- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-2613-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34003-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- O.A.
- Trečiasis asmuo
- M. P., L. K.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovo (apelianto) O.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui O.A., tretiesiems asmenims M. P. ir L. K. dėl draudimo išmokos priteisimo, nustatė:
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 829,40 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 27,38 Eur palūkanas.
2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini), susidūrė automobiliai „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui O. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. P.. Ieškovas įprastine transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (to1iau ir Sutartis) buvo apdraudęs automobilio „Mercedes Benz“ valdytojo civilinę atsakomybę, todėl gavęs policijos pažymą apie tai, jog už eismo įvykį yra atsakingas ieškovo apdrausto automobilio „Mercedes Benz“ valdytojas M.P., išmokėjo atsakovui 1 658,80 Eur draudimo išmoką už automobilio „BMW“ apgadinimą.
3. Po draudimo išmokos išmokėjimo, ieškovė gavo policijos pranešimą, jog automobilio „Mercedes Benz“ valdytojas nėra kaltas dėl eismo įvykio ir administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas automobilio „BMW“ vairuotojui L. K. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu nusprendė, jog administracinė teisena nutrauktina dėl L. K., nes nėra duomenų, jog jis atsakingas už eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu eismo įvykio kaltininkas buvo nenustatytas, todėl ieškovas neturėjo pareigos išmokėti draudiminę išmoką ir prašo priteisti 50 proc. išmokėtos išmokos, t. y. 829,40 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovas nepagrįstai mano, jog eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas vien dėl to, kad nei vienas asmuo nebuvo nubaustas administracine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarime konstatavo, jog L.K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė per sankryžą važiavęs antra eismo juosta, leidžiančia važiuoti tiesiai, M.P. vairuojamas automobilis persirikiavo į antrą juostą iš trečios, leidžiančios tik sukti į kairę, ir jis yra eismo įvykio kaltininkas. Teismas taip pat nurodė, jog M.P. patvirtino, jog pareigūnams iš pradžių buvo nurodęs, kad važiavo trečia ir tik po to pasitaisė, kad važiavo antrąja eismo juosta. Teismas nustatė, jog eismo įvykio kaltininkas yra „Mercedes Benz“ vairuotojas M.P., o ne „BMW“ vairuotojas L.K., todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš automobilio „BMW“ savininko priteisti 50 proc. jam išmokės draudimo išmokos.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Teismas ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo O. A. 829,40 Eur nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką, 27,38 Eur palūkanas bei 89,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
6. Teismas nustatė, jog po įvykio, kai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas M. P., ieškovas nesulaukęs administracinio nusižengimo byloje galutinio išsprendimo, išmokėjo atsakovui 1 658,80 Eur draudiminę išmoką dėl Įvykio metu jo apgadinto automobilio „BMW“. Po draudiminės išmokos išmokėjimo susiklostė tokia situacija, jog joks iš įvykyje dalyvavusių dviejų automobilių vairuotojų nebuvo pripažintas kaltu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir administracinio nusižengimo padarymo ir dviem vairuotojams pradėtos administracinio nusižengimo bylos buvo nutrauktos.
7. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo matyti, jog teismas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bandė nustatyti eismo Įvykio mechanizmą ir, skirtingai nei nurodo atsakovas, konstatavo, jog automobilių susidūrimo vieta ir aplinkybės lieka neaiškiomis ir nesant neabejotinų L. K. kaltės įrodymų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių ir eismo įvykio kaltininko. Šiame teismo nutarime nėra nustatytas trečiojo asmens M. P. vairavusio automobilį „Mercedes Benz“ padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar atlikti neteisėti veiksmai.
8. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas advokatas nurodė, jog šioje byloje atsakovas įrodinėja tik aplinkybę, jog L.K., kuris vairavo automobilį „BMW“ yra nekaltas dėl eismo Įvykio ir jis neįrodinėja kitų aplinkybių.
9. Teismas įvertinęs šioje byloje esančių įrodymų visumą nusprendė, jog jais galima nustatyti tik anksčiau teismo nurodytą faktinę aplinkybę, (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo Įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai „BMW“ ir „Mercedes Benz“. Dviejų automobilių apgadinimas gali reikšti, jog: 1) yra vieno iš vairuotojų atlikti neteisėti veiksmai; 2) yra abejų vairuotojų atlikti neteisėti veiksmai; 3) nėra vairuotojų atliktų neteisėtų veiksmų. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos negalima nustatyti įvykusio eismo Įvykio mechanizmo ir eigos bei tokiu būdu nustatyti M.P. neteisėtus veiksmus apgadinant automobilį „BMW“.
10. Ieškovui prievolė išmokėti draudiminę išmoką atsakovui kiltų tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytos automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo M.P. civilinės atsakomybės sąlygoms dėl Įvykio. Teismui nenustačius eismo Įvykio mechanizmo ir atsakovui net posėdžio metu neįrodinėjant M.P. civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, jog ieškovui dėl Įvykio nekilo prievolė išmokėti atsakovui draudiminę išmoką pagal Sutartį dėl apgadinto automobilio „BMW“, todėl ieškovui išmokėjus 1658,80 Eur išmoką, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 50 proc. šios išmokos grąžinimo laikomas pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Apeliantas O. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio netenkinti.
12. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atsakovo kaltės dėl eismo įvykio nėra ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu, todėl ieškovas privalėjo atlyginti atsakovui eismo įvykio metu patirtą žalą, kas, apelianto nuomone, reiškia, jog draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai.
Atsiliepimas
13. Surašyti M. P. administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą turi teisę tik policijos pareigūnas. Atsakovas neturi teisės atlikti tokius veiksmus, jis net nėra administracinio nusižengimo bylos dalyvis. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas aiškiai nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas M. P.. Dėl to, kad jam policijos pareigūnas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-13 nutarimo priėmimo nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, negalima teigti, kad atsakovo automobilio vairuotojas L.K. kaltas dėl eismo įvykio. Kadangi atsakovo kaltės dėl eismo įvykio nėra, ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu, ieškovas privalėjo atlyginti atsakovui eismo įvykio metu patirtą žalą, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai.
Šalies argumentai
14. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, tam, kad ieškovei atsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką atsakovui, turėjo būti konstatuota ieškovės draudėjo kaltė dėl eismo įvykio kilimo. Byloje duomenų, kad dėl eismo įvykio buvo atsakingas atsakovės draudėjas, nebuvo surinkta. Apeliantas savo subjektyvios pozicijos, jog dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės, neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei pareiga išmokėti draudimo išmokos neatsirado, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Pagal TPSVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
17. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. Ieškovas priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką, remiantis aplinkybe, kad iš pradžių administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas automobilio „Mercedes Benz“, kurį apdraudęs ieškovas, vairuotojui M.P.. Tai ir buvo formalus pagrindas išmokėti atsakovui draudimo išmoką. Tačiau vėliau policijos nutarimu administracinė bylą M.P. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
18. 2020 m balandžio 2 d. policijos nutarimu pripažinta, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „BMW” vairuotojas L.K..
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas L. K. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5593-2020 panaikinimo, įsiteisėjusiame 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarime nustatė, kad L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. L. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė per sankryžą važiavęs antra eismo juosta, leidžiančia važiuoti tiesiai, tuo tarpu M. P. vairuojamas automobilis sankryžoje persirikiavo į antrą juostą iš trečiosios, leidžiančios tik sukti į kairę, ir būtent jis buvo eismo įvykio kaltininkas. Teisme apklaustas M. P. nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad tai jis važiavo tiesiai skirta važiuoti antra eismo juosta, o L. K. sukėlė eismo įvykį persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą. <......> Tiek pareiškėjas, tiek M. P. parodė, jog po susidūrimo abu automobiliai pajudėjo iš įvykio vietos, eismo įvykio vieta pareigūnų nebuvo nufotografuota, duomenų apie sankryžos srityje buvusius automobilių pėdsakus, iš kurių būtų galima spręsti apie jų padėtį susidūrimo metu, byloje nėra. Abu eismo įvykio dalyviai pateikė teismui mašinų apgadinimo fotonuotraukas, tačiau teisme apklaustas ekspertas susipažinęs su bylos medžiaga ir apžiūrėjęs pateiktas fotonuotraukas, įskaitant ir nukentėjusiojo telefone, kur tų pačių nuotraukų vaizdas ryškesnis, paaiškino, jog vien pagal fotonuotraukas ir jose užfiksuotus apgadinimus mašinų padėties susidūrimo metu ir iki tol nustatyti nėra galimybės, to negalima nustatyti nesant užfiksuotų automobilių pėdsakų ant važiuojamosios dalies. Teigė, kad skirti autoįvykio ekspertizę šiuo atveju netikslinga, nes pagal bylos duomenis ekspertai galėtų nustatyti tik mašinų judėjimo greitį, tačiau ne eismo juostą, kuria vairuotojai važiavo iki susidūrimo. Pažymėjo, jog techniškai buvo įmanomos tiek L. K., tiek M. P. eismo įvykio versijos. Šioje vietoje pastebėtina, kad administracinio nusižengimo teisena M. P. atžvilgiu buvo nutraukta įvertinus jo paties pateiktas mašinų fotonuotraukas specialiųjų ekspertinių žinių neturinčiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui, iš kurių ir buvo nuspręsta dėl susidūrimo mechanizmo, nors teismo ekspertas teismui parodė, kad vien fotonuotraukose užfiksuota informacija yra nepakankama.
20. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, nusprendė, kad jie yra prieštaringi, dalies liudytojų parodymai neatitinka administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių, nešališkų eismo įvykio liudytojų nėra, eismo įvykis vaizdo įraše neužfiksuotas (nustatyta, kad įvykio vieta nebuvo filmuojama), eismo įvykio schema neišsami – be išmatavimų ir kelio ženklų, todėl mašinų susidūrimo vieta ir aplinkybės lieka neaiškios. Nesant neabejotinų L. K. kaltės įrodymų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių ir eismo įvykio kaltininko. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ekspertai neturi galimybės įvertinti mašinų trajektorijų iki susidūrimo, o kitų būdų nustatyti eismo įvykio kaltininką nėra, laikytina, jog išnaudotos visos galimybės pašalinti teismo abejones dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Šios abejonės vertintinos L. K. naudai ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, o skundžiamas nutarimas panaikintinas.
21. Ieškovui prievolė išmokėti draudiminę išmoką atsakovui kiltų tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytos automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo M. P. civilinės atsakomybės sąlygoms dėl įvykio. Administracinio nusižengimo byloje teismui nenustačius eismo įvykio mechanizmo ir atsakovui net posėdžio metu neįrodinėjant M. P. civilinės atsakomybės sąlygų, ir nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti eismo įvykio mechanizmo ir automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo M. P. kaltės.
22. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių - administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo M. P. administracinio nusižengimo fakto ir jo padarinių.
23. TPSVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (aktuali 2018 10 24 nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkte nurodyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą gauti šios išmokos asmeniui. Nurodytos teisės normos yra pagrindas konstatuoti, kad draudimo išmoka, kurios atsakovas neturėjo teisės gauti, bet gavo, turi būti sugrąžinta draudikui. Tad ir ši teisės norma yra pagrindas ieškiniui patenkinti. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, bei aktualią teismų praktiką, pagrįstai priėjo išvadą, jog tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę (VPK protokolas, nutarimas, nuosprendis), bet vėliau šie duomenys buvo nuginčyti, nepanaikino draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką.
24. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui dėl įvykio nekilo prievolė išmokėti atsakovui draudiminę išmoką pagal Sutartį dėl apgadinto automobilio „BMW“, todėl ieškovui išmokėjus 1658,80 Eur išmoką, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 50 proc. šios išmokos grąžinimo laikomas pagrįstu ir teismas jį tenkina bei priteisia iš atsakovo 829,40 Eur nepagrįstai gautą draudiminę išmoką.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
26. Ieškovas patyrė 35,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovo O. A. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo O. A. 35,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.