Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-25 · Administracinė byla Nr. I-3063-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
I-3063-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00005-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
E. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3063-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00005-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjai E. Č.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. Č. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėja E. Č. nurodė, kad nuo ji nuo 2017- m. gegužės mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn., 7 kartus, lankė buvusį vyrą R. Č. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur buvo nežmoniškos bauginančios sąlygos. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, ji buvo apieškoma arba tiesiog koridoriuje, arba vedama į rūsį, kur buvo baisus kvapas, nebuvo langų, kabinos be užuolaidų, antisanitarinės sąlygos. Jai nebuvo leista įsinešti apatinių rūbų, plaukų džiovintuvo, cigarečių, nors ji yra rūkanti. Ilgalaikių pasimatymų kambarių būklė buvo šokiruojanti, viename iš tų kambarių iš viso nebuvo lango, ten ji buvo 5 kartus, tad į kambarį nepateko dienos šviesa, kambarys mažas, trūko oro, kambario sienos plonos, girdėjosi, kas vyksta kitame kambaryje, kitame kambaryje langas buvo, bet kambarys irgi buvo mažas, tualetas jame įrengtas prie pat durų. Dušas įrengtas netinkamai, kriauklė maža, nėra nei kempinėlių, nei indų plovyklos indams išsiplauti. Kambariuose nebuvo evakuacinio plano. Dėl to ji jautėsi bloga, buvo žeminama jos garbė ir orumas, bendravimas su vyru buvo nepilnavertis, nebuvo galima atsipalaiduoti, tad santuoka nutrūko dėl to, kad nebuvo suteiktos normalios sąlygos pasimatyti su vyru. Tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ilgalaikiai pasimatymai vyksta specialiose uždarose patalpose, ne ilgiau kaip parą, , ir ne dažniau kaip mėnesį. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymų Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo įstaigas (išeinančių iš jų) asmens apžiūros ir jų daiktų patikrinimo aprašo“, 1 priedą, asmenims, atvykstantiems į ilgalaikį pasimatymą sus suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, išskyrus higienos priemones, vaikų maistą, jei atvykstama su vaiku, vaistus gamintojo pakuotėje, mokėjimo kortelę, tad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neleisdamas įsinešti apatinių rūbų, plaukų džiovintuvo, tabako gaminių. Ilgalaikių kambarių ploto teisės aktai nereglamentuoja, viename iš esamų kambarių nėra lango, tačiau įrengta mechaninė ventiliacija. Rūkyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje leidžiama tik tam tikrose vietose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos ilgalaikių pasimatymų metu.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo skyriaus 2019-03-25 pažymos Nr. 60/09-11017 „Dėl E. Č.“, pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo suteikti šeši ilgalaikiai pasimatymai su vyru R. Č., visais atvejais pasimatymo trukmė sudarė 23 valandas.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019-06-11 pažymos Nr. 62/08-140, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti du ilgalaikio pasimatymo kambariai, kurių bendras plotas yra 9,3 kv. m, ir 9,82 kv. m, neatmetus baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Pareiškėja E. Č. 2017-07-26 pateikė skundą dėl netinkamų sąlygų ilgalaikių pasimatymų patalpose, nurodydama, jog jai buvo draudžiama rūkyti, stalo įrankiai plastmasiniai, neleista įsinešti plaukų džiovintuvo, apatinių kelnaičių, asmeniniai daiktai buvo tikrinami jai nedalyvaujant, naudojantis tualetu, nebuvo užtikrinamas privatumas, nes jie su vyru galėjo stebėti vienas kitą, patalpoje nebuvo lango. Į skundą 2017-08-24 pateiktas atsakymas, išsiųstas nurodytu adresu, tačiau atsakymas per nurodytą laiką atsiimtas nebuvo. Duomenų, kad jis būtų skundžiamas, nėra

Pareiškėja E. Č., pateikdama prašymus pasimatyti su vyru R. Č., susipažino ir pasirašė po reikalavimais, numatytais ilgalaikių pasimatymų metu, vienas iš tokių reikalavimų yra draudimas rūkyti pasimatymų patalpose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos švarios.

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose yra teisės aktais numatytas inventorius sanitarinis mazgas atitvertas pilnai, yra durys.

Tokiu būdu, kaip pareiškėja ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos ilgalaikio pasimatymo patalpose bei draudimai įsinešti daiktus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-06-26 įsakymu Nr. V-262 patvirtinto „Įeinančių į laisvės atėmimo įstaigas (išeinančių iš jų) asmens apžiūros ir jų daiktų patikrinimo aprašo“, 1 priedas numato, kad asmenims, atvykstantiems į ilgalaikį pasimatymą sus suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, išskyrus higienos priemones, vaikų maistą, jei atvykstama su vaiku, vaistus gamintojo pakuotėje, mokėjimo kortelę, tad teisės aktai, neleidžiant įsinešti apatinius rūbus, plaukų džiovintuvą, tabako galinius, pažeisti nebuvo. Pareiškėja pasirašė po prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su jos vyru, kuriame yra nurodytos taisyklės, kurių ji privalo laikytis ilgalaikio pasimatymo metu, tuo su šiomis taisyklėmis sutikdama, viena iš tokių taisyklių yra draudimas rūkyti pasimatymo patalpose, tad argumentai dėl daiktų atėmimo, draudimo rūkyti yra atmestini.

Vertinant tenkantį plotą ilgalaikio pasimatymo patalpoje, tokia ploto norma nėra numatyta. Pati pareiškėja nurodo, kad net suimtiesiems yra numatyta gyvenamojo ploto norma, tad ši norma vertintina kaip pakankama analogija. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikio pasimatymo patalpoje pareiškėjai nuo 4,65 kv. m iki 4,91 kv. m patalpos ploto, tad argumentas dėl per mažos patalpos ir negalėjimo pajudėti atmestinas.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, patalpoje, kurioje nėra lango, įrengta mechaninė ventiliacijos sistema. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Ilgalaikiai pasimatymai buvo suteikiami 23 valandoms, tad dėl lango nebuvimo teisės aktų pažeidimo nenustatyta.

Indaplovių, kempinėlių buvimo ilgalaikio pasimatymo kambariuose nenustatyta, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tualetai – dušai įrengti tinkamai, dušas atskirtas specialia užuolaida. Sienų plonumą ir didelį girdimumą teismas laiko neįrodytu ir neargumentuotu teiginiu.

Tiek „Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija Nr. 1“, patvirtinta 2011-04-05Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-102, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ nenumato evakuacinių planų buvimo būtinumo ilgalaikio pasimatymo patalpose, tad šis argumentas atmestinas.

Vertinant asmens kratos atlikimo sąlygas, kai pareiškėja nurodo, jog krata buvo atliekama arba koridoriuje, arba kratos patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, pastebėtina, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, kur, kokia tvarka ir kaip buvo atliekamos asmens kratos, tad abejonės yra traktuojamos pareiškėjos naudai. Įvertintina, kad kratos buvo atliekamos trumpai, tad, kadangi pareiškėja buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje šešis kartus po 23 valandas, per pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 2017-05-19 iki 2017-10-28, toks poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas.

Byloje spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias sąlygas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų sąlygų ilgalaikio pasimatymo metu, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėja galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių ji nebūtų patyrusi, jei jai būtų suteiktas ilgalaikis pasimatymas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Ta aplinkybė, jog asmuo atvykęs į ilgalaikį pasimatymą, atlieka eilę procedūrinių veiksmų, kaip krata, ir yra laikomas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai. Byloje nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai ilgalaikio pasimatymo metu įstaigoje tinkamas buvimo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjai už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 14 mėnesių nuo tada, kai ji išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėja delsė pasinaudoti teismine gynyba 14 mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip vieną iš pagrindinių pasekmių, kilusių dėl netinkamų ilgalaikio pasimatymo sąlygų, yra santykių su vyru pablogėjimas, dėl ko pareiškėja su vyru išsiskyrė, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais argumentais. Priešingai, LITEKO sistemoje susipažinus su civiline byla Nr. 2-5705-979/2018 matyti, kad pareiškėja pati 2018-07-05, praėjus 8 mėnesiams po paskutinio pasimatymo, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodydama, jog dėl jos iširimo yra kaltas jos vyras.

Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjos buvimo izoliatoriuje laikotarpiu išskyrė ją iš kitų asmenų ir dirbtinai sudarė jai netinkamas ilgalaikio pasimatymo sąlygas sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos buvimo sąlygos (netinkamos kratos atlikimo sąlygos) iš esmės nepakenkė pareiškėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiškėjai visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas ilgalaikio pasimatymo patalpose, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje tik dalinai buvo užtikrintos, atliekant asmens kratas arba koridoriuje, arba antisanitarinėmis sąlygomis, abejones traktuojant pareiškėjos naudai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjos argumentus bei atsakovo atsikirtimus, pažymint, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 14 mėnesių nuo jo išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjos patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisė aktuose nustatytų sąlygų ilgalaikio pasimatymo organizavimo pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jos teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjos E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas ilgalaikio pasimatymo organizavimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius