Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-22 · Administracinė byla Nr. I2-5241-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-22Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
I2-5241-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03277-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko, Lietuvos bankas
Trečiasis asmuo
T. R.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Administracinė byla Nr. I2-5241-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03277-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko ir Lietuvos banko skundus atsakovei Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo T. R., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 3R-789 (2.13-1.) pripažino T. R. 2020 m. kovo 11 d. skundą pagrįstu, paskyrė Mykolui Majauskui ir Lietuvos bankui papeikimus (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Mykolas Majauskas ir Lietuvos bankas kreipėsi į teismą su skundais ir prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-789 (2.13-1.).

2.1. Paaiškina, kad 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Lietuvos banką siekdamas gauti patikimą informaciją, susijusią su buvusio Lietuvos banko tarnautojo T. R. išsakytais galimai tikrovės neatitinkančiais teiginiais, Lietuvos bankas prašomą informaciją pateikė.

2.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Siekdamas deramai įgyvendinti šią Konstitucijos nuostatą ir įvykdyti savo Seimo nario prievolę, veikdamas kaip Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys, dalyvaudamas šios Komisijos sprendimų priėmime, pareiškėjas privalėjo remtis tik pagrįsta, objektyvia ir patikima informacija. Todėl, siekdamas tokios informacijos, oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas pateikti duomenis, kurie buvo reikšmingi siekiant tinkamai įvertinti visas su atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes.

2.3. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas. Pareiškėjas, būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu ir vykdydamas Seimo nario pareigas, dalyvavo ir parlamentinį tyrimą atliekančios laikinosios tyrimo komisijos darbe. Atliekant minėtą tyrimą liudyti buvo pakviestas T. R. (liudijo 2019 m. spalio 9 d. vykusiame posėdyje). Liudytojo pasisakymai minėtame posėdyje, taip pat jo viešai paskelbti teiginiai sukėlė abejonių, ar T. R. liudijimas gali būti laikomas patikimu. Todėl vykdant Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme numatytą pareigą bei siekiant atsakingai dalyvauti komisijos sprendimų priėmime, iškilo būtinybė įvertinti T. R. kaip liudytojo sąžiningumą bei jo teikiamų liudijimų patikimumą, todėl pareiškėjas Mykolas Majauskas oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos banką, nurodydamas, kad kreipimesi prašoma informacija yra tiesiogiai ir išskirtinai susijusi su konkrečiu Seimo laikinosios komisijos vykdomu tyrimu.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė, vertindama T. R. skundą, nesiekė visapusiškai įvertinti Seimo nariui tenkančių pareigų, Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbo, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme numatytų teisinių prievolių bei Konstitucinėje doktrinoje įtvirtintų pliuralistinės demokratijos principų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

3. Pareiškėjas Lietuvos bankas paaiškina, kad 2019 m. spalio 16 d. Seimo narys Mykolas Majauskas elektroniniu paštu pateikė Lietuvos bankui rašytinį klausimą dėl buvusio Lietuvos banko tarnautojo T. R. išsakytų teiginių. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 215 straipsnio 1 dalies ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 EB (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies c) punkto nuostatomis, 2019 m. spalio 21 d. pateikė Seimo nariui jo prašytą informaciją ir nurodė, kad pateikiamą informaciją sudaro asmens duomenys, todėl atsakyme pateikta informacija neskelbtina viešai ir tvarkytina asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.1. Atsakovė Sprendime padarė išvadą, kad Lietuvos banko veiksmai, 2019 m. spalio 21 d. raštu Mykolui Majauskui pateikiant su T. R. asmeniu susijusią informaciją, laikytini neteisėtais. Tačiau Seimo statuto 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes. Pateikdamas klausimą Mykolas Majauskas susiejo jį su savo darbu Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje, todėl Lietuvos bankas, gavęs atitinkamo turinio rašytinį prašymą ir atsižvelgdamas į tuo metu vykusias ir žinomas situacijos aplinkybes, objektyviai neturėjo pagrindo abejoti, ar prašomi pateikti duomenys gali būti reikalingi dėl kito tikslo.

3.2. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punktą, vienas iš pagrindų, kai laikoma, kad duomenys tvarkomi teisėtai, yra atvejis, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad Seimo narys Mykolas Majauskas buvo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą, narys, jo prašoma informacija aiškiai ir tiesiogiai buvo susijusi su minėtos komisijos atliekamu tyrimu, už atsisakymą Seimo nariui pateikti prašomą informaciją teisės aktai numato atsakomybę, darytina išvada, kad Lietuvos bankas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti pateikti Seimo nario prašomą informaciją ir privalėjo vykdyti Lietuvos bankui taikomą teisinę prievolę.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimuose į skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsiliepimuose paaiškina, kad iš T. R. skundo nagrinėjimo metu surinktų duomenų buvo nustatyta, kad Mykolas Majauskas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys, 2019 m. spalio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos banką dėl buvusio Lietuvos banko darbuotojo T. R. išsakytų teiginių, nurodydamas, kad kreipiasi į Lietuvos banką siekdamas išsiaiškinti Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto komisijoje, atliekančioje parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, liudijusio buvusio Lietuvos banko darbuotojo T. R. patikimumą ir prašydamas atsakyti „ar 2019 m. spalio 11d. publikuotame 15 min straipsnyje „Atsakymas Mykolui Majauskui dėl jo viešų šmeižikiškų teiginių“ išsakytas T. R. teiginys, jog jis iki 2019 m. birželio 26 d. nebuvo pasiūlęs Lietuvos banko vadovybei nutraukti darbo santykius, atitinka tikrovę. T. R. išsakyti teiginiai: 1) preliminarios parlamentinio tyrimo išvados ir rekomendacijos buvo aptartos 2019 m. birželio 26 d. vykusiame viešame komisijos posėdyje; 2) tuo metu aš nebuvau pasiūlęs Lietuvos banko vadovybei nutraukti darbo sutarties nei šalių susitarimu, nei savo iniciatyva, todėl kaltinimas, kad kažkas galėjo kerštauti dėl „negautų kompensacijų“, yra nelogiškas“.

4.1. Inspekcija, įvertinusi Mykolo Majausko nurodytas teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo įrodinėta, kad jis teisėtai, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punkto pagrindu, kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu pateikti atitinkamus duomenis apie T. R., Sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 11 punkte yra įtvirtinta Seimo nario teisė (ne pareiga) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų, t. y. Seimo statuto 9 straipsnyje nustatyti Seimo nario turimi įgaliojimai, o ne pareiga rinkti asmens duomenis, be to, teisė gauti informaciją savaime nereiškia pareigos rinkti / gauti asmens duomenis. Savo ruožtu Seimo statuto 9 straipsnio 11 punkto ir 215 straipsnio, kuriame įtvirtinti atsakymo pateikimo terminai, formuluotės neatitinka BDAR keliamų reikalavimų tam, kad jomis vadovaujantis būtų galima teigti, jog tokie veiksmai patenka po teisinės prievolės samprata (BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punktas), todėl Mykolas Majauskas neteisėtai rinko duomenis apie T. R.. Skunde teismui Mykolas Majauskas jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių tokią atsakovės išvadą nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai ar bendro pobūdžio nesutikimas su Sprendimu, neįvardijant kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakovė, negali būti pagrindas naikinti Sprendimą.

4.2. Mano, kad teismui pateiktame skunde Mykolas Majauskas nepagrįstai remiasi ir plečiamai aiškina Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią komisijos, o ne atskiro komisijos nario, neturinčio komisijos įgaliojimo ar pavedimo veikti komisijos vardu, pareigą išsiaiškinti ir nustatyti ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos pirmininkas atsakovei pateikė informaciją, jog Mykolui Majauskui nebuvo suteikti įgaliojimai veikti Komisijos vardu ir kreiptis jos vardu į Lietuvos banką, bei, kad Komisija nėra susipažinusi su Lietuvos banko Mykolui Majauskui teikta informacija apie T. R.. Todėl Mykolas Majauskas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kaip teisine prievole rinkti su T. R. susijusius asmens duomenis.

4.3. Pažymi, kad duomenų valdytojas turi kiekvienu konkrečiu atveju objektyviai įvertinti, ar prašymą pateikusiam duomenų valdytojui teisės aktai nustato pareigą tokius asmens duomenis rinkti. Atsakovės įsitikinimu, Lietuvos bankas tokių veiksmų neatliko arba juos atliko netinkamai, t. y. neįvertino, kad Seimo statute įtvirtinta Seimo nario teisė kreiptis su paklausimais gauti informaciją, nereiškia pareigos rinkti/gauti asmens duomenis, o teigdamas, kad Mykolas Majauskas pateikdamas klausimą Lietuvos bankui susiejo jį su savo darbu Komisijoje – nesiaiškino, ar Mykolas Majauskas iš tiesų tokią informaciją rinko Komisijos, vykdančios parlamentinį tyrimą, vardu. Atsakovės vertinimu, abejonių Lietuvos bankui turėjo sukelti tai, kad Mykolas Majauskas prašymą suteikti informaciją pasirašė kaip Seimo narys, prašyme nenurodė, kad jis veikia kaip Komiteto (komisijos) atstovas, kartu su prašymu nepateikė jokių įgaliojimų. Vien tai, kad Mykolo Majausko kreipimosi metu jis buvo Seimo bei Komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą, narys, o rašte nurodė sąsają su Komisija (jos atliekamu tyrimu), nebuvo pagrindas Mykolą Majauską laikyti tinkamu duomenų gavėju ir jam teikti informaciją apie T. R..

4.4. Skunde teismui, kaip vieną iš argumentų Lietuvos bankas pateikia tai, jog jo, kaip institucijos, pareiga yra pateikti atsakymus Seimo nariui ar jų grupei bei atsakomybės už šios pareigos nevykdymą taikymu. Atsakovė pažymi, kad pagal Seimo statuto 17 straipsnio 2 dalį, atsakomybė gali būti taikoma tik už teisėtų reikalavimų nevykdymą (šiuo atveju Mykolas Majauskas nei kaip Seimo narys, nei kaip Komiteto, veikiančio kaip Komisija, narys neturėjo teisinio pagrindo rinkti su T. R. asmeniu susijusių duomenų, todėl Mykolo Majausko Lietuvos bankui adresuotas prašymas pateikti asmens duomenis negali būti vertinamas kaip teisėtas reikalavimas), o Seimo statute nustatytas terminas atsakymui į paklausimą pateikti, iš kurio Lietuvos bankas kildina savo teisinę prievolę prašomą informaciją pateikti Mykolui Majauskui, negali panaikinti bankui, kaip duomenų valdytojui, BDAR keliamų reikalavimų, susijusių su asmens duomenų teisėtu tvarkymu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. R. su pateiktais skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Mykolo Majausko 2019 m. spalio 16 d. rašte Lietuvos bankui prašoma pateikti informacija niekaip nėra susijusi su jo 2019 m. spalio 9 d. liudijimu Komisijoje ar išsakytais teiginiais. T. R. žiniomis, Mykolas Majauskas tolesnių parlamentinio krizės tyrimo išvadų svarstymų Komitete ir priėmimo Seime metu niekada nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl jo kaip liudytojo nepatikimumo. Tai paneigia Mykolo Majausko poziciją apie kreipimosi į Lietuvos banką dėl asmens duomenų atskleidimo teisinį pagrindą ir motyvus, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Mykolas Majauskas neteisėtai rinko asmens duomenis. Atitinkamai, Lietuvos bankas nesiėmė jokių būtinų žingsnių išsiaiškinti Mykolo Majausko prašymo suteikti duomenis teisinį pagrįstumą, todėl Lietuvos bankas, kaip duomenų valdytojas, asmens duomenis suteikė neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 3R-789 (2.13-1.), kuriuo T. R. skundas pripažintas pagrįstu, Mykolui Majauskui ir Lietuvos bankui paskirti papeikimai, pagrįstumo ir teisėtumo.

6.1. Nustatyta, kad Mykolas Majauskas 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Lietuvos banką siekdamas gauti patikimą informaciją, susijusią su buvusio Lietuvos banko tarnautojo T. R. išsakytais galimai tikrovės neatitinkančiais teiginiais, jog jis iki 2019 m. birželio 26 d. nebuvo pasiūlęs Lietuvos banko vadovybei nutraukti darbo santykius, kurie buvo publikuoti 2019 m. spalio 11 d. žiniasklaidos priemonėje – 15min, straipsnyje „Atsakymas Mykolui Majauskui dėl jo viešų šmeižikiškų teiginių“.

6.2. Lietuvos bankas 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. S 2019/(4.2-0400)-12-5512, atsakė į Seimo nario paklausimą ir pateikė informaciją, kad internetinio portalo 15min publikuotame straipsnyje „Atsakymas Mykolui Majauskui dėl jo viešų šmeižikiškų teiginių“, išsakytas T. R. teiginys, kad jis iki 2019 m. birželio 26 d. nebuvo pasiūlęs Lietuvos banko vadovybei nutraukti darbo santykius, neatitinka tikrovės. Lietuvos bankas pažymėjo, kad T. R. prašymas išeiti iš darbo šalių susitarimu Lietuvos banke buvo gautas 2019 m. birželio 25 d., tačiau nebuvo patenkintas.

6.3. T. R. 2020 m. kovo 11 d. pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl Mykolo Majausko ir Lietuvos banko veiksmų teisėtumo Mykolui Majauskui renkant duomenis apie T. R., o Lietuvos bankui tokius duomenis suteikus.

6.4. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 3R-782(2.13-1.) vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b) punktu nusprendė T. R. skundą (jo dalį) pripažinti pagrįstu, konstatuodama, kad Seimo narys Mykolas Majauskas nelaikytinas tinkamu duomenų gavėju, jis T. R. asmens duomenų tvarkymo nepagrindė bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga (BDAR 6 straipsnis), atitinkamai sprendė, kad Lietuvos bankas neturėjo teisinio pagrindo Seimo nariui Mykolui Majauskui teikti su T. R. susijusius duomenis, todėl tiek Seimo nariui Mykolui Majauskui, tiek Lietuvos bankui skyrė papeikimus.

7. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Inspekcija teisėtai ir pagrįstai nusprendė patenkinti T. R. 2020 m. kovo 11 d. skundą ir pareikšti Mykolui Majauskui ir Lietuvos bankui papeikimus, ar turėjo teisę Mykolas Majauskas, kaip seimo narys, teikti paklausimą Lietuvos bankui, ar Lietuvos bankas turėjo atsakyti į jo paklausimą.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos |Respublikos Seimo Statutas (toliau – ir Statutas) ir BDAR, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas (toliau – ir Komisijų įstatymas).

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Seimo nario teisė pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo narys, vadovaudamasis Seimo statuto 9 straipsnio 11 punktu, turi teisę kreiptis su paklausimais į valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems klausimų, o Statuto 12 straipsnio 4 dalis suponuoja jų pareigą išnagrinėti Seimo nario paklausimą ir jam atsakyti nustatytais terminais.

8.2. ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

8.3. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

8.4. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalis c) punktas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

8.5. BDAR 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a) punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b) punktas); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c) punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d) punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f) punktas). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu. BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) ir e) punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Europos Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje (BDAR 6 straipsnio 3 dalies a) ir b) punktai). Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį tokiame teisiniame pagrinde turėtų būti išdėstytos nuostatos, apimančios asmens duomenų rūšis, duomenų subjektų ratą, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, asmens duomenų tvarkymo tikslus ir t.t.

8.6. Seimo statutas kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo nario teises bei pareigas. Seimo statuto 9 straipsnis reglamentuoja Seimo nario teises, viena iš kurių – kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų (9 straipsnio 11 punktas). Pagal Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas (Seimo statuto 75 straipsnio 3 dalis).

8.7. Komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtinamos dokumentais ar kitais įrodymais. Komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, turi teisę susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

9. Pareiškėjų teigimu, jie T. R. duomenų tvarkymo veiksmus atliko teisėtai – vadovaudamiesi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punkte įtvirtinta teisinės prievolės sąlyga.

10. Seimo narys Mykolas Majauskas asmens duomenų rinkimo veiksmus dėl T. R. grindė, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalimi, 75 ir 76 straipsniais, Komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas komisijos narys turi prievolę siekti, kad komisijos pareiga – išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti – būtų deramai įvykdyta. Būdamas parlamentinį tyrimą atliekančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos nariu, jis kreipėsi į Lietuvos banką siekdamas įvykdyti Komisijų įstatyme įtvirtintą pareigą išsiaiškinti komisijai pavestas nustatyti reikšmingas aplinkybes. Todėl teismas turi įvertinti ar Seimo narys Mykolas Majauskas T. R. asmens duomenis tvarkė esant teisiniam pagrindui juos tvarkyti.

11. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad šios bylos atveju duomenų valdytojai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punkto pagrindu gali remtis tik tuomet, kai jiems konkrečiame Europos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje yra nustatyta asmens duomenų rinkimo pareiga, todėl Mykolas Majauskas T. R. duomenis tvarkyti galėjo tik esant teisės aktuose apibrėžtai prievolei, kaip ji apibūdinama BDAR.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad rinkėjai neturi teisės atšaukti Seimo nario (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2001 m. sausio 25 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, kad faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų. Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas – viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai).

13. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai. Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato įtvirtinimas, taip pat Seimo, kaip Tautos atstovybės, esmė suponuoja Seimo konstitucinę pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų sudaryta prielaidų Seimo nario laisvą mandatą naudoti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad Seimo narys dirbtų tik Tautai ir Lietuvos valstybei, išvengtų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų supriešinimo su Seimo nario ir jam artimų asmenų privačiais (asmeniniais ar grupiniais) interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Kartu Seimo nario veikla turi būti teisiškai reguliuojama taip, kad būtų įmanoma veiksmingai kontroliuoti, ar nėra minėto interesų supriešinimo, ar Seimo narys savo laisvo mandato nenaudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

14. Svarbiausios Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisės yra implicitiškai įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmeniškai. Antai Seimo narys turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime (Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis); jis taip pat turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams, o šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka (Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis). Seimo statute tai pat yra įtvirtintos Seimo nario teisės. Šios bylos nagrinėjimui yra aktualus Seimo statuto 9 straipsnio 11 punktas, įtvirtinantis Seimo nario teisę kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų.

15. Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, kad Seimo nario mandatas suteikia Seimo nariui plačius įgaliojimus, kurie negali būti suvaržyti, su paklausimais kreiptis į valstybės institucijas, todėl teismo vertinimu, Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad Seimo narys Mykolas Majauskas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos banką dėl informacijos, susijusios su buvusiu Lietuvos banko darbuotoju T. R., pateikimo. Todėl Inspekcija ginčijamu Sprendimu nepagrįstai Mykolui Majauskui, kaip seimo nariui, skyrė papeikimą.

16. Pasisakant dėl Lietuvos banko veiksmų pateikiant atsakymą į Seimo nario Mykolo Majausko prašymą, teismas pažymi, kad asmens duomenų teikimas yra vienas iš asmens duomenų tvarkymo veiksmų, turi būti atliekamas tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir toks duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga pagal BDAR 6 straipsnį. Nustačius, kad Seimo narys Mykolas Majauskas turėjo teisę kreiptis į Lietuvos banką ir gauti prašomą suteikti informaciją, t. y. patvirtinimą dėl T. R. išsakytų teiginių atitikimo tikrovei, konstatuotina, kad Lietuvos bankas Seimo nariui Mykolui Majauskui suteikė prašomus asmens duomenis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl Lietuvos bankui ginčijamu sprendimu taip pat nepagrįstai skirtas papeikimas.

17. Teismas pažymi, kad pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Aiškindamas šias nuostatas nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste bei įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismo vertinimu, T. R. darbo santykiai su Lietuvos banku buvo tikrinami dėl jo viešų pasisakymų, Seimo komisijai atliekant parlamentinį tyrimą, kurie buvo publikuoti 2019 m. spalio 11 d. žiniasklaidos priemonėje – 15min, straipsnyje „Atsakymas Mykolui Majauskui dėl jo viešų šmeižikiškų teiginių“. Todėl Seimo narys Mykolas Majauskas, savo paklausimu Lietuvos bankui, nepažeidė buvusio Lietuvos banko tarnautojo T. R. interesų, niekaip neatskleidė jo asmens duomenų. Byloje duomenų, kad Mykolas Majauskas Lietuvos banko informaciją (atsakymą) būtų rinkęs ar tvarkęs kitais nei jo paklausime nurodytais tikslais, nėra.

18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Konstitucinio Teismo praktiką teismas daro išvadą, kad Inspekcijos 2020 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 3R-789 (2.13-1.) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes neatitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl naikintinas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. R. prašo priteisti jo patirtas 605 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas.

19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, 3 to paties straipsnio dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens T. R. reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.

20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų Seimo nario Mykolo Majausko ir Lietuvos banko skundus.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-789 (2.13-1.).

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens T. R. reikalavimo priteisti teismo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis