Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. skundą atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja patikslintu skundu prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. VIE-1812 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nekeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo įgaliotas atstovas pateikė prašymą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, kuriuo prašė pakeisti žemės sklypų, esančių Kaišiadorių savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą iš žemės ūkio į komercinę žemę.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V1E-1812 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nekeitimo“ (toliau – Įsakymas) nutarė nekeisti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., pagrindinės žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritoriją. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, sprendiniais.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (3.5) V11-920 „Dėl žemės naudojimo paskirties nekeitimo“ informavo pareiškėją ir jos įgaliotą atstovą, kad toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką reglamentuojančiais teises aktais, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemes naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (2014 m sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija), taip pat Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniais, patvirtintais Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2021 m balandžio 29 J. sprendimu Nr. V I7E-72 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau - Aprašas), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkomų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai vykdyti veiklai privaloma pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Taigi visi teisės aktai reglamentuojantys pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą nustato pagrindinį kriterijų, kuriuo vadovaujantis gali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas - keitimas turi būti numatytas savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane, jei šis parengtas. Atkreipė dėmesį, kad prie prašymo pridėti motyvuojantys dokumentai iš Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2010 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-1, yra negaliojantys, nes 2021 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17E-72 buvo patvirtinti Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai, kuriais privalo vadovautis visi savivaldybės teritorijoje veikiantys subjektai. Pagal galiojančius Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo (toliau - Bendrasis planas) sprendinius nurodyti žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., patenka į žemės ūkio teritorijų zoną, bendrajame plane pažymėtą 71.4, kurioje nenumatytas žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, komercinės paskirties objektų teritoriją, todėl nurodytų žemės sklypų žemės naudojimo paskirties pakeisti negalima, nes toks sprendimas prieštarautų patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Administracijos direktorė priėmė sprendimą nekeisti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., žemės naudojimo paskirties.

Dėl galimybės keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį

Ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 24 straipsnio 2 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) bei Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. V17E-72 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ sprendiniais (toliau – Bendrasis planas).

ŽĮ 24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad <...> žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų <...> prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal ŽĮ 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius; pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Įgyvendinant ŽĮ 24 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino Aprašą, kuris nustato pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus tvarką bei sąlygas ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo ar žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, jeigu jis nenustatytas, tvarką bei sąlygas (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Nurodytas teisinis reglamentavimas nuosekliai ir aiškiai įtvirtina imperatyvų reikalavimą pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą spręsti vadovaujantis savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane, jei šis parengtas, numatytais sprendiniais. Tai reiškia, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas negali prieštarauti bendrojo plano, jei šis parengtas, sprendiniams.

Pareiškėja neginčija būtinybės ir atsakovės pareigos vadovautis Įsakyme nurodytu Bendruoju planu, tačiau kvestionuoja konkrečios datos ir konkrečių Bendrojo plano sprendinių taikymą ginčo situacijoje. Įsakymo neteisėtumą pareiškėja grindžia argumentu, kad remiantis 2010 m. kovo 25 d. bendruoju planu Nr. (duomenys neskelbtini) jai priklausantys Žemės sklypai buvo priskirti komercinės paskirties teritorijoms, tačiau atsakovės nurodomu 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 nebuvo panaikintas ar pakeistas 2010 m. kovo 25 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 buvo keičiamas ankstesnės datos sprendimas t. y. 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“. Pareiškėja akcentuoja, kad 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 patvirtintuose bendrojo plano keitimo sprendiniuose nurodoma: “Planuojamai teritorijai taikomi galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių dokumentų bei programų (projektų) nuostatų reikalavimai“, o tarp dokumentų, kuriais remiamasi, nurodomas „Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, (duomenys neskelbtini) 2010-03-25“. Todėl pareiškėja mano, kad iš Bendrojo plano keitimo sprendinių turinio akivaizdu, jog Žemės sklypams turi būti taikomas 2010-03-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (duomenys neskelbtini), kuriame Žemės sklypai priskirtini komercinės paskirties zonai.

Teismas atmeta nurodytus pareiškėjos argumentus kaip visiškai nepagrįstus, nes 2021 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. V17E-72 aiškiai nurodyta koks Bendrasis planas yra keičiamas ir koks nustoja galioti patvirtinus keitimą.

Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“, o pareiškėjos akcentuojama 2010 m. kovo 25 d. data yra tik šio bendrojo plano įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) data, kuomet Bendrajam planui buvo suteiktas dokumento registravimo numeris (duomenys neskelbtini). Ginčijamame Įsakyme nurodytu 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 buvo patvirtintas 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ keitimas ir nuo 2021 m. gegužės 4 d. TPDR įregistruotas šis aktualus Bendrojo plano keitimas, kurio registravimo numeris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl šis Bendrasis planas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis galiojantis tiek Įsakymo priėmimo metu, tiek šiuo metu.

Atsižvelgiant į nurodytą Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 1.5 punktą dėl teritorijų planavimo dokumentų galiojimo teismas konstatuoja, kad 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 patvirtintuose bendrojo plano keitimo sprendiniuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai išspręsta, kad nuo šio keitimo įsigaliojimo pareiškėjos nurodomas 2010 m. kovo 25 d. TPDR įregistruotas Bendrasis planas (duomenys neskelbtini)) negalioja, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja juo vadovautis sprendžiant dėl jos Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo.

Galiojančio Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3.3.1 punkte numatyta, jog bendrojo plano savivaldybės teritorijos perspektyvinės plėtros modelis formuojamas taikant polifunkcinio zonavimo metodą; planuojama teritorija suskirstyta pagal prioritetinius žemės naudojimo interesus, nustatant funkcines zonas ir konkretizuojant kiekvienos zonos siūloma prioritetinę funkciją ir nurodant galimus teritorijų naudojimo būdus. Aiškinamojo rašto 3.3.2 punkte numatyta, jog žemės ūkio teritorijų zona – polifunkcinės nekonvertuojamos agrarinės teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose dominuoja žemės ūkio paskirties žemė; žemės ūkio teritorijų funkcinių zonų naudojimo reikalavimai diferencijuoti pagal jų bendrą kraštovaizdžio pobūdį, kraštovaizdžio naudojimo pobūdį, kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, gamtinės sąskaidos raiškumą, funkcinį prioritetą ir naudojimo intensyvumą (žiūr. 6 skyrių). Aiškinamojo rašto 3.5. punkto „Teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai“ dalyje „Teritorijos tvarkymo ir naudojimo privalomieji tekstiniai reikalavimai“ XIII dalyje numatyta, kad kraštovaizdžio tvarkymo zonose Nr. 71.5, Nr. 81.1 ir Nr. 83.1 žemės ūkio paskirties keitimas į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį galimas tik parengus minėtų kraštovaizdžio tvarkymo zonų vietovės lygmens bendruosius planus (M 1:2000); kitose kraštovaizdžio tvarkymo zonose žemės ūkio paskirties keitimas į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį galimas tais atvejais, kai planuojama veikla neprieštarauja Bendrajame plane nustatytiems privalomiesiems teritorijos naudojimo reikalavimams, kurie pateikti Teritorijos tvarkymo ir naudojimo privalomųjų reikalavimų lentelėje, ir išimtiniais atvejais: a) esamose sodybose; b) esamuose gatviniuose/linijiniuose kaimuose, juos tankinant ir išlaikant nepertraukiamo užstatymo (tiesiogiai besiribojančių žemės sklypų) principą; c) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje Nr. 90.2, plėtojant su naudingųjų iškasenų perdirbimu susietą ūkinę veiklą prieš tai paketus teritorijos žemės ūkio naudojimo paskirtį į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustačius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą bei komercinės paskirties objektų naudojimo būdus.

Galiojančio Bendrojo plano pagrindinis sprendinių brėžinys patvirtina, kad pareiškėjai priklausantys Žemės sklypai patenka į žemės ūkio teritorijų zoną, bendrajame plane pažymėtą 71.4. Pagrindiniame sprendinių brėžinyje esančioje Teritorijos tvarkymo ir naudojimo privalomųjų reikalavimų lentelėje (toliau – Lentelė) nurodyta, kad 71.4. funkcinėje zonoje - žemės ūkio teritorijų zona - pagrindinė žemės naudojimo paskirtis / kt. paskirtys yra Z ir KT, kas pagal sutartinius ženklus reiškia: žemės ūkio paskirties žemė (Z) ir kitos paskirties žemė (KT). Lentelėje nurodyta, kad 71.4. funkcinėje zonoje - žemės ūkio teritorijų zona - pagrindiniai žemės naudojimo būdai yra Z4, I1 ir I2, kas pagal sutartinius ženklus reiškia: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Z4), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I2).

Taigi, Pagal Bendrojo plano sprendinius 71.4. funkcinėje zonoje - žemės ūkio teritorijų zona - gali būti nustatoma (keičiama) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ne tik žemės ūkio paskirties žemė, bet ir kitos paskirties žemė, tačiau esminis apribojimas yra tai, kad tarp kitos paskirties žemės pagrindinių žemės naudojimo būdų Bendrasis planas nenumato komercinės paskirties objektų teritorijos (žymėjimas pagal Lentelės sutartinius ženklus - K), į kurį pareiškėja prašė pakeisti Žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Įsakymu nutarė nekeisti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritoriją, nes toks sprendimas prieštarautų patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui (Bendrajam planui), kuris funkcinėje zonoje 71.4. - žemės ūkio teritorijų zona - nenumato galimybės nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties - kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorija.

Visos nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo išsamiai nurodytos 2021 m. gruodžio 10 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos papildomame paaiškinime „Dėl žemės naudojimo paskirties nekeitimo“ Nr. (3.5) V11-920, todėl ginčijamas Įsakymas laikytinas tinkamai motyvuotu ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl administracinio sprendimo pagrindimo ir motyvavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Taigi, skundžiamas Įsakymas ir nurodytas 2021 m. gruodžio 10 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos papildomas paaiškinimas „Dėl žemės naudojimo paskirties nekeitimo“ Nr. (3.5) V11-920 atspinti išsamius ir pakankamus motyvus, kurie aiškiai leido pareiškėjai suprasti administracinio sprendimo priėmimo faktinį pagrindą ir individualią argumentaciją, todėl Įsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Dėl bendrojo plano teisėtumo

Pareiškėjos argumentai, kad 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17E-72 keisdama Bendrąjį planą atsakovė nepagrįstai ir nelogiškai neįtraukė Žemės sklypų į komercinės paskirties zoną, kadangi kiti gretimi pareiškėjos žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei (duomenys neskelbtini) (komercinės paskirties objektų teritorijos) yra priskiriami tai pačiai teritorinei zonai, nesudaro pagrindo abejoti 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. V17E-72 dėl Bendrojo plano keitimo teisėtumu, nes Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 32 punkte numatyta, kad viena iš išimtinių Savivaldybės tarybai priskiriamų kompetencijų yra savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėja nepateikė teisinių argumentų dėl to, kokiems aukštesnės galios teisės aktams ir kodėl galėtų prieštarauti 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. V17E-72 dėl Bendrojo plano keitimo.

Pareiškėja patikslintu skundu (teisme gautas 2022-01-10) prašė ne tik panaikinti Įsakymą, bet ir pradėti tyrimą, ar 2021 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. V17E-72 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, toje dalyje, kiek nuodytas sprendimas susijęs su žemės sklypų esančių Kaišiadorių savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskyrimu žemės ūkio paskirties zonai, atitinka Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, (duomenys neskelbtini) 2010-03-25, bei kitus norminius aktus ir įstatymus.

Teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, tačiau prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą dėl Bendrojo plano keitimo atmetė, nes jis grindžiamas ne teisiniais motyvais, todėl yra nepagrįstas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo atsisakymas tenkinti procesinio pobūdžio prašymą dėl norminio akto teisėtumo neužkerta kelio kelti šį klausimą vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgus į nurodyto akto normiškumo ištyrimo poreikį, (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-583-858/2015, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-438/2015), tačiau pareiškėja Bendrojo plano keitimo teisėtumo tyrimo klausimo vėlesnėje proceso stadijoje daugiau nekėlė ir papildomų argumentų tokiam tyrimui pagrįsti nepateikė. Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė naujų aplinkybių ir poreikio pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis, 112 straipsnis ir 113 straipsnio 1 dalis numato teismo kompetenciją tirti, ir pareiškėjos teisę prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, t. y. aukštesnio, o ne to paties lygmens norminį aktą. Tuo tarpu pareiškėja patikslintame skunde prašė ištirti, ar 2021 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. V17E-72, jos nurodytoje dalyje, atitinka Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (duomenys neskelbtini)) 2010-03-25 bei kitus norminius aktus ir įstatymus. Tai reiškia, kad pareiškėja prašė ištirti, ar bendrasis planas atitinka kitą bendrojo plano redakciją, t. y. to paties lygmens norminį aktą, o tokių prašymų nagrinėjimo ABTĮ iš viso nenumato. Kita vertus, kaip minėta, pareiškėjos nurodytas 2010 m. kovo 25 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (duomenys neskelbtini) negalioja, nes buvo pakeistas, todėl negalima tirti norminio administracinio akto atitikties negaliojančiam norminiam aktui. Tuo tarpu kita pareiškėjos patikslintame skunde pareikšto prašymo dalis - ištirti, ar bendrasis planas atitinka kitus norminius aktus ir įstatymus - yra visiškai abstrakti ir nemotyvuota, nes nenurodyta, atitiktį kokiems norminiams aktams ir įstatymams turėtų tirti teismas.

Taigi, pareiškėjai patikslintame skunde nenurodžius konkrečių aukštesnės galios teisės aktų ir jos normų, kurias reikėtų vertinti, nenurodžius aiškių teisinių argumentų prašymui ištirti norminį administracinį aktą, t. y. iš esmės nenurodžius aiškaus teisinio pagrindo ištirti savivaldybės norminį administracinį aktą, o apsiribojus tik bendro pobūdžio teiginiais ir jų vėlesnėse proceso stadijose nepatikslinus, procesas dėl administracinio akto ištyrimo negali būti pradedamas, kadangi šiuo atveju nėra įmanoma apibrėžti tokio tyrimo dalyko ir ribų.

Įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog pareiškėjos skundo padavimo metui inicijuotas prašymas pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą yra grindžiamas ne teisiniais motyvais, jie nebuvo nurodyti ir iki sprendimo priėmimo, todėl toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bylos baigties

Kadangi pareiškėja teisiniais argumentais nepagrindė pagrindo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą dėl Bendrojo plano keitimo, kuriuo atsakovė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi priimdama skundžiamą Įsakymą, ir teismas konstatuoja, jog atsakovė teisėtai nutarė nekeisti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal pareiškėjos prašymą, nes tai prieštarautų Bendrajam planui, pareiškėjos skundas atmestinas kai nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.