Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-521-479/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2S-521-479/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-06897-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Suinteresuotas asmuo
A. L., BAB bankas Snoras, V. S., V. B., A. E., A. B., L. N., G. K., B. T., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Pareiškėjas
D. L.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-521-479/2014Teisėja L. Rakštelytė (Proceso Nr. 2-25-3-06897-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 140.1.; 122.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BAB bankas Snoras, V. S., V. B., A. E., A. B., A. L., L. N., G. K., B. T., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir nurodė, kad pareiškėjai gyvenat santuokoje ir siekiant sudaryti tinkamas sąlygas šeimai gyventi pareiškėja nutarė sudaryti paskolų sutartis. Vėliau pareiškėja neteko darbo, išvyko dirbti į Norvegiją. Kadangi pareiškėjos gautos paskolos nėra grąžintos, ji negali kreditorinių reikalavimų įvykdyti, pareiškėja yra nemoki. Dirbdama Norvegijoje pareiškėja uždirba apie 14 074,26 kronų, kas sudaro apie 5 876 Lt. Pareiškėja neturi nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių, kito turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi lėšų, kurių suma viršytų 1 minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau - MMA). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-20 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. L. santuoka, nekilnojamas ir kilnojamas turtas buvo pripažintas asmenine A. L. nuosavybe, o pareiškėjai D. L. iš A. L. buvo priteista 82 500 Lt kompensacija ir 300 Lt vertės automobilis. Pareiškėjos skolos sudaro daugiau nei 426 872,15 Lt. Pareiškėja teismo prašė iškelti jai bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti S. Kononenką.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi pareiškimą tenkino, iškėlė pareiškėjai D. L. bankroto bylą. Teismas paskyrė S. Kononenką pareiškėjos bankroto bylos administratoriumi, patvirtino 980 Lt atlyginimą administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 3 580 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos D. L. būtiniems poreikiams patenkinti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti 426 872,15 Lt dydžio skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurių pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Pareiškėja neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o jos vienintelės pajamos – vidutiniškai 14 074,26 NOR kronų sudarantis darbo užmokestis. Teismui nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjos sąžiningumą, nes pareiškėja nesudarė didesnių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Teismas nurodė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos, nei jos kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą pareiškėja ir toliau neįvykdytų įsipareigojimų, nes jos gaunamos pajamos, turtas nepadengtų kreditorinių reikalavimų sumos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. L. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nesprendė jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant sodo sklypą, esantį Jūratės g. 32, Klaipėdoje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki, nes ji nepateikė nemokumą patvirtinančių įrodymų. Teismas neįvertino, kad gautas paskolas pareiškėja panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams patenkinti. Teismas netyrė pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjos nemokumą nulėmė darbo užmokesčio praradimas, nes pareiškėja įsidarbino užsienyje ir ji gali vykdyti įsipareigojimus, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. L. yra priteista 82 500 Lt skola. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas neteisingai nustatė pareiškėjos įsipareigojimų dydį, nes skola bankui yra solidari su pareiškėju A. L.. Pareiškėjos reali skola sudaro 110 000 Lt, nes bankas pareiškė reikalavimus ir suinteresuotam asmeniui A. L.. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėja neturi turto, nes pareiškėja turimo turto neįregistruoja asmeninės nuosavybės teise. Teismas apie bylos nagrinėjimą pranešė ne visiems pareiškėjos kreditoriams, tai yra nepranešė kreditoriui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir tuo pažeidė asmenų lygybės principą. Teismas nepagrįstai įpareigojo suinteresuotą asmenį pateikti duomenis apie jo gautas pajamas. Teismas patvirtinto per didelę sumą pareiškėjos poreikiams patenkinti, nes pareiškėjai pakaktų 1 minimalios algos dydžio lėšų būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos nesąžiningumo panaudojant pasiskolintas lėšas yra nepagrįstos. Pareiškėjos nemokumą nulėmė tai, jog ji privalėjo skolintis lėšas šeimos poreikiams patenkinti. Teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti duomenis apie jo gautas pajamas, nes jis teigė, kad pareiškėjai nereikėjo skolintis lėšų iš kreditorių. Teismas teisingai nustatė pareiškėjos įsiskolinimų dydį, nes ji, kaip ir apeliantas, yra solidarūs skolininkai. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja neturi registruoto turto. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą kreditoriaus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, nes pareiškėja jo nebuvo nurodžiusi pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas teisingai nustatė lėšų sumą, būtiną pareiškėjos poreikiams patenkinti, nes pareiškėja gyvena ir dirba Norvegijoje, šioje šalyje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymo) 1 str. 1 d. numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Šių Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, jog teismas fiziniam asmeniui bankroto bylą gali iškelti tik nustatęs abi būtinąsias fizinio asmens nemokumo sąlygas: fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, kad teismas privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti turtą, esantį Jūratės g. 32, Klaipėdoje. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad šis suinteresuoto asmens nurodytas turtas pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso. Taigi teismui nebuvo pagrindo areštuoti šį turtą. Jeigu suinteresuotas asmuo A. L. ginčija šio turto nuosavybės teisę, tai jis gali ginčijamas aplinkybes įrodinėti atskiroje civilinėje byloje.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra nemoki, nes ji nepateikė jokių nemokumą patvirtinančių duomenų. Su tokia skundo nuostata sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog pareiškėja yra nemoki, įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis ir konstatavo, jog vienintelės pareiškėjos pajamos arbo užmokestis, gaunamas Norvegijoje. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Įvertinant fizinio asmens mokumą yra svarbu nustatyti vidutines asmens gaunamas pajamas, nes tik tokiu atveju galima padaryti objektyvią išvadą dėl asmens galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareiškėjos darbo užmokestį matyti, jog ji dirba Norvegijoje ir jai nuo 2013-09 iki 2013-11-12 sumokėtas darbo užmokestis, kurio mėnesinis dydis 14 074,26 kronų, tai yra 5 876,56 Lt (t. 1, b. l. 153), o neįvykdytas skolinis įsipareigojimas kreditoriams sudaro 426 872,15 Lt (t. 1, b. l. 43). Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, jai gyvenant Norvegijoje, nelaikytinos pakankamomis ar itin didelėmis, jog pareiškėja galėtų įvykdyti turimus įsipareigojimus bei pareiškėja būtų pripažįstama mokia.

Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad teismas neištyrė pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių, neįvertino aplinkybių, kad paskolą pareiškėja panaudojo asmeninėms reikmėms patenkinti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė darbo užmokesčio netekimas, taip pat buvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėja neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto. Ta aplinkybė, jog pareiškėja įsidarbino Norvegijoje ir gauna nuolatines pajamas, neįrodo pareiškėjos galimybių įvykdyti jos įsipareigojimus. Akivaizdu, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, įvertinus įsipareigojimų dydį, nėra pakankamos. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėja turi 82 500 Lt debitorinę skolą, kuri yra jai priteista iš suinteresuoto asmens A. L., dėl to ji gali vykdyti savo įsipareigojimus. Su tokiu teiginiu teismas nesutinka, nes skolos A. L. pareiškėjai nėra grąžinęs ir šiuo argumentu negalima vadovautis įvertinant pareiškėjos turtinių teisių dydį (LR CPK 178 str.).

Suinteresuotas asmuo A. L. skunde nurodė ir tai, kad pareiškėja negali vykdyti įsipareigojimų dėl jos kaltės ir bankroto byla negalėjo būti iškeliama. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių pareiškėjos sąžiningumą, nepateikti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių interesus (Įstatymo 5 str. 8 d. 2 p). Be to, nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo turtinėmis teisėmis požymių teismas bylos iškėlimo stadijoje neatlieka išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius.

Suinteresuotas asmuo A. L. teigė, kad pareiškėjos reali skola yra 110 000 Lt, nes tokio dydžio reikalavimus bankas pareiškė suinteresuotam asmeniui A. L. kaip solidariam skolininkui. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes solidariems skolininkams kreditorius BAB bankas Snoras turi teisę pareikšti reikalavimus banko nuožiūra (LR CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad kreditorius pareiškė reikalavimą suinteresuotam asmeniui A. L., neįrodo, jog banko reikalavimas patvirtinta ir pareiškėjos įsipareigojimų dydį. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimus patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai.

Atskirajame skunde nurodyta ir tai, kad teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėja neturi turto, nes pareiškėja turi turto, kurį ji vengia įregistruoti nuosavybės teise. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėja neturi registruotino turto (t. 1, b. l. 67-68). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti priešingos išvados nei byloje pateikti duomenys. Teiginys, kad pareiškėja turi turto, kuris nėra įregistruotas jos vardu, pagal bylos medžiagą yra suinteresuoto asmens pateikta prielaida, kuria teismas negali remtis priimdamas sprendimą byloje (LR CPK 263 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog suinteresuoto asmens argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos nemokumo.

Atskirajame skunde teigiama, kad teismas apie bylos nagrinėjimą pranešė ne visiems kreditoriams, neinformavo kreditoriaus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir tuo teismas pažeidė procesines normas. Su tokia nuostata sutikti negalima. Įstatymo 4 str. 2 d. numatyta pareiga fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti kreditoriams. Įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikiamas ir kreditorių sąrašas. Kaip matyti iš bankroto bylos dokumentų, įstatyme numatytas pareigas pareiškėjai įvykdė, t. y. ji pateikė kreditorių sąrašą (t. 1, b. l. 43). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą pranešė pareiškėjos nurodytiems kreditoriams ir neturėjo pareigos pranešti asmenims, kurie nebuvo nurodyti kaip kreditoriai. Pareiškėjos nesąžiningumas bus vertinamas nagrinėjant bankroto bylą ir teismas turės teisę taikyti procesines priemones pareiškėjai, jeigu ji elgėsi nesąžiningai.

Suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, jog teismas nepagrįstai įpareigojo suinteresuotą asmenį pateikti duomenis apie jo gautas pajamas. Tokia išvada nepagrįsta, nes suinteresuotas asmuo ginčijo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl šeimos išlaikymo tik pareiškėjos lėšomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo A. L. pateikti duomenis apie jo gautas pajamas ir tuo patikrinti suinteresuoto asmens atsikirtimus.

Suinteresuotas asmuo taip pat ginčijo teismo patvirtintą 3 580 Lt sumą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti ir nurodė, jog pareiškėjai pakaktų minimalios algos dydžio lėšų sumos. Vertinant suinteresuoto asmens argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, jog šias lėšas teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (Įstatymo 7 str. 1 d. 6 p.). Pagal Įstatymo 8 str. numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama bylos nagrinėjimo metu. Be to, Įstatymo 7 str. 3 d. nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuriai iškelta bankroto byla, po atleidimo iš darbo Lietuvoje, dirba ir gyvena Norvegijoje (t. 1, b. l. 103, 153), kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti yra didesnės nei Lietuvoje. Įvertintinas ir faktas, jog pareiškėja Norvegijoje neturi nuosavo būsto, jį nuomoja, todėl teismo patvirtinta 3 580 Lt suma būtiniems poreikiams patenkinti nėra per didelė ir neprotinga.

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ar taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius