- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1-80-322/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09621-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1974 m. balandžio 24 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „Šimšė“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (UAB „Šimšė“ patalpose), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. T. 2015 m. vasario 14 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiais penkis kartus sudavė savo motinai V. T. į veidą, vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, sugriebęs už kairės rankos sukdamas laužė ranką ir vieną kartą spyrė jai į nugarą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Be to, A. T. 2014 m. vasario 14 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sakydamas savo motinai V. T., „kodėl tu nemiršti“, „užmušiu“, kumščiais penkis kartus sudavė jai į veidą, vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, sugriebęs už kairės rankos sukdamas laužė ranką ir vieną kartą spyrė jai į nugarą, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. T., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., kaltu visiškai prisipažino ir parodė (55 b. l.), kad 2015 m. vasario 14 d. apie 19 val. 30 min., tikslaus laiko nežino, namuose įvykusio konflikto metu savo motinai penkis kartus kumščiais sudavė į veidą, vieną kartą įspyrė jai į koją, į kurią koją įspyrė, nežino ir pasakyti negali, nes viskas įvyko labai staiga. Po to sugriebė motinai už kažkurios rankos, tiksliai, už kurios rankos, taip pat nežino, ir tą ranką stipriai suko, o paskui dar vieną kartą motinai spyrė į nugarą. Motiną sumušė, nes labai supyko ir būdamas neblaivus nebesusitvardė. Ar mušdamas motiną, grasino sakydamas, „kodėl tu nemiršti‘, „užmušiu“, nežino, nepamena. Mano, kad nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio, tačiau visiškai prisipažįsta, nes taip tikrai galėjo būti, kadangi būdamas labai supykęs visiškai nebesitvardė. Dėl žarstekliu jam suduotų smūgių, jis motinai V. T. jokių pretenzijų neturi ir ateityje tikrai neturės. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji V. T. parodė, kad A. T. – jos sūnus. 2015 m. vasario 14 d. apie 19 val. 30 min., į namus grįžo neblaivus A. T.. Sūnus pradėjo ant jos pulti ir sudavė penkis smūgius į veidą, spyrė į nugarą, grasino užmušti, sakė, „kodėl nemiršti“, „užmušiu“. Suduoti smūgiai buvo labai stiprūs, buvo praskelta galva, prakirstas antakis, dėl patirtų sumušimų ji juto fizinį skausmą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2015 m. vasario 14 d. apie 19 val. 00 min., tikslaus laiko nežino, ji kartu su neblaiviu sūnumi A. T. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, tuo metu galėjo būti apie 19 val. 30 min., tikslaus laiko nežino, į namus labai girtas grįžo ir sūnus A. T.. A. T. užmigo ant virtuvės grindų, priėjusi prie sūnaus pradėjo jį žadinti. Bežadinant sūnų, visai netikėtai ir be jokios priežasties ją užpuolė sūnus A. T., kuris penkis kartus kumščiais jai sudavė į veidą, vieną kartą spyrė į dešinę koją, sugriebęs už kairės rankos, ranką sukdamas laužė, o po to vieną kartą spyrė į nugarą. Mušdamas sūnus A. T. sakė, kad ją užmuš. Daugiau A. T. jai jokių smūgių nebesudavė. Apie įvykį ji pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę į namus sūnų sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Įvykio metu ji sūnui A. T. jokių smūgių nesudavė, kodėl sūnus aiškina kitaip, nežino. Po įvykio dėl patirtų sumušimų ji buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir išvežta į VšĮ Kelmės ligoninę, o paskui į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, iš kur po apžiūros buvo išleista į namus. Dėl sumušimo ji patyrė fizinę žalą, tačiau žalos pinigine išraiška nevertina. Kadangi kitokio pobūdžio žalos ji nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Dėl sumušimo ji savo sūnui A. T. neatleis, su juo nesitaikys, nori kad sūnus už savo veiksmus būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka (16, 18 b. l.).
Liudytojas A. T. parodė, kad jis yra V. T. sūnus, A. T. – jo brolis. Visi trys gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 14 d., po darbo, tuo metu galėjo būti apie 17 val. 00 min., tikslaus laiko nepamena, jis pas draugą D. L. vartojo alkoholį. Kiek jam yra žinoma vakare, tuo metu galėjo būti apie 18 val. 30 min., jį neblaivų D. L. posūniai parvedė į namus, nes pats nelabai galėjo paeiti. Kas įvyko tarp motinos V. T. ir brolio A. T., nežino, nes nieko nepamena, gali būti, kad grįžęs į namus iš karto užmigo. Kad jam grįžus į namus, brolis A. T. sumušė motiną, sužinojo tik kitą dieną. Kaip ten viskas buvo, nežino. Jis sumuštas nebuvo. Kodėl brolis A. T. aiškina, kad jį grįžusį į namus mušė motina, nežino (22 b. l.).
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS vyr. tyrėjo Irmanto Kasparo 2015 m. vasario 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėse (10-13 b. l.) užfiksuota, kad V. T. 2015 m. vasario 14 d. 21 val. 45 d. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sūnų A. T., kuris 2015 m. vasario 14 d., apie 19 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ją sumušė, suduodamas 5 smūgius į veidą, spyrė į nugarą ir grasino nužudyti. Apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis kambarys, kuriame buvo smurtaujama ir grasinama; asmens blaivumo testas (23 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam A. T. 2015 m. vasario 14 d. 22 val. 35 min. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas;akistatos metu (46 b. l.) kaltinamasis A. T. iš dalies patvirtino motinos V. T. parodymus. Teigė, kad motinai V. T. smūgius sudavė tik po to, kai ši pirma jam sudavė žarstekliu. Nurodė, kad V. T. 5 kartus sudavė į veidą, po ko motina parvirto ant lovos, jai gulinčiai vieną kartą įspyrė į nugarą. Dėl ko motina, aiškina kitaip ir nurodo visai kitokias aplinkybes, nežino.
Tikslintinas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos (grasinimo nužudyti) padarymo laikas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog veika buvo padaryta 2015 m. vasario 14 d. apie 19 val. 30 min., o ne prieš metus laiko, t. y. 2014 m. vasario 14 d. 19 val. 30 min, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais penkis kartus sudavė savo motinai V. T., t. y. savo šeimos nariui, į veidą, vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, sugriebęs už kairės rankos sukdamas laužė ranką ir vieną kartą spyrė jai į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 140 str. 2 d.
Taip pat aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išsakydamas žodžius savo motinai V. T., „kodėl tu nemiršti“, „užmušiu“ bei kumščiais penkis kartus sudavė jai į veidą, vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, sugriebęs už kairės rankos sukdamas laužė ranką ir vieną kartą spyrė jai į nugarą, taip nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispoziciją.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo motinos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (79 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis dirba (75 b. l.), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (70 b. l.), nebaustas administracine tvarka (71 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam A. T. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2015 m. vasario 14 d. 22 val. 30 min. iki 2015 m. vasario 16 d. 12 val. 00 min. (25-26 b. l.), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi A. T. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi A. T. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka A. T. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 63 str. 1 ir 4 d., 64¹ str., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunktis, 66 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Dovilės Radavičiūtės 2015 m. vasario 16 d. nutarimu (66-67 b. l.), kaltinamajam A. T. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. vasario 14 d. 22 val. 30 min. iki 2015 m. vasario 16 d. 12 val. 00 min., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d., įpareigoti A. T. per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. T. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.