką.
10. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nepateikė prašymo priimti pateiktus procesinius dokumentus ir neįvardijo, kokią reikšmę jie turi apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl bylos esmės
11. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).
12. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.
13. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto ieškinį, įpareigojo apeliantą patikslinti ieškinio pagrindą, pateikti tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, pateikti motyvuotą įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
15. Iš apelianto pradinio ir patikslinto ieškinių turinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 41 000 Eur ir panaikinti areštą piniginėms lėšoms esančioms apelianto asmeninėje banko sąskaitoje.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiek 2020 m. sausio 14 d. nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje nurodė, kokių teisės normų reikalavimų neatitinka apelianto pateiktas ieškinys, nepaisant to, apeliantas teismo konstatuotų trūkumų nepašalino, t. y. nepatikslino ieškinio pagrindo, taip pat nepateikė tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijų. Dėl to apelianto teiginys, kad nurodyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti, laikytinas nepagrįstu.
14. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl dėl antstoliui keliamų reikalavimų ieškovui pačiam reikia pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Nesutiktina su tokia apelianto pozicija. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ieškovui aiškiai ir motyvuotai buvo nurodyta pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo žyminio sumokėjimo, nes tokio klausimo išsprendimas yra sudėtinė ieškinio priėmimo klausimo sprendimo dalis. Kadangi prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas, turi būti pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai (CPK 83 straipsnis), todėl konstatuotina, kad šio ieškinio trūkumo apeliantas taip pat nepašalino, nes nei sumokėjo žyminį mokestį nei tinkamai pagrindė atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo prašymą.
16. Kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus būtų galimybė patikslinti ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau byloje jau aptarti kiti nepašalinti ieškinio trūkumai neleidžia ieškinio priimti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje ir taip pat neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Apeliantui išaiškintina, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog asmuo, negalintis tinkamai vesti bylos pats, turi teisę į atstovą, todėl pasiūlytina apeliantui pasirūpinti tinkamu atstovavimu (pasitelkti advokatą) procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.