- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-67-511/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00753-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda.
R. K. nubaustas už tai, kad jis įvykdė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, o būtent būdamas darbdaviu – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido 2011 m. rugsėjo mėn. 2 d., nuo 10 val. iki 10 val. 25 min. A. A. dirbti virėja UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje – svečių namuose (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) m., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jos antrojo egzemplioriaus, neįregistravęs darbo sutarčių registravimo žurnale ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtą dirbti asmenį, pažadėdamas apmokėti A. A. už darbą. Tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d., 98 str.1 d. 1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutarimą ir vadovaujantis ATPK 30¹ str. paskirti švelnesnę nei ATPK 41³ str. sankcijoje numatyta minimali bauda bei išdėstyti baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui.
Nurodo, kad savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neginčija, bet mano, kad yra nubaustas per griežtai. Prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - dėl pablogėjusios sveikatos jam išvykus pas gydytoją ir nespėjus sudaryti su į darbą atvykusia nauja darbuotoja A. A. darbo sutarties. Pažymi, kad darbo sutartis buvo sudaryta iškart, kai tik jis grįžo iš gydymo įstaigos ir dėl šių veiksmų jokia žala nebuvo padaryta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu paskirta 3000 Lt nuobauda yra nepakeliama jo šeimai – jis su žmona yra senatvės pensininkai, jokių santaupų neturi, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, abu su žmona serga lėtinėmis ligomis, didžiąją dalį pensijos išleidžia vaistams. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimų, o nustatytasis - buvo trumpalaikis ir nesukėlė jokių žalingų pasekmių.
R. K. nuomone, padaryto pažeidimo pobūdis, bei tai, kad nustačius pažeidimą buvo nuspręsta asmenį įdarbinti, o ne atsisakyti jo paslaugų, leidžia daryti išvadą, kad 3000 Lt bauda sukelia neproporcingai sunkias pasekmes už minėtą pažeidimą ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo, o dėl baudos išdėstymo R. K. į Pasvalio rajono apylinkės teismą galėjo kreiptis per 40 dienų nuo nuobaudos paskyrimo, tačiau to nepadarė. Institucija pažymi, kad R. K. teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teigė, kad darbo sutartį su A. A. pasirašė 2011-09-02 ryte dar prieš darbo pradžią.
Atsiliepime akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į pareiškėjo senyvą amžių, sveikatos būklę, be to atkreipė dėmesį į tai, kad R. K. buvo dvylika kartų baustas administracine tvarka ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas atitinkamai pagal ATPK 163⁵ str. 1 d. ir 173¹ str. 3 d. Mano, kad atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, į ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimą dėl ATPK 30¹ str. taikymo, nebuvo pakankamo pagrindo R. K. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir apylinkės teismas pagrįstai paskyrė aptariamo straipsnio dispozicijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pažeidėjas savo kaltės, padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pažeidimo kvalifikavimo ir su tuo susijusių bylos duomenų, neginčija. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė ATPK 30¹ str. 1 d. ir neįvertinęs visų jo atsakomybei įtakos turinčių aplinkybių paskyrė 3000 Lt baudą, kuri jo nuomone yra aiškiai per griežta.
ATPK 41³ str. 1 d. numato atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 41³ str. 1 d. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.
ATPK 30 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.). Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹straipsnyje.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N575-2842/2011, Nr. N62-60/2012).
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas R. K. administracinę nuobaudą iš esmės laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Pirmiausia pažymėtina, kad R. K. padaryta neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro pakankamai žymią dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Todėl vien simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. K. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tik paskyrus administracinę nuobaudą apeliaciniame skunde išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų, be to, ne kartą yra baustas administracine tvarka. Paskutinį kartą už pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ str. 3 d. (už apskaitos taisyklių pažeidimą), baustas 2011-07-19, o nagrinėjamas pažeidimas nustatytas 2011-09-02. Tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir rodo, kad anksčiau paskirta nuobauda teigiamos įtakos neturėjo.
R. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo ir jo šeimos narių sveikatos būkle ar finansiniais nepatogumais nėra išimtinės ir konkrečiu atveju nenusveria būtinumo taikyti sankcijoje numatytą nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad R. K. paskirta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, šiuo atveju taikyti išimtinį ATPK 30¹ str. institutą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
R. K. apeliaciniame skunde yra pareiškęs prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
R. K. teismui pateikė neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 76), iš kurio matyti, jog jam yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, o taip pat duomenis apie gaunamas pajamas bei išlaidas komunaliniams patarnavimams ir vaistams. Tačiau nėra jokių duomenų apie R. K. turimą turtą, turtinus įsipareigojimus. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, jog įmonės vadovas R. K. dėl savo turtinės padėties baudos sumokėti neįstengtų. Todėl jo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
nutarė:
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.