Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-22 · Administracinė byla Nr. I-156-279/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
I-156-279/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00011-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Panevėžio apskrities VPK, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-156-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00011-2013-5
Procesinio sprendimo Nr.29, 74(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.,atsakovo Panevėžio apskrities VPK atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A.Ž. skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) 2012-12-11 sprendimą „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“ ( toliau – Sprendimas). Paaiškino, kad jis 2012-11-13 pateikė Panevėžio AVPK prašymą išduoti jam leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Atsakovo ginčijamu sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklus. Vadovautasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija 2012-09-01), kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, motyvavo tuo, jog pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti bei turėti B ir C kategorijų ginklų, o pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-04-11 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą pagal tuo metu galiojusį 1961-09-01 LR BK 225 str. 2 d.(chuliganizmas) , kuris numatė, jog už chuliganizmą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų su ištrėmimu nuo vienerių iki trejų metų ar be ištrėmimo. Teismas jį nuteisė laisvės atėmimu vieneriems metams, tačiau nuo bausmės atleido suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Mano, kad atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas, kadangi jo padarytas nusikaltimas niekada nebuvo ir nėra smurtinis. Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą jo nusikalstama veika atitiktų BK 284 str., kuris numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, didžiausia bausmė- laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė skundą atmesti, nes Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo atstovas E. P. paaiškino, kad, atlikus patikrinimą pagal A.Ž. prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, įvykdęs tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką numatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo. Mano, kad A.Ž. padarė smurtinį nusikaltimą, kadangi nukentėjusiajai buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjas negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Dėl šios priežasties asmens prašymas išduoti leidimą įsigyti ginklus savigynai buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, nustatyta, jog A. Ž. 2012-11-13 kreipėsi į Panevėžio AVPK, prašydamas išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai( b.l.12). Atlikęs pareiškėjo patikrinimą, Panevėžio AVPK gavo duomenų, jog A.Ž. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam buvo paskirtas laivės atėmimas vieneriems metams, nuo bausmės atleistas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (b.l. 7). Atsakovas įvertino, kad asmuo, pripažintas kaltu ir teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Todėl atsakovas, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2012-12-11 priėmė Sprendimą, kuriuo A.Ž. atsisakė išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį ir trumpąjį šaunamuosius ginklus savigynai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Panevėžio AVPK atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti savigynai ginklus teisėtumo. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18str. 2 d. 1 p. ir 17 str. 1 d. 2 p.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, jos teisinius pagrindus, subjektus, jų veiklą, susijusią su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ( toliau- Įstatymas) ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau- Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362. Nuo 2011 m. kovo 1 d. galioja Įstatymas, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010 m. lapkričio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 1 straipsnyje. Nuo 2011-03-06 įsigaliojo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Taisyklių nauja redakcija. Įstatymas nustato, kad leidimus įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išduoda policijos įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog B ir C kategorijos ginklų bei šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendžio matyti, kad A.Ž. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, nuo bausmės atleistas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidžiančiais viešąją tvarką ir rodančiais aiškų visuomenės negerbimą veiksmais įvykdė piktybinį chuliganizmą, pasižymintį ypatingu įžūlumu, t. y. 1997 m. kovo 31 d., apie 20 val. 00 min. Panevėžio m. vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Aguonų ir Smėlynės gatvėse persekiodamas G. A. vairuojamą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Smėlynės g. trenkėsi savo automobiliu į G.A. vairuojamą automobilį. Apgadino automobilio Audi 80, valst. Nr. CPN (duomenys neskelbtini), kairės pusės kėbulą, kairės pusės ratų ratlankius ir priekinį kairės pusės žibintą. Po to Smėlynės g. vėl pavojingai užkirtęs kelią automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė iš jo G.A. ir padarė jai lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

A.Ž. įvykdyti nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos audžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti nebuvo ( b. l. 7).

Pažymėtina, kad iki 2003 m. galiojusiame Baudžiamajame kodekse tiek A.Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu chuliganizmas buvo priskirtas prie nusikaltimų visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, A.Ž. padaryta nusikalstama veika atitinka minėto kodekso 284 str.1d., kuri numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą ir didžiausia skiriama bausmė- laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsniu, nustatančiu tyčinės nusikalstamos veikos sampratą, pripažintina, jog A.Ž. įvykdytas piktybinis chuliganizmas yra tyčinis nusikaltimas. Tačiau teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisykle, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjo įvykdytų nusikalstamų veiksmų atžvilgiu taiko Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo nuostatas. Pagal šiuose teisės aktuose pateiktą aiškinimą, smurtiniu nusikaltimu pripažįstama tik Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika, bet smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Tokiu būdu, daroma išvada, kad A.Ž. įvykdyti tyčiniai veiksmai, susiję su lengvo kūno sužalojimu, nesukėlusiu sveikatos sutrikimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas smurtinis nusikaltimas. Taigi, daroma išvada, jog Sprendimo motyvai, kuriais policijos įstaiga grindė atsisakymą išduoti Leidimą, nėra pagrįsti teisės normomis.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad Sprendimas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtas iš esmės ir tai yra pagrindas ginčijamą administracinį aktą naikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Panevėžio AVPK yra institucija, kompetentinga spręsti Leidimo išdavimo klausimą. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, Panevėžio AVPK, turėdamas duomenis apie A.Ž. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį Panevėžio miesto apylinkės 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir dėl to Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atsisakęs pareiškėjui išduoti Leidimą, visiškai nenurodė, ar nėra aplinkybių, kurias Įstatymas kvalifikuoja kaip kitus pagrindus taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus. Taigi, daroma išvada, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, jog viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o jame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos - aiškiai suformuluotos. Panaikinus Sprendimą, atsakovas yra įpareigotas iš naujo atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo pateiktu 2012-11-13 prašymu išduoti jam leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai, patikrinti ar nėra aplinkybių, kurias Įstatymas kvalifikuoja kaip kitus pagrindus taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus, o atlikęs Įstatymo 12 str. 3 d. patikrinimą, spendime privalo aiškiai nurodyti, kokios patikrinimo metu nustatytos aplinkybės vertinamos kaip pagrindas taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus ir ar nėra kitų Įstatymo numatytų pagrindų taikyti apribojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu ir 4 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-12-11 sprendimą „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“.

A. Ž. prašymą 2012-11-13 išduoti jam leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai grąžinti iš naujo nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Nijolė ČekanauskienėTeisėjos: Irena VaržinskienėDalia Pranckienė