- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-255-1035/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-783 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 6 (šešių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir J. S. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 23 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d. Nuteistasis pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. spalio 27 d. Atliktos bausmės dalis 2025 m. lapkričio 18 d. – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai 25 (dvidešimt penkios) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. LK-N-783 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. S. skundas dėl Komisijos Nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Jis yra perkeltas iš Vilniaus kalėjimo į Pravieniškių atvirąją koloniją, tokiu būdu jam buvo pablogintos bausmės atlikimo sąlygos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), todėl turi kiekvieną dieną vykti į darbą 80 km į vieną pusę, o po to 80 km į kitą pusę. Dėl to jis patiria labai daug finansinių nuostolių. Tiek Komisija, tiek teismas vertino tik nuteistojo praeitį. Atlikdamas šią bausmę jau virš penkerių metų, per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis teikė prašymus dėl darbo, o kai tik atsirado laisva vieta, pradėjo dirbti. Šiuo metu dirba už minimalų atlyginimą, tačiau būdamas lygtinai paleistas, galėtų susirasti kitą darbą, daugiau uždirbti ir padengti turimas skolas. Jam nustatyta vidutinė nusikalstamumo rizika, jis vykdo visus resocializacijos plane numatytus veiksmus ir tris kartus buvo skatintas.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. S. skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad J. S. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2025 metais.
Iš asmens bylos duomenų matyti, kad J. S. 1990 m. birželio 28 d. baigė profesinę mokyklą ir įgijo vidurinio mokslo ir plataus profilio traktorininko-mašinisto, šaltkalvio-remontininko, automobilio vairuotojo profesines kvalifikacijas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir įgijo daugiau specialybių: 2002 m. birželio 28 d. – automobilių kėbulų remontininko, 2003 m. birželio 26 d. – staliaus; 2012 m. birželio 22 d. – baldų gamintojo ir surinkėjo profesines kvalifikacijas. (duomenys neskelbtini) rūmuose 2013 m. liepos 2 d. įgijo siuvinių gamintojo profesiją. Sodros duomenimis, J. S. turi apie 3 metų oficialios darbo patirties, darbovietės dažnai keitėsi, vienoje įstaigoje J. S. neišdirbo ilgiau pusės metų. Nuo 2013 iki 2022 m. vykdė individualią veiklą (nekilnojamojo turto agentas ir taksi paslaugos), tačiau šiuo verslu užsiėmė neilgai, o pajamos iš šio verslo nebuvo stabilios. 2025 m. rugsėjo 9 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2819 nurodyta, kad šiuo metu stebimi asmens nuostatos į darbą pokyčiai, t. y. nuteistasis neatsisako dirbti bausmės atlikimo metu. 2022 m. liepos 21 d. restruktūrizuojamos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymu nuteistasis nuo 2022 m. liepos 22 d. įdarbintas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininko (dirbti virtuvės darbuotoju) pareigas. 2022 m. rugpjūčio 12 d. restruktūrizuojamos valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymu J. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atleistas nuo valgyklos darbininko pareigų. 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – nekilnojamojo turto sutarčių rengimas. 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu J. S. įdarbintas tvarkinio pareigose. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu J. S. perkeltas iš Vilniaus kalėjimo tvarkinio pareigų į Kompetencijų ugdymo valdybą pagalbinio darbininko pareigose, o nuo 2024 m. liepos 8 d. pilnu etatu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, už darbą gauna minimalų atlyginimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šiuo metu iš tikrųjų yra pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo darbinėje veikloje, jis gauna stabilias pajamas iš oficialaus darbo, įgijo kelias profesijas, tačiau jis vis dar stokoja nuoseklios darbo patirties ir įgūdžių, be to, turi finansinių sunkumų, susijusių su skolomis (bylos duomenimis, J. S. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 9982,46 Eur, sumokėjęs savarankiškai yra tik 210 Eur), todėl manytina, kad dabartinė nuteistojo finansinė padėtis gali tik apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą.
2025 m. rugsėjo 9 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2819 taip pat pažymėta, kad J. S. padaryti nusikaltimai yra susiję su finansinės gerovės siekiu. Šiuo metu nuteistasis smerkia savo elgesį ir pasisako prieš nelegaliais būdais uždirbamus pinigus, kadangi mano, kad nusikalstamomis veikomis sukėlė daug žalos ne tik aplinkiniams, bet ir savo artimiesiems. Nuteistasis šiuo metu palaiko socialinius ryšius su savo pilnamečiais vaikais ir broliu susiskambindamas telefonu, taip pat su sugyventine, susitikdamas su ja pasimatymų metu ir trumpalaikių išvykų metu. Nuteistojo teigimu, tarpusavio santykiai su artimaisiais yra geri, ypač stiprų teigiamą ryšį šiuo metu palaiko su savo gyvenimo drauge, sulaukia jos palaikymo ir paramos, vis tik šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, kad nors santykiai su artimaisiais laisvėje neturėjo įtakos nuteistojo įsitraukimui į nusikalstamas veikas, tačiau tai nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų bei laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių.
Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas, bet ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Pažymėtina, kad tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 27 metų amžiaus (buvo nuteistas už plėšimą). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro vienuolika teistumų, įskaitant ir dabartinį. Jo veikose daugiausia dominuoja nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šiuo metu jau penktą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ankstesni teistumai parodo, kad J. S. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Be to, anksčiau jis tris kartus buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės vietų įstaigos ir visus tris kartus nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, nes ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi, atlikęs 1/3 bausmės, J. S. buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau praėjus daugiau nei dviem savaitėms, t. y. 2018 m. kovo 30 d. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad anksčiau J. S. buvo skirtos tiek griežtesnės, tiek švelnesnės bausmės, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio J. S. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už dviejų baudžiamųjų nusižengimų (BK 259 straipsnio 2 dalis ir 258 straipsnio 2 dalis), vieno nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), trijų apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), vieno sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą. 2025 m. rugsėjo 9 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2819 pažymėta, kad analizuojant nusikalstamo elgesio ypatumus nustatyta, jog praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus elgesys, jis buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas (nusikalstamas veikas), nepaisant neigiamų pasekmių. Šiuo metu nuteistasis vis dar yra linkęs kritikuoti visuomenėje vyraujančias taisykles, tai aiškiai parodo, kad problema dar nėra visiškai suvaldyta, dėl to nuteistojo elgesys tik struktūrizuotoje aplinkoje keičiasi teigiama linkme. Remiantis įvertinimo rezultatais nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Taigi, šių aplinkybių visuma parodo, kad J. S. padaryta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, iš tikrųjų dalyvauja prevencijos, socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, demonstruoja tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, dengti turimus finansinius įsipareigojimus, yra motyvuotas dirbti ir siekti geresnio atlyginimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino teigiamai. Vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, J. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Nors J. S. dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš tikrųjų buvo skatintas tris kartus (2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. gruodžio 30 d. ir 2024 m. sausio 26 d.) už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis turi teisę išvykti trumpalaikių išvykų metu, jam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbą, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, be abejo vertintina teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis vieną kartą baustas drausmine tvarka (2022 m. rugpjūčio 25 d už disponavimą mobiliojo ryšio telefonu ir jam paskirta 1 bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą) (II t., 2 d., b. l. 89). Nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja ir pastaruoju metu nuteistasis pasižymi vis labiau disciplinuotu elgesiu, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai bei atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas elgesio keitimo priemones. Taigi, darytina išvada, kad nuteistojo padaryta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi, kaip bandoma pateikti skunde, o jo elgesio keitimo procesas vis dar nėra baigtas.
Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nuteistasis iš tikrųjų išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (jo paties teigimu, gyventų jo sugyventinei A. N. nuosavybės teise priklausančiame būste kartu su ja, taip pat byloje pateiktas A. N. rašytinis sutikimas, patvirtintas notarine tvarka), formaliai patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (turi mažą bei nestabilią darbo patirtį), prasta finansine padėtimi dėl turimų įsiskolinimų, galima neigiama asocialios grupės įtaka, pernelyg teigiamu savęs vertinimu išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2026 m. vasario 27 d. (I t. 1 d., b. l. 181–182).
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, galėtų susirasti kitą darbą, daugiau uždirbti ir padengti turimas skolas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad net ir dirbdamas oficialų darbą nuteistasis darydavo naujas nusikalstamas veikas. Kaip minėta, nuteistasis neoficialiai dirbo nekilnojamojo turto agentu, dirbdamas neoficialiai įregistruotose darbo vietose nuslėpė mokesčius nuo valstybės, taip pat teikdamas taksi pavėžėjo paslaugas veždavo priklausomybę turinčius asmenis į vietas, kuriose galima įsigyti narkotinių arba psichotropinių medžiagų, o vėliau pats tiekė ir platino šias medžiagas dirbdamas taksi vairuotoju. Individualaus pokalbio metu nuteistasis prisipažino, kad iš nusikalstamų veikų vykdymo siekė gauti finansinės naudos. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, spręs savo finansinius sunkumus teisėtais būdais. Be to, aukštesnysis teismas neabejoja, kad dėl vykimo iš bausmės atlikimo vietos į darbovietę nuteistasis galimai patiria papildomų finansinių išlaidų, tačiau, pažymėtina, kad jis turi galimybę dirbti ir bausmės atlikimo vietoje, tokia jo teisė nėra suvaržyta ar apribota.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis turi nuosekliai imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus J. S. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.