Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. 2010-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., dešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK), 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O., 2011-06-29 apie 13.30 val., viešojo transporto stotelėje „Laisvės“, esančioje Laisvės pr., Vilniuje, atvirai iš nepilnamečio V. V. pagrobė svetimą turtą, jo motinai – J. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“ 359 Lt vertės, su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele 10 Lt vertės ir atminties kortele „Micro SD“ 21 Lt vertės, bei iš nepilnamečio nukentėjusiojo L. A. atvirai pagrobė svetimą turtą, jo motinai – G. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ 100 Lt vertės, su SIM kortele 5 Lt vertės ir atminties kortele 30 Lt vertės. Šiais veiksmais J. V. padarė 369 litų, o G. A. – 135 litų turtinę žalą.

Be to, E. O., 2011-07-28 apie 19.20 val., Sausio 13-osios g. 13, Vilniuje, iš nepilnamečio L. A. pagrobė svetimą turtą, jo motinai – G. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG KP 500“ 220 litų vertės. Turėdamas tikslą išlaikyti pagrobtą turtą bei atimti galimybę L. A. priešintis, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir sudavė ranka į kaklą bei pagrasino pastarąjį sumušti jei šis kreipsis į policiją dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. O. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, tačiau nurodė, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo E. O. parodymai, kuriuos jis pripažino kaip teisingus ir neprieštaravo, kad teismas jais vadovautųsi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. O. nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, nes jo nusikalstami veiksmai tuo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas). Jis paaiškino, kad 2011-06-29 apie 13 val. 30 min., viešojo transporto stotelėje „Laisvės“, esančioje Laisvės pr., Vilniuje, kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu – vardu D., priėjo prie L. A. bei V. V. ir paprašė, kad šie parodytų savo telefonus. Vienas iš vaikinų iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ ir jam padavė. Kitas vaikinas, savo telefoną „Nokia X2“ padavė su juo buvusiam vaikinui vardu D.. Apžiūrėjęs telefoną, E. O. jį pasiėmė ir nuėjo. Ar D. grąžino kitam vaikinui iš jo paimtą telefoną „Nokia X2“ nežino. Nueidamas, liepė D. prižiūrėti abu vaikinus, kad jie niekur nenueitų, o pats nuėjo prie savo namų, esančių A. J. Povilaičio g. 14, Vilniuje. Netrukus prie jo gyvenamojo namo laiptinės atėjo D. su vaikinais. Pastarieji prašė grąžinti paimtus telefonus. Telefono jis negrąžino ir su D. nuėjo savais reikalais. Matė, kad D. turėjo iš vaikino paimtą telefoną „Nokia X2“. Vėliau iš pagrobto telefono išmetė ten esančią SIM kortelę, o telefoną kitą dieną už 40 litų pardavė nepažįstamam vyrui. Atminties kortelę, pardavė kartu su telefonu. Su D. po vagytės daugiau nesimatė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nukentėjusiųjų vaikinų atžvilgiu, tiek jis, tiek D. fizinio ar psichinio smurto nenaudojo ir jiems negrasino. Jie paprašė parodyti telefonus, o kai juos paėmė, pasakė, kad grąžins ir nuėjo. Nusikaltimą padarė, nes reikėjo pinigų savoms išlaidoms. Teismo posėdžio metu E. O. pripažino jam pareikštus civilinius ieškinius, dėl telefonų „Nokia X2“ bei „Nokia 6233“ ir juose buvusių SIM ir atminties kortelių pagrobimo ir jų dydžio neginčijo.

Apklaustas teisme nepilnametis nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad 2011-06-29, apie 13.30 val., kartu su L. A., sėdėjo ant suoliuko visuomeninio transporto sustojimo stotelėje Laisvės prospekte, Vilniuje ir laukė atvažiuojančio draugo. Netrukus prie jų priėjo E. O. su kuriuo buvo keli vaikinai. Iš pradžių kaltinamasis pareikalavo duoti jam cigarečių, o vėliau ir pinigų. Jie atsakė, kad nerūko, o pinigų neturi. Tada E. O. liepė parodyti mobilaus ryšio telefonus, sakydamas, kad jų nevogs, nes jei norėtų, tai padaryti, tai būtų sumušęs ir seniai tai padaręs. E. O. kelis kartus paėmė iš jų telefonus, tačiau juos grąžindavo. Tuo metu, kai kaltinamasis apžiūrinėjo jų telefonus – atvažiavo jų draugas A.. E. O. ir jam liepė parodyti savo mobilaus ryšio telefoną. A. jam parodė savo telefoną „Nokia 3310“. Pamatęs jo telefoną, E. O. pasakė, kad tai prastas telefonas. Teisme nukentėjusysis neprisiminė, ar kaltinamasis nuėjo nusinešdamas jų abiejų telefonus, ar jie liko pas juos, kai juos saugojo vienas iš E. O. draugų, o vėliau jie patys savo telefonus atnešė prie A. J. Povilaičio g. 14, Vilniuje, esančio namo. Visiems nuėjus prie A. J. Povilaičio g. 14 namo, kur buvo E. O., jie prašė, kad pastarasis grąžintų paimtus telefonus, tačiau jis pareiškė, kad eina kažkam jų parodyti, nuėjęs nebegrįžo. Telefonus iš jo ir L. paėmė E. O.. Kiti, kartu su juo buvę vaikinai, telefonų iš jų neprašė. E. O. jiems smūgių nesudavė, tačiau pagrasino, kad jeigu jie bėgs, tai pagaus ir sumuš. Kadangi E. O. ir jo draugai buvo už juos vyresni, todėl jis bijojo ir niekur nebėgo. Tuo metu visuomeninio sustojimo stotelėje buvo žmonių, tačiau jis nedrįso kreiptis į juos pagalbos.

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. paaiškino, kad 2011-06-29 nepilnametis sūnus V. V. pasakė, kad nepažįstamas vaikinas iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“. Telefone buvo „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė ir atminties kortelė. Dėl mobilaus ryšio telefono pagrobimo padaryta 390 litų žala, nes telefonas negrąžintas. Telefonas pirktas 2011 m. kovo 18 d. Telefoną pirko naują ir už jį sumokėjo 359.00 litų. Telefonu sūnus pasinaudojo tik tris mėnesius ir jis atrodė kaip naujas. Sūnus jai papasakojo, kad jis su draugu sėdėjo ant suoliuko, kaip prie jų priėjo du anksčiau jiems nepažįstami vaikinai ir paprašė parodyti savo telefonus. Išsigandę vaikinų padavė telefonus, kuriuos paėmė ir pasišalino. Vaikinai jų nemušė, tačiau juos išgąsdino.

Apklaustas teisme nepilnametis nukentėjusysis L. A. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis V. V., pavirtindamas, kad E. O., tiek iš jo tiek iš jo draugo pagrobė mobilaus ryšio telefonus. L. A. nurodė, kad telefonus pagrobė vienas kaltinamasis. E. O. liepė jam parodyti turimus telefonus. Bijodami už juos vyresnio E. O., bei matydami, kad jis yra su draugais, pakluso jo reikalavimui ir padavė savo telefonus. Telefonus paėmęs E. O. pasišalino ir jų vėliau negrąžino. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad bijojo E. O. nes jis už jį vyresnis ir buvo su draugais. Fizinio smurto jų atžvilgiu kaltinamasis nenaudojo, tačiau vienu metu jis (L. A.) norėjo atsistoti ir nueiti, tačiau E. O. jį stumtelėjo ir jis liko sėdėti ant šaligatvio borto. E. O. jiems pasakė, kad jeigu būtų norėjęs, tai seniai būtų davęs į galvą ir pasiėmęs jų telefonus. Ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pateiktas fotonuotraukas, nukentėjusysis L. A. atpažino E. O. kaip asmenį, kuris 2011-06-29 iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 39-44).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. paaiškino, kad 2011-06-29 iš jos sūnaus buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“. Telefonas buvo naudotas ir įsigytas 2011 metų balandžio mėnesį. Už telefoną mokėjo 100 litų. Telefone buvo SIM kortelė „Tele 2 Pildyk“– 5 litų vertės ir atminties kortelė, kurios vertė 30 Lt. Sūnus jai papasakojo, kad telefoną pagrobęs asmuo fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Jai padaryta 135 litų turtinė žala, nes telefonas negrąžintas.

Apklaustas teisme liudytojas A. T., paaiškino, kad 2011 metų vasarą, tikslios datos šiuo metu neatsimena, buvo susitaręs susitikti su draugais: L. A. ir V. V.. Jie susitiko viešojo transporto sustojimo stotelėje, kurios pavadinimo neatsimena. Jam išlipus iš troleibuso ir priėjus prie jo laukusių draugų, šalia jų stovėjo keli jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš vaikinų – kaltinamasis E. O., paprašė, kad jis (A. T.) jam parodytų savo mobilaus ryšio telefoną. Jam tai padarius, E. O., pamatęs, kad pas jį „Nokia 3310“, liepė jį kišti atgal į kišenę. Tuo pačiu metu liudytojas matė, kad E. O. rankose laiko L. ir V. telefonus, tačiau kaip juos paėmė – nematė. Netrukus E. O. su paimtais telefonais kažkur nuėjo ir liepė V. ir L. jo laukti. Palaukus kelias minutes, vienas iš kartu su E. O. buvusių vaikinų, pasakė, kad jie eitų paskui E. O.. Tada jie visi nuėjo prie kažkokio gyvenamojo namo, prie kurio buvo kaltinamasis, tačiau jis L. ir V. paimtų telefonų negrąžino ir kažkur nuėjo. Jis su V. ir L. apie pusę valandos pralaukė sugrįžtančio E. O., tačiau šis negrįžo ir jie suprato, kad telefonus jis pavogė. Liudytojas neprisiminė, kad kaltinamasis būtų grasinęs sumušti jo draugus.

Įvertinęs kaltinamojo E. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad E. O. atvirai pagrobė iš L. A. bei V. V., jų motinoms priklausančius mobilaus ryšio telefonus. Teismas mano, kad vykdydamas šią nusikalstamą veiką kaltinamasis nenaudojo fizinio ar psichinio smurto ir negrasino ateityje jį panaudoti. Teismas mano, kad E. O. nebuvo atėmęs nukentėjusiesiems galimybės priešintis. Apklausti teisme nukentėjusieji L. A. bei V. V. teigė, kad bijojo prie jų priėjusio ir už juos vyresnio E. O. bei kartu su juo buvusių asmenų, todėl negalėjo jiems priešintis bei nuo jų pabėgti, tačiau teismo nuomone šių faktinių aplinkybių nepakanka norint kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip plėšimą. Analizuojant teismų praktiką, asmens veiksmai, kuris pareikalauja jam duoti pažiūrėti ar paskambinti telefoną, o vėliau jo negrąžina, kvalifikuojami ne kaip plėšimas, o kaip atvira vagystė. Nepilnamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu nusikalstami veiksmai buvo atlikti dienos metu, judrioje vietoje, Laisvės pr., Vilniuje, esančioje visuomeninio transporto sustojimo stotelėje. Teismo nuomone L. A. ir V. V. turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos ar kreiptis pagalbos į visuomeninio transporto stotelėje ar šalia jos buvusius asmenis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas mano, kad pagrobiant nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus E. O. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d. kaip atviras svetimo turto pagrobimas.

Teismas šalina iš E. O. kaltinimo, kad prie nukentėjusiųjų priėjo kartu su nepažįstamu asmeniu, nes ši faktinė aplinkybė neturi jokios reikšmės kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Kaltinamasis tvirtino, kad pagrobė mobilaus ryšio telefoną tik iš L. A., o kartu su juo buvęs iš matymo pažįstamas asmuo, vardu D., mobilaus ryšio telefoną pagrobė iš V. V., tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų bei įvykio vietoje buvusio liudytojo A. T. parodymus, konstatuoja, kad abu telefonus pagrobė E. O. ir minėtą nusikalstamą veiką įvykdė vienas. Byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtina, kad kartu su kaltinamuoju buvo tam tikri, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tačiau nukentėjusiųjų atžvilgiu jie neatliko aktyvių veiksmų (jiems negrasino, neliepė vykdyti E. O. reikalavimų, nepaėmė iš jų telefonų). Tai, kad E. O. vykdant nusikalstamą veiką, kartu su juo buvo asmenys pasyviai stebėjo jo vykdomus veiksmus, neduoda teismui pagrindo juos pripažinti kaltinamojo bendrininkais bei tai vertinti, kaip E. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. E. O. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes disponavo pagrobtais mobilaus ryšio telefonais ir juos realizavo. Nukentėjusiosios G. A. bei nukentėjusiosios J. V. civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai, nes jie realūs padarytos žalos dydžiui (t. 1, b. l. 23-25, 47-52). Pats E. O. sutiko, kad pagrobtas telefonas „Nokia X2“ ir jame buvusios kortelės įvertintos 390 litų sumai, o telefonas „Nokia 6233“ 135 litų sumai.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. O. paaiškino, kad jis neprisimena visų įvykio aplinkybių ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. O. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2011-07-28, apie 19.20 val., prisėdo ant suoliuko šalia L. A., iš kurio jau anksčiau buvo pagrobęs mobilaus ryšio telefoną. Kalbėdamas su L. A., draugiškai jam sudavė ranka per kaklą ir paprašė, kad šis parodytų savo telefoną. Pastarasis nenorėjo tai daryti, nes bijojo, kad vėl bus apvogtas. E. O. primygtinai prašė, parodyti telefoną, tačiau negrasino. Tada L. A. iš rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „LG“. Jis paėmė L. telefoną, jį apžiūrėjo ir nutarė pagrobti. Išėmė iš telefono SIM kortelę ir atidavė ją L.. Atidavęs kortelę su L. telefonu pasišalino. Telefoną pagrobė, nes 2011-07-29 buvo jo gimtadienis, todėl reikėjo pinigų. Telefoną tą pačią dieną, už 50 litų pardavė prie Kalvarijų turgavietės nepažįstamam žmogui. Jis nesutiko su nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio dydžiu, nes pagrobtas telefonas buvo nenaujas, suskilusiu ekranu. Ikiteisminio tyrimo metu E. O. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 144-148).

Nagrinėjant bylą teisme valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė pateikė teismui prašymą, kad E. O. veiksmai, 2011-07-28 pagrobiant iš L. A. mobilaus ryšio telefoną turi būti kvalifikuojami ne kaip atvira vagystė, o kaip plėšimas. Susipažinęs su jam pateiktu nauju kaltinimu, E. O. kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš L. A. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, tačiau teigė, kad fizinio smurto nenaudojo, o sudavimą nuketėjusiajam ranka per kaklą, vertino kaip draugišką atsisveikinimą. Tuo pačiu kaltinamasis pripažino, jog pagrasino, kad L. A. dėl telefono pagrobimo nebandytų kreiptis į policiją, nes priešingu atveju bus sumuštas.

Apklaustas teisme nukentėjusysis L. A. paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2011-07-28, apie 19.20 val. susitiko su draugais ir sėdėjo ant suoliuko kieme prie namo, esančio Sausio 13-osios g. 13 namo, Vilniuje. Prie jo priėjęs E. O. paklausė kokį jis dabar turi telefoną. Jam atsakius, kad „LG KP 500“, pastarasis paprašė jį parodyti. L. A. išsitraukus telefoną, kaltinamasis jį pasiėmė į rankas ir paklausė ar jam reikalinga SIM kortelė. L. A. pasakius, kad telefonas priklauso jo mamai ir jei kaltinamasis jį pasiims, tai mama kreipsis į policiją, tai išgirdęs E. O. ranka sudavė jam per kaklą ir pagrasino, kad jeigu jį pasodins į kalėjimą, tai jį (L. A.) suras ir sumuš jo draugas. Iš paimto jo telefono kaltinamasis išėmė ir jam atidavė SIM kortelę. Telefono negrąžino ir su kitu vaikinų sėdęs į automobilį išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pateiktas foto nuotraukas, nukentėjusysis L. A. atpažino E. O. kaip asmenį, kuris 2011-07-28 iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 39-40).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. paaiškino, kad 2011-07-28 iš jos sūnaus L. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „LG KP 500“. Sūnus jai pasakė, kad nuvažiavus Karoliniškių mikrorajoną, prie jo priėjo tas pats vaikinas, kuris jau anksčiau iš jo buvo pagrobęs telefoną ir pagrasinęs, kad sumuš, sudavė vieną kartą ranka per kaklą ir ištraukęs iš rankų mobilaus ryšio telefoną – nuėjo. Iš sūnaus pagrobto mobilaus ryšio telefono „LG KP 500“ vertė 220 litų. Telefoną ji įsigijo 2010-05-09.

Apklausta teisme liudytoja A. A. davė analogiškus parodymus, kaip ir jos mama – G. A., patvirtindama, kad 2011-07-28, apie 23.30 val. į namus sugrįžęs brolis L. pasakė, kad iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „LG KP 500“. Tai padaręs vaikinas, jau anksčiau iš brolio buvo pagrobęs kitą mobilaus ryšio telefoną.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. J. patvirtino, kad matė, kaip prie L. A. priėjęs kaltinamasis liepė, kad pastarasis jam parodytų savo mobilaus ryšio telefoną. Paėmęs iš L. rankų telefoną, E. O. liepė jam palenkti galvą ir kai šis tai padarė, ranka jam trenkė per kaklą. Liudytojui atrodė, kad suduotas smūgis buvo stiprus ir kad L. skaudėjo, nes jo veidas paraudo. Paėmęs iš L. telefoną, kaltinamasis išėmė iš jo SIM kortelę, ją atidavė L. ir su draugu nuėjo. Nueidamas dar L. pasakė, kad jo palauktų, nes grąžins telefoną. Po to kai vaikinas paėmęs L. telefoną nuėjo, jie jo dar ilgai laukė, laukė keletą valandų, tačiau vaikinas neatėjo ir telefono negrąžino (t. 1, b. l. 94).

Įvertinęs kaltinamojo E. O., nukentėjusiojo L. A. bei liudytojo R. J. parodymus, teismas daro išvadą, kad E. O. nusikalstami veiksmai pagrobiant iš L. A. mobilaus ryšio telefoną, kvalifikuotini pagal LR BK 180 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai vagystės būdu grobiant turtą, tačiau jo dar neužvaldžius, panaudojamas smurtas, siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Akivaizdu, kad E. O., pagrobęs iš L. A. telefoną ir siekdamas kad pastarasis būtų fiziškai ir psichologiškai palaužtas, bei siekdamas pagrobtą telefoną panaudoti savo reikmėm, sudavė jam ranka per kaklą bei pagrasino fiziniu susidorojimu jei pastarais kreipsis į policiją dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. E. O. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, teigdamas, kad iš L. A. pagrobtas telefonas buvo naudotas, įskilusiu ekranu ir jo vertė negalėjo būti didesnė jei 100 litų. Teismas, įvertinęs G. A. pateiktą civilinį ieškinį mano, kad 220 litų suma reali jai padarytai turtinei žalai (t. 1, b. l. 98, 100), todėl privalo būti pilnai priteista iš E. O., o jam neturint pakankamai lėšų, iš jo įstatyminės atstovės Ž. O..

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas E. O. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 80 str. ir 81 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

E. O. yra nepilnametis, tačiau anksčiau jau 2 kartus teistas (t. 1, b. l. 156-157) turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, įvykdė dvi tyčines, apysunkes ir baigtas nusikalstamas veikas. E. O. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 165-168), nedirba ir nesimoko (t. 2, b. l. 15). Naujas nusikalstamas veikas įvykdė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje.

Apklausta teisme nepilnamečio kaltinamojo E. O. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė Ž. O. pripažino, kad neturi jokios įtakos savo sūnui. Šiuo metu sūnus nesimoko ir nedirba. Jis išėjo iš jos namų ir apsigyveno pas močiutę, kuri faktiškai neturi jokios galimybės jį kontroliuoti. Byloje yra duomenys, kad vykdant ankstesniais nuosprendžiais paskirtus įpareigojimus E. O. buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten elgsi iššaukimai, kabinėjosi prie personalo darbuotojų, už ką jam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Vilniaus apskrities VPK 5 PK nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos skyrius pateikė informaciją, kad 2010-2011 metais E. O. padarė 5 administracinės teisės pažeidimus, nuo 2009-01-01 iki 2011-05-05 buvo 9 kartus pristatytas į policijos įstaigas (t. 1, b. l. 170).

Teismas nenustatė E. O. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nes pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi.

Įvertinus E. O. arogantišką elgesį teismo posėdžio metu, formalaus išsakyto atsiprašymo, teismo nuomone negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis savo elgesiu siekė pabrėžti nesiskaitymą su jį supančia aplinka bei akivaizdžiai ją ignoravo. Įvertinęs E. O. asmenybę, jo pasirinktą gyvenimo būdą, įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimus, jo nenorą laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, polinkį daryti nusikaltimus, teismas daro išvadą, kad E. O. baustinas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių dydis skirtinas atsižvelgus į LR BK 91 str. nuostatas. Įvertinus tai, kad E. O. nepadarė jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių jo atžvilgių priimtų nuosprendžių, kur jam buvo suteikta galimybė būti laisvėje, toliau dirbti ar mokytis, teismas mano, kad E. O. atžvilgiu taikytinos realios laisvės atėmimo bausmės ir LR BK 92 str. šiuo atveju negali būti taikytas. Teismas namo, kad kitos nei realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas bus nepakankamas, siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius daryti nusikalstamas veikas, ar užkirsti kelią tokių veikų darymui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su 2010-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. O. paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką E. O. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2011-08-01 iki 2011-08-02.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. O. palikti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje.

Nukentėjusiųjų J. V. bei G. A. civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš E. O., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės Ž. O. nukentėjusiosios J. V. naudai priteisti 390 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų), o nukentėjusiosios G. A. naudai – 355 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.