Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-3127-580/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-10-13
Bylos Nr.: Iv-3127-580/2011
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Muitinės informacinių sistemų centrui

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. R.,pareiškėjos atstovei L. D.,atsakovo atstovėms Genovaitei Maurinaitei ir Laimai Snieganaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Muitinės informacinių sistemų centrui dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. R. prašo:

pripažinti jos atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir panaikinti Muitinės informacinių sistemų centro 2011-05-24 įsakymą Nr. 1P-249;nustatyti jos atleidimo iš tarnybos datą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo realaus įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Skunde V. R. nurodė, kad Lietuvos muitinėje dirbo nuo 1993-05-14 iki jos atleidimo iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, dėl pareigybės panaikinimo. Pažymėjo, kad tarnybą pradėjo 1993-05-14 Joniškio muitinėje inžiniere-programuotoja, nuo 1994-08-15, reorganizavus Joniškio muitinę, buvo perkelta į Šiaulių muitinę, dirbo vyresniąja inžiniere-programuotoja. Dėl Šiaulių muitinės reorganizavimo nuo 1996-07-01 darbo santykiai tęsėsi Šiaulių teritorinėje muitinėje, kur dirbo vyresniąja inžiniere-programuotoja, vyriausiąja inspektore, po muitinės reorganizavimo, nuo 2004-01-01 perkelta į naujai įsteigtą Muitinės informacinių sistemų centrą ir paskirta Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 12 kategorija). Šiose pareigose dirbo iki atleidimo iš tarnybos. Muitinės informacinių sistemų centras 2011-01-28 priėmė įsakymus Nr. V- 4 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ (nauja įsakymo redakcija 2011-03-02 Nr. V-31) ir Nr. V- 5 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ (nauja įsakymo redakcija 2011-03-02 Nr. V-32), kuriais nuo 2011-04-01 ir nuo 2011-06-01 buvo panaikinta dalis pareigybių, įsteigtos naujos pareigybės. Nuo 2011-06-01 įkurtas naujas Kompiuterių įrangos skyrius su Centriniu, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus poskyriais, vietoje panaikintų Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus bei Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus teritorinių skyrių.

Darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, sąrašas yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. Darbuotojai, neišvardyti Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Asmenims, kurie pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalį pirmenybės teise naudojasi dėl toje darbovietėje gautos traumos ar susirgimo profesine liga (1 punktas) arba kad jie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (6 punktas), pirmumas likti darbe įstatymo garantuojamas neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, palyginti su tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikacija. Pareiškėja yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – Ekonominių reikalų komiteto – narė, jos stažas muitinėje didesnis kaip 10 metų. Iki pensijinio amžiaus jai liko mažiau nei 5 metai, todėl darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais. Darbdavys, prieš pradėdamas įgyvendinti struktūrinius pertvarkymus, privalėjo patikrinti duomenis ir informaciją apie faktines aplinkybes, su kurių egzistavimu yra siejamas garantijų darbuotojams taikymas.

Nutraukti tarnybos santykius pagal Darbo kodekso 129 straipsnį galima tik tuo atveju, jei darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Administracija nevykdė pareigos visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį ieškoti galimybių darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą ir pareiškėjai nesiūlė naujai įsteigtų pareigybių. Šios pareigos buvo pasiūlytos pareigūnams, kurie neturėjo besąlyginės pirmumo teisės prieš pareiškėją. Pareiškėjai 2011-04-14 buvo pasiūlyti tik Administravimo skyriaus valytojo pareigybė, o 2011-04-24 – Administravimo skyriaus budėtojo pareigybė. Siūlymas užimti valytojo ir budėtojo pareigybę, buvo pateiktas formaliai, žinant, kad ji atsisakys dirbti nekvalifikuotą darbą. Pareiškėjos vertinimu, darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės informacinių sistemų centras prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vadovaujantis Muitinės restruktūrizavimo, centralizavimo ir optimizavimo gairėmis, nuo 2010-07-01 buvo panaikintos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės. Atsižvelgiant į sumažėjusią darbų apimtį Muitinės informacinių sistemų centro teritoriniuose skyriuose, dalis skyrių vykdytų funkcijų buvo panaikintos, likusios - išanalizuotos ir optimizuotos, joms vykdyti numatytas mažesnis pareigūnų ir darbuotojų skaičius. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-24 įsakymu Nr. 1B-38 „Dėl pareigybių skaičiaus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir muitinės įstaigose nustatymo“ nuo 2011-04-01 Muitinės informacinių sistemų centro pareigybių skaičius sumažintas nuo 133 iki 110, o nuo 2011-06-01 – nuo 110 iki 100 pareigybių. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. 1B-50 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro struktūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta ir nauja Muitinės informacinių sistemų centro struktūra: nuo 2011-06-01 panaikinti visi Muitinės informacinių sistemų centro teritoriniai skyriai, o jų pagrindu įsteigti Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritoriniai poskyriai. Dalis išlikusių funkcijų, kurios buvo vykdomos Panevėžio ir Šiaulių teritoriniuose skyriuose, buvo perduotos Kauno ir Klaipėdos teritoriniams poskyriams, įsteigiant ten 3 naujas pareigybes ir perkeliant darbuotojus iš buvusių Panevėžio ir Šiaulių teritorinių skyrių. Buvo nuspręsta Šiaulių teritoriniame skyriuje atsisakyti dalies iki tol vykdytų funkcijų, taip pat ir tų, kurios dubliavosi su kitų struktūrinių padalinių darbuotojų atliekamomis funkcijomis. Šiame skyriuje nuo 2011-04-01 buvo panaikintos 2 pareigybės, o nuo 2011-06-01, panaikinus skyrių, panaikintos likusios 5 Šiaulių teritorinio skyriaus pareigybės, vietoje jų įsteigiant 2 Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybes. Tai pagrindžia Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių buvimą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad nebeliko didelės dalies pareiškėjos atliekamų funkcijų, įvertinęs jos kvalifikaciją, gebėjimą atlikti funkcijas, reikalinga aptarnauti Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postą pareiškėjos pareigybę panaikino. Tarnybos santykių nutraukimą lėmė funkcijų atsisakymas ir pareigūnės kompetencijos kompiuterizuotų darbo vietų priežiūros srityje trūkumas. Pasirinkus atleisti darbuotoją, kompetentingą užtikrinti kompiuterizuotų darbo vietų priežiūrą, nebūtų užtikrintas Muitinės informacinių sistemų centro nuostatuose numatytų funkcijų vykdymas ir uždavinių įgyvendinimas, kas iš esmės pažeistų darbdavio, kartu ir kitų muitinės įstaigų interesus.

Vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsniu ir Muitinės informacinių sistemų centro kolektyvinės sutarties 22 punktu, kiti įspėti apie būsimą atleidimą Šiaulių teritorinio skyriaus darbuotojai A. S. ir A. V. (A. V.) turėjo pirmenybės teisę būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nes jie yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos komitetų nariai. A. S. nepertraukiamas darbo stažas Lietuvos Respublikos muitinėje yra didesnis nei 10 metų, jai iki pensijos likę 5 metai, pareigūnė už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą apdovanota II laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje“, kaip buvusi skyriaus viršininkė, turi daugiau darbo patirties įvairiose įstaigos veiklos srityse. A. V. augina du vaikus iki 18 metų, todėl pagal Kolektyvinės sutarties 22.1 punktą turi pirmenybę likti tarnyboje. Jo tarnybinė veikla 2004 m. buvo įvertinta labai gerai, didelė ir įvairiapusė darbo patirtis, ypač kompiuterių technikos priežiūros srityje, kuri labai reikalinga užtikrinant įstaigos naujo struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Tai įvertinus bei palyginus su pareiškėjos kvalifikacija ir darbinėmis savybėmis, jiems buvo pasiūlytos naujai įsteigtos Muitinės informacinių sistemų centro Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiųjų inspektorių pareigybės su darbo vieta Šiauliuose. Panaikinus Vilniaus, Kauno Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių skyrių pareigūnų pareigybes likusios centralizuotos funkcijos perduotos Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritoriniams poskyriams. Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus, Teisės ir personalo skyriaus, Finansų ir apskaitos skyriaus, Sistemų administravimo skyriaus, Programų skyriaus viršininkų pavaduotojų pareigybės panaikintos, sumažinant tik vieną vadovavimo funkciją, ir šiuose skyriuose įsteigus vyriausiųjų inspektorių pareigybes, jos buvo pasiūlytos tiems patiems pareigūnams, kurie anksčiau užėmė pavaduotojų pareigas. Nesutiko su pareiškėjos teigimu, kad ji turi pirmumo teisę būti palikta darbe visų darbuotojų atžvilgiu, neatsižvelgiant į kvalifikaciją.

Atsakovo nuomone, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Ekonominių reikalų komitetas negali būti laikomas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo nariu. Pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 ir 3 dalis juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį tas asmuo įgyja teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina. Valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens valdymą ir atstovavimą jam santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos struktūrą sudarančių organų funkcijos nėra tapačios valdymo organų funkcijoms, nes jie veikia ir gali priimti sprendimus ir atstovauti profesinės sąjungos nariams tik tam tikrose srityse.

Pažymėjo, kad apie struktūrinius pokyčius Muitinės informacinių sistemų centre buvo kalbėtasi su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovais, buvo įteiktas Muitinės informacinių sistemų centro 2011-03-29 raštas Nr. 1S-4.24-583 „Dėl sutikimo atleisti darbuotojus, išrinktus į profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus“. Iš Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos negavus atsakymo, suėjus įspėjimo terminui, rašte nurodyti darbuotojai buvo atleisti.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai pagal jos darbines savybes ir atliekamas funkcijas laisvos darbo vietos jos atleidimo metu nebuvo. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 129 straipsnio nuostatas ir nesant laisvų jos kvalifikaciją atitinkančių pareigų, V. R. buvo pasiūlytas Administravimo skyriaus valytojo ir budėtojo pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Muitinės informacinių sistemų centro direktorius 2011-05-24 įsakymu Nr. 1P-249 „Dėl V. R. atleidimo“, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 4 dalimi, 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 56 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei, atsižvelgdamas į Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymą Nr. V- 6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. V-44 redakcija), 1 punktu nuo 2011-05-31 atleido iš tarnybos Muitinės informacinių sistemų centro Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąją inspektorę V. R., 2 punktu įpareigojo V. R. visiškai atsiskaityti su Muitinės informacinių sistemų centru pagal atsiskaitymo lapelį, 3 punktu pavedė Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. R. priklausantį darbo užmokestį (3.1 punktas), piniginę kompensaciją už 12.52 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (3.2 punktas), 4 mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pradedant mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo iš pareigų dienos ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (3.3 punktas, t. 1, b. l. 88)). Pareiškėja nesutinka su šiuo įsakymu, mano, kad neteisėtai atleista iš tarnybos.

Statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Šio statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindą, kai panaikinama jo pareigybė.

Dėl struktūrinių pokyčių realumo

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymo Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ 1 punktu nuo 2010-07-01 nuspręsta reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Šiuo įsakymu patvirtintas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas. Projektas parengtas įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymu, Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“. Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projekto 5 punkte nustatyta, kad reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymo Nr. 1B-607 „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo“ 1 punktu nuo 2010-07-01 reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė jungimo būdu, prijungiant ją prie Kauno teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Panevėžio teritorinės muitinės teisės ir pareigos.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-24 įsakymu Nr. 1B-38 „Dėl pareigybių skaičiaus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir muitinės įstaigose nustatymo“ 1.1.5 punkte Muitinės informacinių sistemų centrui nuo 2011-04-01 nustatytas pareigybių skaičius – 110, 1.2.5 punkte Muitinės informacinių sistemų centrui nuo 2011-06-01 nustatytas pareigybių skaičius – 100 (t. 1, b. l. 18–19).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. 1B-50 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro struktūros patvirtinimo“ Muitinės informacinių sistemų centre nuo 2011-06-01 buvo patvirtinta nauja struktūra: nuo 2011-06-01 nustatyti struktūriniai padaliniai: Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyris, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus teritoriniai poskyriai (t. 1, b. l. 21).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V- 4 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ nuo 2011-04-01 1 punktu panaikinta: vyriausiojo kokybės vadybos inspektoriaus (12 kategorija) pareigybė, viena Administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybė, viena Administravimo skyriaus budėtojo pareigybė, dvi Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybės, dvi Klaipėdos teritorinio skyriaus vyresniojo inspektoriaus (10 kategorija) pareigybės, Kauno teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija) pareigybė, viena Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo inspektoriaus (10 kategorija) pareigybė, Muitinės įstaigų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (11 kategorija) pareigybė, Panevėžio teritorinio skyriaus viršininko (14 kategorija) pareigybė, dvi Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybės, Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, viena projektų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybė, viena Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybė, viena Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybė, dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybės, keturios Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija) pareigybės, viena Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, Projektų skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, 2 punktu įsteigta viena Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė ir viena Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė (t. 1, b. l. 22).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-02 įsakymu Nr. V-31 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V- 4 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ pakeitimo“ šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija, nuo 2011-04-01 1 punktu panaikintos pareigybės: vyriausiojo kokybės vadybos inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Administravimo skyriaus budėtojo pareigybė (tarnybinio atlyginimo koeficientas – 6,56), dvi Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Kauno teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), viena Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A10 kategorija), Muitinės įstaigų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 11 kategorija), Panevėžio teritorinio skyriaus viršininko (A 14 kategorija) pareigybė, dvi Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus (tarnybinio atlyginimo nustatytas koeficientas – 6,56), viena projektų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), keturios Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė (tarnybinio atlyginimo nustatytas koeficientas – 6.56), Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus vyriausiojo inžinieriaus (tarnybinio atlyginimo nustatytas koeficientas – 6.56), Projektų skyriaus vyriausiojo inžinieriaus pareigybė (tarnybinio atlyginimo nustatytas koeficientas – 6.56), bei 2 punktu įsteigti viena Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija) pareigybė ir viena Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija) pareigybė (t. 2, b. l. 39–40).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu ir Nr. V- 5 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ nuo 2011-06-01 1 punktu buvo panaikintos pareigybės: duomenų saugyklų skyriaus viršininko (14 kategorija), dvi Duomenų saugyklų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), Finansų ir apskaitos skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), Kauno teritorinio skyriaus viršininko (14 kategorija), tris Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), tris Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (11 kategorija), viena Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo inspektoriaus (10 kategorija), Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko (14 kategorija), Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), DEVI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, (12 kategorija), Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus viršininko (14 kategorija), Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), šešios Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), viena Programų skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (11 kategorija), viena Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), Sistemų administravimo skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), Šiaulių teritorinio skyriaus viršininko (14 kategorija), dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus, Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko (14 kategorija), Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (13 kategorija), dvi Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (12 kategorija), viena Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus ir 2 punktu įsteigtos pareigybės: viena Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, Kompiuterių įrangos skyriaus viršininko, Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio viršininko, penkios Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio vyriausiojo inspektoriaus, Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno poskyrio viršininko, keturios Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno poskyrio vyriausiojo inspektoriaus, Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos poskyrio viršininko, penkios Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos poskyrio vyriausiojo inspektoriaus, Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus poskyrio viršininko, trys kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus poskyrio vyriausiojo inspektoriaus, viena Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus poskyrio vyriausiojo inžinieriaus, viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, viena Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, viena Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, viena Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus, trys Taikomųjų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės (t. 1, b. l. 23–24).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-02 įsakymu Nr. V-32 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymo Nr. V- 5 „Dėl pareigybių naikinimo ir įsteigimo Muitinės informacinių sistemų centre“ pakeitimo“ nuo 2011-06-01 1 punktu buvo panaikintos pareigybės: Duomenų saugyklų skyriaus viršininko (A 14 kategorija), dvi Duomenų saugyklų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Finansų ir apskaitos skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), Kauno teritorinio skyriaus viršininko (A 14 kategorija), trys Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), trys Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 11 kategorija), viena Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A 10 kategorija), Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko (A 14 kategorija), Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), dvi Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus viršininko (A 14 kategorija), Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), šešios Kompiuterinės įrangos priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Programų skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 11 kategorija), viena Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Sistemų administravimo skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), Šiaulių teritorinio skyriaus viršininko (A 14 kategorija), dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), dvi Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus (tarnybinio atlyginimo koeficientas - 13), Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko (A 14 kategorija), Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pavaduotojo (A 13 kategorija), dvi Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus (tarnybinio atlyginimo koeficientas – 13) ir 2 punktu įsteigtos pareigybės: viena Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Kompiuterių įrangos skyriaus viršininko (A 14 kategorija), Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio viršininko (A 13 kategorija), penkios Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno teritorinio poskyrio viršininko (A 13 kategorija), trys Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus (A 11 kategorija), Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio viršininko (A 13 kategorija), penkios Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio viršininko (A 13 kategorija), keturios kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiojo inžinieriaus (A 13 kategorija), viena Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), viena Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), dvi Taikomųjų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės (t. 1, b. l. 41–43).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V- 6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintas Muitinės informacinių sistemų pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas nuo 2011-04-01; 1.2 punktu patvirtintas Muitinės informacinių sistemų pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas nuo 2011-06-01 (t. 1, b. l. 25-26). Nuo 2011-04-01 Šiaulių teritoriniame skyriuje nustatytos pareigybės: skyriaus viršininko (A 14 kategorija), vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija), vyriausiojo inspektoriaus (A 12 kategorija, t. 1, b. l. 27–32)).

Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-16 įsakymu Nr. V-44 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymo Nr. V- 6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu pakeistas Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas nuo 2011-04-01, patvirtintas Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V-6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir išdėstytas nauja redakcija. Šio įsakymo 2 punktu pakeistas Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas nuo 2011-06-01, patvirtintas Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V-6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir išdėstė jį nauja redakcija (t. 1, b. l. 55). Pagal patvirtiną pareigių sąrašą nuo 2011-04-01 Šiaulių teritoriniame skyriuje paliktos pareigybės: skyriaus viršininko (A 14 kategorija), vyriausiojo inspektoriaus dvi pareigybės (A 12 kategorija, t. 1, b. l. 56–61)). Pagal patvirtintą pareigybių sąrašą nuo 2011-06-01 neliko Muitinės informacinių sistemų centro Šiaulių teritorinio skyriaus (t. 1, b. l. 62–66).

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės buvo reorganizuotos prijungimo būdu, Muitinės informacinių sistemų centrui sumažintas etatų skaičius rodo, jog Muitinės informacinių sistemų centre vyko realūs struktūriniai pertvarkymai. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad jis turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kurias pareigybes naikinti, kiek ir kurias palikti, įvertinus jų reikalingumą. Pareigybių mažėjimo skaičius buvo realus, dėl ko buvo panaikinta ir pareiškėjos užimta pareigybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 išaiškino, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Statuto bei Darbo kodekso nuostatų.

Dėl Muitinės departamento ir Muitinės informacinių sistemų centro pertvarkymo pasikeitė tarnautojų funkcijos, dalis jų buvo panaikinta. Šiaulių teritorinės muitinės skyrius, kuriame dirbo pareiškėja buvo prijungtas prie kitame mieste esančio teritorinio skyriaus. Nuo 2011-06-01 buvo patvirtinta ir nauja Muitinės informacinių sistemų centro struktūra, panaikinti visi Muitinės informacinių sistemų centro teritoriniai skyriai, o jų pagrindu įsteigti Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritoriniai poskyriai. Nuo 2011-06-01 taikomame Muitinės informacinių sistemų centro pareigybių sąraše pareiškėjos pareigybė nėra išlikusi. Tai leidžia pripažinti, kad ši pareigybė yra panaikinta.

Dėl garantijų taikymo

Muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Statuto 54 straipsnio 7 dalyje. Pagal šią normą muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Muitinės informacinių sistemų centro direktorius 2011-01-31 pranešimu Nr. VD-36 pranešė V. R., kad vadovaudamasis Statuto 54 straipsnio 7 dalimi, Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu Nr. V-6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, priimtas sprendimas nuo 2011-06-01 panaikinti pareiškėjos užimamą Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (t. 1, b. l. 82). Pripažįstama, kad atsakovas, laikydamasis Statuto 54 straipsnio 7 dalis nuostatų reikalavimų, pareiškėją tinkamai įspėjo apie jos pareigybės panaikinimą. Atsakovas nepažeidė pareiškėjos teisės būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto normomis nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas. Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 135 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

Darbo kodekso 135 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga Darbo kodekso 135 straipsnio 2 daliai taikyti, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2005, 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys (atsakovas), nepasiūlydamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, o tam tikrais atvejais – ir sveikatos būklė, nelaikytinas pažeidusiu teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Darbo kodekso 135 straipsnyje nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė likti darbe yra sąlyginė, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos.

Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Atsakovas ginčija pareiškėjos argumentą, kad buvimas profesinės sąjungos Ekonomikos komiteto nare jai suteikia pirmenybės teisę pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti gali profesinės sąjungos arba darbo taryba. Darbo kodekso 20 straipsnis nurodo, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimo Nr. A2-20 12.4. punkte nurodyta, kad DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama sąvoka - darbuotojai, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus - aiškintina taip pat, kaip ir DK 134 straipsnio 1 dalies atitinkama sąvoka. Nutarimo 11.1 punkte numatyta, kad Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija darbuotojų atstovams taikoma tik tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius-renkamuosius organus. Šiais organais gali būti a) darbovietėje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamieji-renkamieji organai; b) atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinės sąjungos, kuriai darbovietės darbuotojų kolektyvo susirinkimas perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją, atstovaujamieji-renkamieji organai; c) darbovietės darbo taryba. Profesinėje sąjungoje išrinkti darbuotojų atstovaujamieji organai - tai organai, turintys Darbo kodekso 22 straipsnyje numatytas teises. Ši aplinkybė nustatoma pagal profesinės sąjungos įstatus (statutą).

Darbo kodekso 22 straipsnyje numatyta, kad darbuotojų atstovai turi šias pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises: 1) sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą; 2) teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje; 3) organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teisėtas priemones, kurių imtis darbuotojai turi teisę; 4) teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms; 5) vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę; 6) saugoti darbuotojų teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai; 7) gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai; 8) skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises. Pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį darbuotojams atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, kuriais atstovaujami darbuotojų interesai esant darbo santykiams ir kurie atitinka įstatymus, neprieštarauja sąžiningiems santykiams tarp šalių. Jeigu darbuotojų atstovų kompetencija nėra apibrėžta įstatymuose, tai jų kompetencijos ribas nustato darbuotojų kolektyvas kolektyvinėje sutartyje.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose nurodyta, kad profesinės sąjungos komitetai yra atstovaujamieji – renkamieji profesinės sąjungos organai. Jų nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Komitetai: 1) aprobuoja Valdybos pateiktus dokumentus; 2) teikia Valdybai pasiūlymus atšaukti jos priimtus nutarimus, kurie prieštarauja įstatymams ir profesinės sąjungos įstatams; 3) atstovauja profesinės sąjungos narius savo kompetencijos ribose; 4) sprendžia kitus konferencijos ar valdybos pavestus klausimus. Iš to kas išdėstyta matyti, jog Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos komiteto kompetencija esmingai neatitinka Darbo kodekso 22 straipsnyje numatytų teisių turėjimo. Taigi, pareiškėjai negali būti pripažįstama pirmenybės teisė pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pareiškėjos stažas muitinėje didesnis nei 10 metų suteikia pirmenybės teisę pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 7.1 punkte išaiškinta, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti, išskyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiūloma kitam atleidžiamam iš darbo darbuotojui ir pastarasis jo sutikimu perkeliamas į ją dirbti ir pan.).

To paties nutarimo 7.2. punktas nustato, kad darbdavys, turintis veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktūriniame padalinyje šis darbuotojas dirbo. Pirmiausia turi būti siūlomos tos laisvos darbo vietos (pareigos), kurios yra darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba. Kadangi Šiaulių teritorinė muitinė, kurioje dirbo pareiškėja, buvo prijungta ir šio struktūrinio padalinio apskritai neliko, tai pareiškėjai darbas turėjo būti siūlomas visos organizacijos mastu.

Muitinės informacinių sistemų centro direktorius 2011-04-11 informaciniame lapelyje Nr. VD-235 nurodė, kad atsižvelgdamas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-24 įsakymą Nr. 1B-38 „Dėl pareigybių skaičiaus Muitinės departamente ir muitinės įstaigose nustatymo“ ir į Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu ir Nr. V- 6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, siūlo pareiškėjai nuo 2011-06-01 užimti Muitinės informacinių sistemų centro Administravimo skyriaus valytojo pareigybę, nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas – 6,56. Apie sutikimą pranešti ne vėliau kaip iki 2011-04-15 (t. 1, b. l. 84). V. R. atsisakė užimti pasiūlytą Muitinės informacinių sistemų centro Administravimo skyriaus valytojo pareigybę (t. 1, b. l. 87).

Muitinės informacinių sistemų centro direktorius 2011-04-11 informaciniame lapelyje Nr. VD-246 nurodė, kad atsižvelgdamas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-24 įsakymą Nr. 1B-38 „Dėl pareigybių skaičiaus Muitinės departamente ir muitinės įstaigose nustatymo“ ir į Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-01-28 įsakymu ir Nr. V- 6 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų ir darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, siūlo pareiškėjai nuo 2011-06-01 užimti Muitinės informacinių sistemų centro Administravimo skyriaus budėtojo pareigybę, nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas – 6,56. Apie sutikimą pranešti ne vėliau kaip iki 2011-04-22 (t. 1, b. l. 85). V. R. atsisakė užimti pasiūlytą Muitinės informacinių sistemų centro Administravimo skyriaus budėtojo pareigybę (t. 1, b. l. 86). Atsakovas, pareiškėjai siūlė užimti tik žemesnio lygio pareigybes nei pareiškėjos turima kvalifikacija. Kitų pareigybių, kurios atitiktų pareiškėjos kvalifikaciją, jai nesiūlė.

Pareiškėja iki atleidimo iš pareigų užėmė Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę. Muitinės informacinių sistemų centro Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme (A 12 kategorija) nurodytas pareigybės tikslas, kad ši pareigybė buvo reikalinga įgyvendinti Lietuvos muitinės veiklos strategiją. Šiai pareigybei buvo nustatyti šie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (7 punktas), mokėti kaupti, valdyti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas (8 punktas), sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą (9 punktas), sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos ir teisės aktų rengimo taisykles (10 punktas), turėti darbo patirtį muitinėje naudojamo tipo programinės įrangos aptarnavimo srityje, išmanyti šiuolaikines kompiuterines technologijas (11 punktas), mokėti valstybinę ir bent vieną užsienio kalbą, pageidautina anglų (12 punktas), būti pareigingam, kūrybiškam, gebėti bendrauti (13 punktas, t. 1, b. l. 76–78)).

Pareiškėja teigia, kad jai turėjo būti pasiūlytos naujai įsteigtos pareigybės atitinkančios jos turimą kvalifikaciją. Šiuo atveju vertintinas pareiškėjos užimtos pareigybės aprašymas lyginant jį su kitų pareigybių, atitinkančių A 12 kategoriją, aprašymais.

Iš Laisvų pareigybių nuo 2011-04-01 ir nuo 2011-06-01 bei siūlymų jas užimti sąrašo matyti, kad buvo įsteigtos naujos pareigybės, atitinkančias pareiškėjos užimtos pareigybės lygį – A 12 kategoriją, į kurias pareiškėja galėjo būti paskirta: Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyr. inspektoriaus pareigybės, kurios buvo pasiūlytos Virginijai Dūdienei, turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, auginančiai 2 vaikus iki 18 m., J. P., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, A. V., profesinės sąjungos komiteto nariui (eilės Nr. 6, 7, 8). Kompiuterių įrangos skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyr. inspektoriaus pareigybės, kurios buvo pasiūlytos E. T. (A 11 kategorija), turinčiam virš 10 m. stažo muitinėje, D. J., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, vienai auginančiai 2 vaikus iki 18 m. (vienas iki 14 m.), D. G., turinčiam du vaikus iki 14 m, regioninės profsąjungos valdybos nariui, turinčiam stažo muitinėje virš 10 m., A. D. (A 11 kategorija), turinčiai du vaikus iki 14 m., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, V. B., turinčiam virš 10 m. stažo muitinėje (eilės Nr. 11, 12, 13, 14, 15), Panevėžio teritorinio skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė, kuri buvo pasiūlyta V. B., turinčiam virš 10 metų stažo muitinėje (eilės Nr. 16, pareigybė galiojo iki 2011-05-31), Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyr. inspektoriaus pareigybės, kurios buvo pasiūlytos užimti A. P., turinčiam virš 10 metų stažo muitinėje, A. R., turinčiam virš 10 metų stažo muitinėje ir turinčiam du vaikus iki 14 metų, V. M. turinčiam virš 10 metų stažo muitinėje, turinčiam du vaikus iki 18 metų, vienas iki 14 metų (eilės Nr. 18, 19, 20), Programų skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė, kuri buvo pasiūlyta Š. K., turinčiam virš 10 metų stažo muitinėje, iki pensijos liko mažiau nei 3 m. (eilės Nr. 23), Sistemų administravimo skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė, kuri buvo pasiūlyta T. M. (eilės Nr. 24), Statistikos ir duomenų apdorojimo skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė, kuri buvo pasiūlyta P. N., turinčiai virš 10 metų stažo muitinėje, iki pensijos liko mažiau nei 5 m. (eilės Nr. 25), Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio vyr. inspektoriaus pareigybės, kurios buvo pasiūlytos J. K., turinčiam virš 10 m. stažo muitinėje, L. B., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, A. L., G. R., turinčiam vaiką iki 14 m., M. A., turinčiam vaiką iki 3 m., V. Ž., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje (eilės Nr. 28, 29, 30, 31, 32, 33), Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus pareigybė buvo pasiūlyta užimti D.Č., turinčiai virš 10 m. stažo muitinėje, turinčiai vaiką iki 14 m., profesinės sąjungos komiteto narei, A. P., M. G., turinčiam vaiką iki 14 m. (eilės Nr. 34, 35, 36, t. 2, b. l. 145–147)).

Be Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos garantijos pareiškėjai taikytina ir Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalies norma, sakanti, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pareiškėjai priklausanti garantija yra lygiavertė tai, kuri taikoma asmenims, auginantiems vaikus iki 14 metų amžiaus.

Pagal Laisvų pareigybių nuo 2011-04-01 ir nuo 2011-06-01 bei siūlymų jas užimti sąrašą galima daryti išvadą, kad pareiškėjai turėjo būti siūlomos viso ne aukštesnės nei A12 pareigybės, kadangi pareiškėja turi tas pačias arba didesnes garantijas. Pareigūnų buvimas profesinės sąjungos komiteto nariu nevertinamas kaip garantija, kadangi anksčiau išdėstytais argumentais buvo nustatyta, kad buvimas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos komiteto nariu nesuteikia garantijos pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kai kurių pareigūnų paskyrimas į naujai įsteigtas pareigybes, net ir iš pateiktos lentelės, nesuteikia pagrindo manyti, kad jie turėjo pirmenybės teisę prieš pareiškėją likti tarnyboje, pvz. T. M. paskyrimas Sistemų administravimo skyriaus vyr. inspektoriumi, A. L. paskyrimas Kompiuterių įrangos skyriaus vyr. inspektoriumi, A. P. paskyrimas taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyr. inspektore. Minėtoje lentelėje neįvardijamos jokios minėtų pareigūnų garantijos dėl jų pirmumo likti tarnyboje.

Vertintini kitų pareigybių, į kurias pareiškėja galėjo būti paskirta, aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pareiškėja pateikė teismui aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį įrodymą – diplomą, iš kurio matyti, kad ji 1972 m. baigė Šiaulių K. P. universiteto matematikos specialybę.

Iš Kompiuterių įrangos skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 2, patvirtino Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-02 įsakymu Nr. V-35, matyti, kad šiai pareigybei 6.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, 6.2 punkte reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo su informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis patirtį, 6.7 punkte reikalaujama turėti darbo patirtį muitinėje naudojamos programinės įrangos ir vietinių kompiuterių tinklų aparatinės įrangos aptarnavimo srityje, išmanyti šiuolaikines informacines ir elektroninių ryšių technologijas, 6.9 punkte reikalaujama mokėti valstybinę ir bent vieną užsienio (pageidautina – anglų) kalbą (t. 1, b. l. 151-153).

Iš kompiuterių įrangos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, patvirtintų Muitinės informacinių sistemų centro 2011-03-01 įsakymu Nr. V-26, matyti, kad šiai pareigybei 6.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities matematikos, fizikos ar informatikos krypties arba technologijos mokslų studijų srities elektronikos inžinerijos ar informatikos inžinerijos krypties išsilavinimą, 6.2 punkte reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 m. darbo su informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijos patirtį, 6.7 punkte reikalaujama turėti darbo patirtį muitinėje naudojamo tipo programinės įrangos ir vietinių kompiuterių tinklų aparatinės įrangos aptarnavimo srityje, išmanyti šiuolaikines informacines ir elektroninių ryšių technologijas (t. 1, 115-117, 118-120, 121-123, 124-126).

Iš Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymų Nr. 2, 3, 4, patvirtintų Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-01 įsakymu Nr. V-27, matyti, kad šiai pareigybei 6.1 punkte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities matematikos, fizikos ar informatikos krypties arba technologijos mokslų studijų srities elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, informatikos inžinerijos ar mechanikos inžinerijos krypties išsilavinimą, 6.2 punkte reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 m. darbo su informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijos patirtį, 6.7 punkte reikalaujama turėti darbo patirtį muitinėje naudojamo tipo programinės įrangos ir vietinių kompiuterių tinklų aparatinės įrangos aptarnavimo srityje, išmanyti šiuolaikines informacines ir elektroninių ryšių technologijas (t. 1, b. l. 131–133, 134–136, 137–40).

Programų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-19, nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių arba technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą (6.1 punktas), turėti informacinių sistemų projektavimo, programavimo ir diegimo patirtį, išmanyti šiuolaikines kompiuterines technologijas (6.2 punktas, t. 1, b. l. 182–184)).

Sistemų administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-02-08 įsakymu Nr. V-16, nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygint techninių mokslų išsilavinimą (6.1 punktas), atitikti teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (6.2 punktas), mokėti valstybinę ir anglų kalbą (6.8 punktas, t. 1, b. l. 190–192)).

Statistikos duomenų apdorojimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-02-08 įsakymu Nr. V-17, nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (6.1 punktas), turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį informacinių technologijų srityje (6.2 punktas), atitikti teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ (6.3 punktas, t. 1, b. l. 186–188)).

Kompiuterių įrangos skyriaus Centrinės infrastruktūros poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymuose Nr. 2, Nr. 3, patvirtintuose Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-03-02 įsakymu Nr. V-29, pakeistu Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 201-03-08 įsakymo Nr. V-42 įsakymu, pareigybėms nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių mokslų srities fizikos, matematikos arba informatikos krypties, technologijos mokslų srities elektros, elektronikos ar informatikos inžinerijos krypties arba socialinių mokslų srities ekonomikos išsilavinimą (6.1 punktas), turėti ne mažesnę nei 1 metų patirtį kompiuterių įrangos priežiūros organizavimo srityje (6.2 punktas), mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Office programų paketu (ECDL pažymėjimas) ir išmanyti kompiuterių bei jų infrastruktūros komponentų veikimo principus (6.4 punktas), mokėti valstybinę ir vieną užsienio kalbą, sugebėti skaityti kompiuterių įrangos dokumentaciją anglų kalba (6.8 punktas, t. 1, b. l. 163–165)).

Taikomųjų sistemų priežiūros skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-20, nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį (universitetinį arba jam prilygintą) tiksliųjų mokslų studijų srities informacinių technologijų krypties išsislavinimą (6.1 punktas), išmanyti šiuolaikines informacines technologijas, turėti informacinių sistemų projektavimo, kūrimo, diegimo, priežiūros, programavimo, darbo su duomenų bazėmis žinių, turėti patirtį dirbant su informacinėmis sistemomis, jas projektuojant, kuriant, diegiant ir/arba prižiūrint ir/arba programuojant ir/arba dirbant su duomenų bazėmis (6.3 punktas), turėti patirtį dirbant su duomenų apdorojimo ir statistinės analizės sistemomis (6.4 punktas), mokėti bent vieną užsienio kalbą A2 lygiu (pageidautina anglų), mokėti skaityti techninę literatūrą anglų kalba (6.5 punktas, t. 1, b. l. 178–180)).

Taip pat vertintinos pareiškėjos ir pareigūnų, A. S. ir A. V., kurie buvo perkelti į naujai įsteigtas pareigybes – Muitinės informacinių sistemų centro Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiųjų inspektorių pareigybes, pirmumo išlikti tarnyboje galimybės. Muitinės informacinių sistemų centro Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, patvirtintame Muitinės informacinių sistemų centro 2011-03-01 įsakymu Nr. V-27, nustatyti tokie specialūs reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities matematikos, fizikos ar informatikos krypties arba technologijos mokslų studijos srities elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, informatikos inžinerijos ar mechanikos inžinerijos krypties išsilavinimą (6.1 punktas), turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo su informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis patirtį (6.2 punktas), gebėti valdyti, sisteminti, analizuoti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas (6.4 punktas), gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą (6.5 punktas), turėti darbo patirtį Lietuvos Respublikos muitinėje naudojamo tipo programinės įrangos ir vietinių kompiuterių tinklų aparatinės įrangos aptarnavimo srityje, išmanyti šiuolaikines informacines ir elektroninių ryšių technologijas (6.7 punktas), mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Windows operacinių sistemų aplinkoje ir Microsoft Office programų paketu (6.8 punktas), mokėti valstybinę ir bent vieną užsienio (pageidautina – anglų) kalbą (6.9 punktas, t. 1, b. l. 131-133, 134-136, 137-139)). Iš Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdžio 2010-08-14 protokolo Nr. 9 išrašo matyti, kad Darbo saugos komiteto nariu išrinktas – A. V., Ekonominių reikalų komiteto nare – V. R., Integracijos į Europos Sąjungos komiteto nare – A. S. (t. 2, b. l. 198). Kadangi pareiškėja ir pareigūnai A. S., A. V. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos komitetų nariai, tai Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, jie turi vienodą galimybę likti tarnyboje. Toliau vertintini kiti kriterijai dėl jų pirmumo likti tarnyboje.

Kaip matyti ankščiau nurodytose pareigybėse nustatyti specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareigūnai, pretenduojantys užimti šias pareigybes. Lyginant pareiškėjos pareigybėje nustatytus specialiuosius reikalavimus su ankščiau minėtomis pareigybėmis, matyti, kad juose keliami reikalavimai, apimantys specialiąsias žinias tam tikrose srityse bei reikalaujantys tam tikros profesinės darbo patirties.

Taigi, pareiškėja turėjo išsilavinimą, pagal kurį galėjo pretenduoti užimti naujai įsteigtas pareigybes. Pareigūno išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Pareiškėja turėjo darbinės patirties dirbant su įstaigos informacinėmis sistemomis. Dėl užsienio kalbos žinių lygio neatitikimo atsakovas savo argumentuose nenurodo. Kokio lygio buvo reikalingos specialiosios žinios, susijusios su kompiuterių įrangos priežiūra, atsakovas teismui nepaaiškino. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų ir nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkti pareigūnai užimti naujai įsteigtas pareigybes ir, kokių specialiųjų reikalavimų, pareiškėja neatitiko, kad jai nebuvo pasiūlyta užimti šių pareigybių.

Iš Muitinės informacinių sistemų centro ir muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų konsultacinio posėdžio 2011-01-31 protokolo Nr. 1PR-7 matyti, kad buvo svarstyta Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų ir Muitinės informacinių sistemų centro vadovo konsultavimasis ir informavimas apie įstaigos struktūrinius pakeitimus ir pareigybių skaičių. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nesutiko su administracijos parengtu struktūros projektu (t. 2, b. l. 192-193). Iš Muitinės informacinių sistemų centro ir muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų konsultacinio posėdžio 2011-02-17 protokolo Nr. 1PR-9 ir 2011-02-23 protokolo Nr. 1PR-13 matyti, kad buvo svarstyta Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų ir Muitinės informacinių sistemų centro vadovo konsultavimasis ir informavimas apie įstaigos struktūrinius pakeitimus ir pareigybių skaičių (t. 2, b. l. 194, 195-196). Iš Muitinės informacinių sistemų centro Gamybinio pasitarimo dėl numatomo kompiuterių įrangos skyriaus funkcijų 2011-02-21 protokolo Nr. 1PR-10 matyti, kad posėdyje buvo svarstyta nuo 2011-06-01 numatomi muitinės informacinių sistemų centro struktūros pokyčiai, numatomo Kompiuterių įrangos skyriaus tikslų, svarbiausių uždavinių ir funkcijų aptarimas, teritorinių poskyrių numatomos funkcijos bei nebūdingų funkcijų atsisakymo klausimai (t. 2, b. l. 148-149).

Iš šių protokolų turinio nėra aišku, kodėl buvo pasirinkti tam tikri pareigūnai užimti pareigybes, kokia buvo jų atrankos tvarka ir kriterijai, kokių kriterijų pagrindu, pareiškėjai nebuvo pasiūlyta likti tarnyboje. Šiuose protokoluose tik nurodoma, kad siūloma tam tikriems pareigūnams užimti naujai įsteigtas pareigas, tačiau kaip atrinkti pareigūnai nedetalizuojama, nenurodoma kas ir kada vykdė atranką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad darbdavys turi pateikti konkrečius įrodymus, jog asmuo neatitinka pareigybės aprašymuose nurodytų reikalavimų, abstraktūs teiginiai nepripažįstami pakankamais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-340-11 pažymėjo, kad bendras įrodinėjimo principas yra tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas (pateikęs bendro pobūdžio teiginius) akivaizdžiai buvo nepakankamai aktyvus, įrodinėdamas faktą, kad neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui užimti laisvų pareigų. Atsakovas teismui pateikė tik duomenis apie buvusias laisvas pareigybes, o kitų įrodymų, pagrindžiančių, kokiais kriterijais ir kokia tvarka buvo organizuojamas pareigūnų perkėlimas į naujai įsteigtas vietas, o kodėl kiti pareigūnai atleisti iš tarnybos, teismui nepateikė. Laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėja neatitiko specialiųjų reikalavimų užimti naujai įsteigtas pareigas, kurios atitiktų jos turimą kvalifikaciją.

Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kokių konkrečių specialiųjų reikalavimų ar kvalifikacijos trūkumų pagrindu, pareiškėjai nepasiūlė užimti naujai įsteigtų pareigybių. Teismas neturi pareigos nurodyti, kokias konkrečias pareigas atsakovas turėjo pareiškėjai pasiūlyti. Atsakovas turėjo ieškoti galimybių pasiūlyti pareiškėjai užimti pareigas visoje struktūroje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos turima kvalifikacija, susijusi su kompiuterinių darbo vietų priežiūra, buvo žemesnė ir atsakovas turėjo teisę, pasirinkti pareigūnus, turinčius tinkamą kvalifikaciją, kad tinkamai būtų užtikrinta kompiuterinių darbo vietų priežiūra. Tačiau atsakovas savo teiginiams pagrįsti nepateikė teismui įrodymų, kokių įgūdžių ir kvalifikacijos pareiškėja neturėjo, kad tinkamai būtų užtikrinta kompiuterinių darbo vietų priežiūra. Tokie abstraktaus pobūdžio teiginiai nepagrindžia atsakovo pozicijos pagrįstumo.

Pareiškėjos tarnybinė veikla 2010-12-15 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7P-100 įvertinta gerai, nurodama, kad nuobaudų neturi, savarankiškai tobulino anglų kalbos įgūdžius. Siūlymuose, kaip tobulini muitinės pareigūno kvalifikaciją, pareiškėjai siūloma dalyvauti seminaruose arba mokymuose, susijusiuose su programinės įrangos diegimu. Esant galimybei, dalyvauti anglų kalbos, bendravimo psichologijos seminaruose ir kursuose (t. 2, b. l. 45–46).

Pareigūnas A. V. 2001-12-01 išvadoje Nr. 43 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ buvo įvertintas labai gerai (t. 1, b. l. 67-68), augina du nepilnamečius vaikus, gimusius 2005-07-01 ir 2009-04-14 (t. 2, b. l. 89, 90). Atsakovas nurodo, kad A. V. turi didelę ir įvairiapusę darbo patirtį, ypač kompiuterių technikos priežiūros srityje, kuri labai reikalinga užtikrinant įstaigos naujo struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-05-17 įsakymu Nr. 1P-221 „Dėl A. V. perkėlimo į kitas pareigas“, nuo 2011-06-01 Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. buvo perkeltas į Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas (t. 2, b. l. 183).

A. S. nepertraukiamas darbo stažas Lietuvos Respublikos muitinėje yra didesnis nei 10 metų, jai taip pat iki pensijos likę 5 metai, pareigūnė už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008-05-06 įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų paskatinimo“, apdovanota II laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje“. A. S. buvo skyriaus viršininkė, atsakovas ją įvertino kaip daugiau turinčią darbo patirties įvairiose įstaigos veiklos srityse. Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2011-05-17 įsakymu Nr. 1P-220 „Dėl A. S. perkėlimo į kitas pareigas“, nuo 2011-06-01 Šiaulių teritorinio skyriaus viršininkė A. S. buvo perkelta į Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas (t. 2, b. l. 182).

Atsakovas, įvertinęs šių pareigūnų kvalifikaciją ir darbines savybes bei palyginęs su pareiškėjos kvalifikacija ir darbinėmis savybėmis, naujai įsteigtas Muitinės informacinių sistemų centro Kompiuterių įrangos skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiųjų inspektorių pareigybes, pasiūlė užimti A. V. ir A. S. Nors A. V. augina du vaikus, nesulaukusius 18 m. amžiaus, tačiau jis neturi daugiau nei 10 m. stažo muitinėje, kaip turi pareiškėja, jo tarnybinė veikla vertinta labai gerai 2004 m., nepatvirtina, kad ir šiuo metu yra tokia pati. Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar A. V. turima kvalifikacija buvo aukštesnė nei pareiškėjos. Atsakovas teismui nepaaiškino ir nenurodė esminių aplinkybių, dėl kurių A. V. buvo pasiūlyta užimti, naujai įsteigtą pareigybę.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos palikimas darbe pažeistų darbdavio interesus, nes pareiškėjos užimta pareigybė tapo nereikalinga. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas turėjo galimybę siūlyti pareiškėjai kitą darbą, bet to nepadarė, todėl pripažįstama, kad buvo pažeista įstatymų nustatyta atleidimo iš darbo tvarka.

Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, jog darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja nepageidavo būti grąžinta į darbą, todėl taikytina Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis, sakanti, kad, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Tuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-06-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra pagrįstas. Atsakovo pateiktos pažymos duomenimis V. R. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3 222,20 Lt, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 147,71 Lt (t. 1, b. l. 17). Nuo pareiškėjos atleidimo iki teismo sprendimo paskelbimo dienos yra praėję 94 darbo dienos. Taigi, jai turi būti priteista 13 884,74 Lt suma.

Atsakovas skundžiamo įsakymo 3 punktu, pavedė Finansų ir apskaitos skyriui V. R. mokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, mokant ją kas mėnesį lygiomis dalimis.

Skunde pateikiami motyvai liečia tą skundžiamo įsakymo dalį, kurioje nusprendžiama atleisti V. R., tačiau nėra ginčijama sprendimo dalis dėl kompensacijų priteisimo. Tokiu atveju naikinama skundžiama įsakymo dalis, kuria V. R. atleista iš tarnybos. Tiek išeitinė išmoka, tiek kompensacija jai priklauso ir Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies taikymo atveju. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjai mokama išeitinė išmoka, t y. vykdomas skundžiamo įsakymo 3.3 punktas, dėl kurio ginčo nėra (t. 2, b. l. 32). Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies taikymo atveju pareiškėjai priklauso išeitinė išmoka bei kompensacija. Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad skundžiamo įsakymo 1 punktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėja

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Muitinės informacinių sistemų centro 2011-05-24 įsakymo Nr. 1P-249 „Dėl V. R. atleidimo“ 1 punktą, kuriuo nuo 2011-05-31 V. R. atleista iš tarnybos Muitinės informacinių sistemų centre. Laikyti, kad V. R. iš tarnybos Muitinės informacinių sistemų centre yra atleista teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti V. R. naudai iš Muitinės informacinių sistemų centro darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-06-01 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 13 884,74 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 74 ct), o nuo 2011-10-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 147,71 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 71 ct) už kiekvieną darbo dieną penkių dienų darbo savaitėje.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė