Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-31 · Administracinė byla Nr. I-1607-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
I-1607-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00543-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1607-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00543-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui K. J., atsakovo atstovui A. V.,

2014 m. spalio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą (teisme gautas 2013-06-13), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. I, b.l. 4-14).

Skunde nurodė, kad nuo 2010 m. gruodžio 17 d. 2011 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad kamerose nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, pro langus beveik nepatenka dienos šviesa, jų negalima atidaryti, nes nėra rankenėlių, sanitariniai mazgai neturi atskiros oro šalinimo sistemos. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo karšto vandens, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, ir tai ribojant prausimosi laiką. Pareiškėjas nurodė, kad 5 dienas buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko mažiau kaip 3, 6 kv. m ploto, be kita ko, dėl nuolat kameroje įjungtos šviesos pablogėjo regėjimas. Pažymėjo, kad apie 20 dienų areštinėje nebuvo laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų, nors yra dirbęs teisėsaugos institucijoje. Dėl šios aplinkybės buvo pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, jis visą buvimo areštinėje laiką bijojo, kad kartu laikomi asmenys nesužinotų, jog jis buvęs pareigūnas, nes būtų susilaukęs grasinimų ar susidorojimo, todėl patyrė emocinę ir psichologinę traumą. Nurodė, kad komisariatas pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nustatytą vieną iš valstybės tabako kontrolės politikos principų – ginti žmogaus teises į aplinką be dūmų, nes pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Paaiškino, kad komisariato vadovybė tiek į žodinius, tiek į rašytinius prašymus, laikyti pareiškėją atskirai nuo rūkančių asmenų, nereagavo.

Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos kalėjimų taisyklių nuostatomis, teigė, kad dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų, patyrė didelį stresą ir negatyvias emocijas, nuolatinę įtampą ir išgyvenimus, dėl ko vis dar kamuoja psichologinės problemos, galvos skausmai – migrena.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu 2014 m. spalio 20 d. patikslino savo skundo reikalavimą ir prašo priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. II, b.l. 47).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad teismas ankstesniuoju sprendimu šioje byloje tinkamai įvertino jam padarytos neturtinės žalos dydį. Klaipėdos apskrities VPK sužinojęs iš jį atpažinusio pareigūno, kad jis, kaip buvęs policijos pareigūnas, gali būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų, išreiškė tokį prašymą ir nuo to laiko buvo laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų. Pripažįsta, kad dėl laikymo su kitais asmenimis neigiamų pasekmių realiai nepatyrė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu (t. I, b.l. 30-34) į pareiškėjo skundą prašo skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą

Nurodo, kad areštinėje asmenys laikomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-357 pavirtinta teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija. Pripažįsta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, nes tuo metu nežinojo, jog jis iki 1993-07-08 buvo policijos pareigūnas, o jis pats apie tai nepranešė. Dėl šios aplinkybės 2013-04-30 komisariate buvo atliktas ir 2013-05-29 teikimu baigtas tyrimas. Atsikirsdamas remiasi instrukcijos 23 punktu ir teigia, kad komisariate nėra duomenų apie pareiškėjo prašymą būti laikomas atskirai nuo rūkančių. Nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas 38 dienas ir visos kameros, kuriose jis buvo, tuo metu atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus ir buvo galiojantis teisės aktų nustatytas leidimas šias kameras naudoti pagal paskirtį. Nurodo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių IV skyriaus reikalavimus areštinėje laikomų asmenų visi gauti prašymai, skundai, laiškai yra registruojami. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog žodžiu ar raštu kreipėsi į komisariato administraciją dėl antisanitarinių sąlygų ar kitokių nepatogumų. Pripažįsta, kad pareiškėjas areštinėje 5 dienas, buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam žmogui – ne mažiau kaip 3,6 m ². Pažymi, kad tokie pažeidimai buvo nedideli, nes kameros plotas vietoje 3,6 m² vienam žmogui buvo nuo 3 m² iki 3,3 m². Atsikirtimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais tokio pobūdžio bylose ir teigia, kad vien pripažinimo, jog pareiškėjo neturtinė teisė yra pažeista, šiuo atveju pakanka tam, kad būtų apgintos pažeistos jo teisės. Prašo atsižvelgti į tai, kad 5 dienas iš 38 dienų pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam žmogui, pažeidimai padaryti įgyvendinant būtinus į areštinę uždarytų asmenų paskirstymo reikalavimus, jog nėra duomenų dėl pareiškėjo pažeistų teisių į kitas teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, jog pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės ir skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 30-34).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundą bei patikslintą skundą tenkinti iš dalies - pripažinti, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas pilnai.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui K. J. pagrįstumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo K. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, apeliacinius skundus tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b.l. 125-130).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK, teigdamas, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas nepažeidžiant policijos areštinių įrengimo ir priežiūros reikalavimų, turėjo tai aiškiai bei tiksliai pagrįsti. Vien leidimai eksploatuoti areštinę ar byloje esantis 2005 m. sausio 11 d. areštinės pripažinimo tinkama naudoti aktas savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisė būti kameroje, atitinkančioje higienos reikalavimus, nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas nepateikė savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, jis pateikė pakankamai detalizuotą jo laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje apibūdinimą. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities VPK nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kamerų areštinėje įrengimą, taip pat byloje nėra duomenų, ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo atlikti patikrinimai dėl kamerų ir jų įrengimo bei kitų laikymo sąlygų atitikimo higienos normoms ir kitiems teisės aktų reikalavimams, o jeigu tokie patikrinimai buvo atlikti – jų rezultatų, todėl teismui pagrįstai kyla abejonių dėl abiejų šalių teiginių.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 300 Lt neturinės žalos atlyginimą.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Nagrinėjamu atveju aktualūs deliktinės atsakomybės instituto taikymo aspektai. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 6.246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t.y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

Nagrinėjamoje byloje raštiniais duomenimis nustatyta, kad K. J., laikotarpiu nuo 2010-10-18 iki 2011-06-01 buvo sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, adresu Jūros g. 1, Klaipėda (t. I, b.l. 35-38). Pareiškėjas 2010-12-24 konvojuotas iš areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas atgal 2011-01-03, 2011-01-18 dar kartą konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir parvežtas atgal 2011-02-07 (t. I, b.l. 50). K. J. su anksčiau nebuvusiais laisvės atėmimo vietose asmenimis laikotarpiu nuo 2010-12-18 iki 2010-12-19 buvo uždarytas į 13,16 m² ploto areštinės kamerą vienas, nuo 2010-12-20 iki 2010-12-23 – į 14,88 m² ploto kamerą Nr. 5, kartu su dar 4 asmenimis, nuo 2010-12-23 iki 2010-12-24 – į 19,61 m² ploto kamerą Nr. 22, kartu su dar 6 asmenimis, nuo 2011-01-03 iki 2011-01-04 – į 12,72 m² ploto kamerą vienas, nuo 2011-01-05 iki 2011-01-18 – į 19,61 m² ploto kamerą Nr. 22, kartu su dar 3 asmenimis, nuo 2011-02-07 iki 2011-02-08 – į 18,05 m² ploto kamerą Nr. 2, kartu su dar 6 asmenimis, nuo 2011-02-08 iki 2011-02-22 – į 13,46 m² ploto kamerą Nr. 30 vienas ir nuo 2011-05-30 iki 2011-0-01 – į 21,76 m² ploto kamerą Nr. 33 vienas (t. I, b.l. 35-38).

Įvertinus nurodytų areštinės kamerų plotus ir jose kartu su pareiškėju buvusių uždarytų asmenų skaičių, nustatyta, kad 5 dienas pareiškėjas buvo laikomas areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis kaip 3,6 m²: laikotarpiu nuo 2010-12-20 iki 2010-12-23 - teko 2,9 m², nuo 2010-12-23 iki 2012-12-24 – 3,2 m², nuo 2011-02-07 iki 2011-02-08 – 3 m². Pareiškėjas areštinės kamerose kartu su kitais asmenimis buvo laikomas 18 dienų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (žr. Valstybės žinios, 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tiek tardymo izoliatoriaus, tiek areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Byloje nėra ginčo, jog 5 dienas pareiškėjas buvo laikomas mažesnio nei nustatyto ploto kamerose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimo argumentai, jog iš esmės vien pripažinimo šiuo atveju pakaktų pažeistai pareiškėjo teisei apginti, laikytini nepagrįstais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. 2013-04-30 pareiškimu kreipėsi į komisariatą su prašymu ištirti, kodėl būdamas suimtas areštinėje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais (t. I, b.l. 47). Pareiškėjas 2011-02-23 prašymu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas užklausti Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl duomenų, jog jis nuo 1982 iki 1993 metų dirbo policijos pareigūnu (t. I, b.l. 58). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-07-12 raštu Šiaulių tardymo izoliatorių informavo, kad K. J. nuo 1982-10-31 iki 1993-07-07 dirbo policijos (milicijos) pareigūnu ir nuo 1993-07-08 atleistas iš vidaus tarnybos paties prašymu (t. I, b.l. 59). Ištyrus nurodytas aplinkybes matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesiėmė veiksmų tam, kad patikrinti, ar areštinėje laikomas nuteistasis K. J. nėra anksčiau buvęs teisėsaugos pareigūnas. Atsakovo argumentai, jog nežinojo, kad K. J. iki 1993-07-08 yra dirbęs policijos pareigūnu ir kad jis pats apie tai areštinės neinformavo, todėl nebuvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų, laikytini nepagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 akcentavo, kad įkalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų pačių sukurtos elgesio taisyklės ir konstatavo, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo / kalinimo atskirai režimą, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar komisariatas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą nustatyti, ar areštinėje laikomas sulaikytasis K. J. priklauso tokiai asmenų grupei, kuri ir suėmimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88 patvirtintuose Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-06-03 iki 2012-10-18, Valstybės Žinios, 2007, Nr. 61-2362) nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti suimtam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei bet koks kitas kreipimasis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nevykdė pareigos nustatyti, ar suimtasis K. J. nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri areštinėje turi būti laikoma atskirai. Teismo vertinimu, Klaipėdos apskrities VPK atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, todėl teismas sprendžia dėl šiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities VPK, vykdydamas šio teismo 2014-09-26 nutartį dėl papildomų įrodymų pateikimo (t. I, b.l. 132-133), pateikė Klaipėdos apskrities VPK areštinės Patikrinimo aktus, surašytus: 2011-04-08 Nr. K3-193 (Išvada - pažeidimų nenustatyta); 2011-01-18 Nr. 23-2 (Išvada – kameroje Nr. 11 yra nežymiai žemesnė temperatūra nei šaltuoju metų periodu); 2011-03-01 Nr. K3-70 (Išvada- tikrinimo metu 2011-02-28 areštinės kameroje Nr. 11 sulaikyti asmenys neapgyvendinti); 2011-03-10 Nr. K3-84 (Išvada – kai kuriose kamerose nusidėvėjusi grindų danga, nusilupę dažai nuo sienų; 2-os ir 5 –os kamerų temperatūra ir oro judrumas nežymiai neatitiko nustatytų normų); 2011-05-30 Nr. K3-281 (Išvada – jau pašalinti 2011-03-10 Išvadoje nurodyti reikalavimų neatitikimai) (t. II, b.l. 2-4, 6-7, 8-9; 10-14; 15-17); 2011 m. Šiluminės aplinkos matavimo protokolus (t. I, b.l. 5, 18); 2011 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Cheminių tyrimų protokolus (dėl maisto dienos raciono tikrinimo) (t. II, b.l. 25-26, 27-28); Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo duomenis už laikotarpį nuo 2010-12-27 iki 2011-07-13 (t. II, b.l. 29-31); duomenis dėl leidimų pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities VPK areštinės I-ojo padalinio 1-ąją dalį ir 2-ąją dalį (leista eksploatuoti areštinės patalpas) (t.I, b.l. 33-34, 35); 2005 m. areštinės rekonstrukcijos įvertinimo aktus (Išvada – patalpos tinkamos naudoti) (t. I, b.l. 37-38, 39).

Iš su skundu pateiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizių, matyti, jog į Lukiškių ligoninę 2011-12-16 ir 2011-09-23 pareiškėjas buvo siųstas iš Vilniaus pataisos namų, o 2012-05-24 – iš Pravieniškių pataisos namų (t. I, b.l. 24, 25, 26). 2011-09-23 K. J. paguldytas į ligoninę dėl pirminės arterinės hipertenzijos, taip pat skundėsi, jog blogai mato skaityti, paaiškindamas, jog dukra atnešė akinius su kuriais mato neblogai, bet nori pasitikrinti ar akiniai geri. Atsižvelgiant į nurodytus rašytinius duomenis dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinės patalpų, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentai, jog areštinės kamerose buvo netinkamas apšvietimas, dėl to pablogėjo jo regėjimas ir jis turi nešioti akinius, laikytini nepagrįstais.

Kiti pareiškėjo argumentai, jog kamerose buvo nepakankama vėdinimo sistema, į jas nepateko dienos šviesa, buvo netvarkingi sanitariniai mazgai, laikytini taip pat nepagrįstais. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Policijos departamento areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį leista eksploatuoti 1999-06-11 (t. I, b.l. 40-41), o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymu Nr. 5-V-142 leista pradėti eksploatuoti areštinės 2-ąją dalį (t. I, b.l. 42, 43, 44-45). 2005-01-11 areštinės patalpos po rekonstrukcijos rūsyje, pripažintos tinkamomis naudoti (t. I, b.l. 46). Duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose neatitinkančiose LR sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimų, byloje nėra. Pareiškėjas nebuvo laikomas tose kamerose, kai šiame sprendime nurodytų patikrinimų metų kai kuriose kamerose buvo nustatyti keliamų reikalavimų pažeidimai.

Byloje nustačius, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo ir vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto areštinės kameroje reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Aplinkybė, jog K. J. 18 dienų teko būti vienose kamerose su kitais suimtaisiais, pagrindžia jo argumentus, jog jis bijojo, kad nepaaiškėtų aplinkybė dėl ankstesnio jo darbo pareigūnu, kilo grėsmė susilaukti grasinimų, susidorojimo ir yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai pirminiame skunde, jog neturtinę žalą patyrė dėl kankinimo, žiauraus ir nežmoniško elgesio, baudimo, nereagavimo į jo prašymus, biurokratizmo, tyčiojimosi, netinkamų gyvenimo sąlygų, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu jau nenurodė konkrečių pirminiame skunde nurodytų aplinkybių, ženkliai sumažino prašomos priteisti žalos dydį – nuo 5000 Lt iki 300 Lt.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl suėmimo sąlygų, nustatytų pažeidimų neilgą trukmę, vertybes, kurioms pažeidimai kėlė grėsmę (pareiškėjo gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), tai, kad gavus informaciją, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, nuo 2011-02-08 jis patalpintas atskirai nuo kitų suimtųjų, tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjo patikslintas reikalavimas dėl 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas pilnai. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktas).

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo K. J. patikslintą skundą patenkinti pilnai,

priteisti pareiškėjui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Lt (tris šimtus litų) (87 Eur) neturtinės žalos atlyginimą,

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė