Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Visagino policijos komisariato vyr. specialistas 2008 m. balandžio 9 d. surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2008 m. balandžio 9 d., apie 16:10 val. Visagine, kelyje Visaginas – Ignalinos atominė elektrinė, vairuodamas transporto priemonę MAZ256170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje iš dviejų eismo juostų du kartus pilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasakoje priversdamas priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones keisti važiavimo greitį. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 145 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje.

Visagino policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu V. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 600 Lt. baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.

II.

III.

Liudytojai A. V. ir V. N. parodė, kad įvykio dieną patruliuodami kelyje Visaginas – Ignalinos atominė elektrinė priešais pastebėjo keleivinį autobusą MAZ 256170“. Jo vairuotojas, nepaisydamas kita kryptimi artėjančių automobilių, be aiškios priežasties išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą. Buvo akivaizdžiai matyti, kaip nuokalne besileidžiantis autobusas, vežantis keleivius, sulėtino greitį, tam, kad į įkalnę kylantis V. L. suspėtų grįžti į savo krypties eismo juostą. Esant pagrįstiems įtarimams, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo blogai jaučiasi ar yra neblaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta patikrinti.

V. J. teismui parodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. kelio Ignalinos atominė elektrinė – Visaginas šeštajame kilometre prasilenkė su kitu VĮ „Visagino transporto centras“ autobusu, vairuojamu V. L.. Paskui administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį važiavo lengvasis automobilis ir policijos ekipažas. V. L. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių V. J. būtų turėjęs imtis priemonių pavojui išvengti.

Teismas, pagal vidinį įsitikinimą įvertinęs faktinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad V. L. 2008 m. balandžio 9 d. pažeidė KET 145 punkto reikalavimus, tuo realizuodamas Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo proceso metu neginčijo liudytojų A. V. ir V. N. paaiškinimų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis rikiavosi ir važiavo antra dvipusio eismo kelio juosta. Siekdamas įrodyti tokių veiksmų būtinumą, V. L. į bylą pateikė nuotraukas, iliustruojančias kelio atkarpos, kurioje buvo padarytas teisės pažeidimas, sugadinimus. Jas ištyrus matyti, jog abiejų eismo juostų dangos būklė yra panaši. Asfalto įtrūkimai išsidėstę lygiagrečiai per visą važiuojamosios dalies plotį (nuotrauka Nr. 1 ir 4). Be to, kelio nelygumai nėra tokie gilūs (nuotrauka Nr. 6, 7, 9), kad autobusas (transporto priemonė su pakankamai aukšta pakaba) dėl jų būtų fiziškai dėvimas stipriau nei normali amortizacija. Visa tai paneigia kaltininko paaiškinimus, jog jis pasirinko važiavimo sąlygas atitinkantį vairavimo būdą. Autobuso „MAZ 256170“, v. nr. (duomenys neskelbtini) manevravimą policijos ekipažas stebėjo pakankamą laiką, todėl galėjo tinkamai įvertinti V. L. veiksmus saugaus eismo reikalavimų atžvilgiu. Aplinkybių, leidžiančių įtarti A. V. ir V. N. turint asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra. Liudytojo V. J. parodymai administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 16) ir tarnybiniame pranešime (b. l. 18) nurodytiems faktiniams duomenis taip pat iš esmės neprieštarauja.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. L. dirba vairuotoju (b. l. 9, 10), jo padarytas teisės pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti kaltininkui taikant tik pagrindinę nuobaudos dalį.

IV.

1. Teismo atliktas faktinės bylos medžiagos įvertinimas yra neobjektyvus bei prieštarauja ATPK 124² straipsnio 1 daliai.

2. Iš pateiktų šioje byloje fotonuotraukų, iliustruojančių kelio Visaginas - IAE atkarpą, matyti sugadinimai. Apeliantas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs situaciją kelyje, turi teisę apvažioti duobes, nelygimus kelyje. Jo kelyje atliktas manevras neprieštarauja Kelių eismo taisyklių nuostatams.

3. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti yra baudžiamas.

4. Bylos nagrinėjimo metu iš Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris teismui nebuvo pateiktas nei vienas objektyvus įrodymas (liudininkų ar kitų eismo dalyvių parodymai, įvykio videoįrašas ir pan.), iš kurio galima daryti išvadą, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

5. Teismas vadovaujasi policijos pareigūnų A. V. ir V. N. parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu melavo. Jų parodymai prieštarauja liudininko V. J. parodymams.

6. Liudininko V. J. parodymai ir pateiktos teismui šioje byloje nuotraukos, iliustruojančios kelio Visaginas – Ignalinos atominė elektrinė atkarpos sugadinimus, paneigia policijos pareigūnų A. V. ir V. N. parodymus.

7. Teismo išvada, kad kelio nelygumai nėra tokie gilūs, kad autobusas (transporto priemonė su pakankamai aukšta pakaba) dėl jų būtų fiziškai dėvimas stipriau nei normali amortizacija, yra neobjektyvi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad V. L. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2008 m. balandžio 9 d. apie 16:10 val. pažeidė KET 145 punkto reikalavimus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad V. L. kaltas dėl šio pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų pareigūnų A. V. ir V. N. parodymais. Teismas V. J. parodymus, kad jis nebuvo priverstas keisti važiavimo greičio, vertina kaip neobjektyvius, kadangi V. J. pažįsta V. L., dirba kartu su juo, ir todėl gali duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus.

Apelianto pateiktos foto nuotraukos dėl kelio dangos, nepaneigia V. L. padaryto pažeidimo. V. L. turėjo galimybę pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad nesukeltų pavojingos situacijos, t. y. nepriverstų kitų eismo dalyvių staigiai keisti važiavimo greičio.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tai kad V. L. dirba vairuotoju, pagrįstai sušvelnino Visagino policijos komisariato 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirtą nuobaudą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

V. L. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šioje normoje nėra reglamentuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos jo turėtos atstovavimo ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad V. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už dokumento vertimą, pašto išlaidas ir išlaidas už advokato paslaugas, yra netenkintinas.

Iš bylos medžiagoje esančio 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo kvito matyti, kad V. L., pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 61,50 Lt. žyminio mokesčio (b. l. 43). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. (V. L.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Grąžinti V. L. (V. L.) sumokėtą 61,50 Lt. žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.