- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-102
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2009 m. vasario 11 d. nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-11 nutartį ir patenkinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad jis nuteistas už nesunkų nusikaltimą, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nebuvo baustas drausmine tvarka, turi tris paskatinimus, likusi neatliktoji bausmės dalis nedidelė-7 mėnesiai. Kad juo pasitikima rodo tai, kad jis dirba be sargybos Teigia, kad tai, jog stokoja pasitikėjimo, yra įtaigus, neturi būti motyvu atmetant pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo, nes kiekvienam žmogui būdingos tam tikros valios savybės. Nurodo, kad išėjęs į laisvę turėtų darbą, todėl laikymas pataisos namuose neatitinka bausmės tikslų.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė, skatintas 3 (tris) kartus, skatinimo tvarka perkeltas į lengvąją grupę. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, tačiau šiek tiek stokoja pasitikėjimo savimi, gan įtaigus, nepakankamai savikritiškas, savo elgesį analizuoja ir vertina paviršutiniškai, valios savybės išugdytos silpnai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis ankščiau teistas penkis kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas.
Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad A. M. daugumoje atvejų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Viso jis teistas šešis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus darė teistumui neišnykus. Yra nusikaltęs ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog jis linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl ankstesnių teistumų, skirtų bausmių. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, apysunkio nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t.y. jo elgesį ankstesnėse panašiose situacijoje, tame tarpe ir ankstesnius teistumus. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus, nes ši aplinkybė yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus, perkeltas į lengvąją grupę, pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, palaiko santykius su artimaisiais bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, kad A. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, dirba, nebaustas, rodo, jog A. M. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 nutartį.
Nutartis neskundžiama.