- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-175-258/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Feralita“
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, T. V. apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovės UAB „Feralita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei UAB „Feralita“ dėl automobilių panaudos sutarčių nutraukimo įpareigojimo grąžinti transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti automobilių panaudos sutartis su atsakove ir įpareigoti atsakovę gražinti automobilius ieškovui. Nurodė, kad panaudos sutarčių pagrindu atsakovui UAB „Feralita“ perdavė naudotis automobilį TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininę priekabą ACKERMANN-FRUEHAUF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininio bortinio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas asmeniškai raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti visas automobilių panaudos sutartis, tačiau atsakovė pateikė trijų automobilių panaudos sutartis, tačiau krovininio bortinio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis ieškovui nebuvo pateikta. Tai, kad šis automobilis taip pat buvo atsakovo naudojamas panaudos pagrindais įrodo atsakovo kontrolinio akcijų paketo turėtojo atstovo S. Š. 2017-01-16 pasiūlymas parduoti keturis automobilius, kuriais UAB „Feralita“ naudojasi panaudos pagrindais. Nurodė, kad ieškovas 2016-12-22 raštu jis informavo atsakovę, jog nori susigrąžinti aukščiau nurodytas transporto priemones, kadangi jos reikalingos pačiam ieškovui. Atsakovė atsisakė transporto priemones grąžinti, nurodydamas, jog nepraėjo sutartyje numatytas įspėjimo terminas (vienas mėnesis). Pabrėžė, kad, praėjus ženkliai daugiau nei mėnuo laiko nuo reikalavimo grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, atsakovė UAB „Feralita“ šių transporto priemonių negrąžina, negrąžinimo priežasčių nenurodo, į prašymus grąžinti transporto priemones neatsako.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Feralita“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininės priekabos ACKERMANN-FRUEHAUF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrasis savininkas yra ne ieškovas, o trečiasis asmuo L. Š.. Teigė, kad šiuos automobilius įsigijo ir perdavė įmonei naudotis L. Š., sudaręs apsimestinius sandorius, kuriuose buvo nurodytas kaip automobilių pirkėjas ieškovas J. P.. Nurodė, kad ieškovas minėtų transporto priemonių nepirko, už juos pagal pirkimo-pardavimo sutartis nemokėjo ir, nors jo vardu buvo sudarytos tiek pirkimo-pardavimo, tiek panaudos sutartys, tačiau šie sandoriai yra apsimestiniai, nes juos ieškovas pasirašė tik formaliai. Pažymėjo, kad tai, jog faktinis automobilių savininkas yra ne ieškovas, o L. Š. įrodo, kad ieškovas neturėjo panaudos sutarčių, neturi ir pirkimo-pardavimo sutarčių, nuo pat įsigijimo 2013-2014 m. nesirūpino perduotais automobiliais, jų nedraudė, neremontavo. Pažymėjo, kad atsakovė į automobilių remontą, esminį jų pagerinimą investavo dideles lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė 2013-07-09 Automobilio panaudos sutartį Nr. 13/01, sudarytą tarp J. P. ir UAB „Feralita“ ir įpareigojo atsakovą UAB „Feralita“ grąžinti ieškovui J. P. jam priklausantį automobilį TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukė 2014-01-16 Automobilio panaudos sutartį Nr. 13/05, sudarytą tarp J. P. ir UAB „Feralita“ ir įpareigojo atsakovą UAB „Feralita“ grąžinti ieškovui J. P. jam priklausančią priekabą ACKERMANN-FRUEHAUF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukė 2014-01-16 Automobilio panaudos sutartį Nr. 13/06, sudarytą tarp J. P. ir UAB „Feralita“ ir įpareigojo atsakovą UAB „Feralita“ grąžinti ieškovui J. P. jam priklausantį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, sudarytą tarp J. P. ir UAB „Feralita“ ir įpareigojo atsakovą UAB „Feralita“ grąžinti ieškovui J. P. jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytų panaudos sutarčių 7 punktas įtvirtina šalių susitarimą, kad šios panaudos sutartys galioja iki tol, kol nebus šalių nutrauktos. Sutarčių 8 punkte numatyta sąlyga, jog šalis, norinti nutraukti šią sutartį, privalo kitai šaliai pranešti apie tai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. 2016-12-22 ieškovas J. P. raštu elektroniniu paštu paprašė iki 2016-12-23, 14 val. grąžinti jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. Atsakovas taip pat raštu elektroniniu paštu informavo ieškovą apie tai, kad reikalavimo nevykdys, kadangi panaudos sutartimi numatytas įspėjimo terminas, tačiau atsakovas transporto priemonių negrąžino ir praėjus mėnesiui po pranešimo gavimo. Tai įrodo 2017-01-27 ieškovo atstovės pranešimas atsakovui apie nevykdomą reikalavimą, atsakovas buvo įspėtas apie ieškovo ketinimus, todėl laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai ir laiku įspėta dėl panaudos sutarčių nutraukimo.
5. Teismas atsakovės argumentą, kad ieškovas privalo atlyginti transporto priemonių pagerinimo išlaidas laikė nepagrįstu, kadangi šalys panaudos sutartimis susitarė, jog išlaikyti ir saugoti panaudos sutartimi gautą turtą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti kitas automobilio išlaikymo išlaidas yra įsipareigojęs panaudos gavėjas, t. y. atsakovas (automobilio panaudos sutarčių 5 p.). Panaudos sutartimis panaudos davėjas (ieškovas) jokių įsipareigojimų, susijusių su transporto priemonių pagerinimo išlaidų atlyginimu nėra prisiėmęs.
6. Teismas taip pat nurodė, kad nors byloje nėra pateikta automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, tačiau teismas sprendė, jog nėra pagrindo netikėti ieškovu, kuris nurodė, jog, nors ir neturi panaudos sutarties, tačiau faktiškai atsakovei perdavė ir automobilį Mercedes Benz. Teismas nurodė, jog šio fakto neneigia ir atsakovė. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei 2017-01-16 raštu, kuris patvirtina, kad UAB „Feralita“ naudojasi keturiomis transporto priemonėmis panaudos sutarčių pagrindu, teismas konstatavo, jog atsakovas faktiškai valdo keturias ieškovui priklausančias transporto priemones panaudos sutarties pagrindu, kurias ir prašo grąžinti ieškovas. Todėl padarė išvadą, kad panaudos sutartis, sudaryta dėl automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) taip pat turi būti nutraukta, o automobilis grąžintinas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Feralita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Automobilių kapitaliniam remontui buvo išleistos UAB „Feralita“ lėšos – 17 356,67 Eur, kurios viršija perduotų naudotis automobilių vertę. Ieškovui pareikalavus automobilius grąžinti, atsakovas pareikalavo atlyginti automobilių pagerinimo išlaidas. Dėl to atsakovė automobilių gražinimą sulaikė. Ieškovas bendrovės patirtų nuostolių, atsiradusius pagerinant panaudos pagrindu gautą turtą, neatlygino dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įstatymo nuostatas reglamentuojančias panaudos sutartį (CK 6.629 str.), netinkamai aiškino teisių į turto pagerinimo išlaidų kompensavimą įstatymų nuostatas (CK 6.501 str.), nevertino ieškovo, kaip juridinio asmens valdymo organo pareigas reglamentuojančių teisės normų (CK 2.87str.), daikto sulaikymo teisę nustatančių įstatymų (CK 4.229 str.), bylą išnagrinėjo pažeidžiant civilinio proceso įstatymais nustatytus rungimosi (CPK 12 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.), atsakovo teisės į teisminę gynybą (CPK 5 str.), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo (CPK 21 str.) principus, sprendimą priėmė neištyręs visų svarbių bylai aplinkybių, todėl sprendimas naikintinas, kaip neatitinkantis CPK 270 str. reikalavimų.
7.3. Atsakovės nuomone šioje byloje taikytinos CK 6.501 str. nuostatos, nes UAB „Feralita“ kaip automobilių naudotoja, paties ieškovo J. P., kaip vadovo ir akcininko sprendimais pagerinusi panaudos pagrindu gautą daiktą, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą.
7.4. Teismas pripažindamas, kad šalys buvo sudariusios automobilio Mercedes Benz, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį neatsižvelgė, kad pagal CK 1.73 str., 6.478 str. reikalavimus tokia sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, todėl sutinkamai su CK 1.93 str. 2d. ieškovas negalėjo sprendžiant ginčą dėl tokio sandorio sudarymo ir vykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Nesant rašytinės sutarties, ieškovas galėjo savo teises ginti kitų civilinės teisės institutų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės motyvai, kad transporto priemonių būklė buvo pagerinta, kad pastaroji kaip kreditorė turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise yra nepagrįsti ir atmestini. Nesant pagrindui, savavališkai sulaikyti daiktą draudžiama. Pažymi, kad pagal panaudos sutartis naudojami automobiliai buvo remontuojami be jokio ieškovo sutikimo, tokios sąlygos nėra ir panaudos sutartyse, automobilių remontas buvo atliekamas ieškovui nežinant, nes jokių darbinių santykių su atsakove ieškovas neturi nuo 2014-01-30. Be to, automobilio remontas ir su juo susiję reikalavimai negali būti sprendžiami šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliantė ir ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliantė pateikė civilinio ieškinio kopiją pagal UAB „Feralita“ ieškinį atsakovui J. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei piniginių lėšų priteisimo, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės J. P. turtui. Ieškovas pateikė UAB „Feralita“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija.
11. Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
12. Susipažinus su ieškovo ir atsakovės teikiamais rašytiniais įrodymais apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi ar susiję su nagrinėjama byla, nes ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu ir šis procesinis teismo sprendimas jokios prejudicinės galios šiai bylai neturi. Tuo tarpu ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Feralita“ išrašas iš juridinių asmenų registro jau yra byloje, todėl nėra tikslinga jį dar kartą prijungti. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo J. P. ir atsakovės UAB „Feralita“ 2013-07-09 buvo sudaryta neatlygintina automobilio panaudos sutartis Nr.13/01, kurios pagrindu atsakovui UAB „Feralita“ perduotas naudotis automobilis TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 2014-01-16 sudaryta Automobilio panaudos sutartis Nr.l3/06, kurios pagrindu atsakovui perduotas naudotis krovininis automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) bei 2014-01-16 sudaryta Automobilio panaudos sutartis Nr.l3/05, kurios pagrindu atsakovui perduota naudotis krovininė priekaba ACKERMANN-FRUEHAUF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktais duomenimis (transporto priemonių registrų išrašai, automobilių įsigijimo sutartys) automobilių savininkas ieškovas.
14. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl automobilių pagal panaudos sutartį grąžinimo.
15. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Panaudos teisiniai santykiai atsiranda panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio susitarimu, kurio esmė yra ta, jog viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Panaudos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų, nustatyta forma išreiškė suderintą valią ir viena kitai perdavė nesunaudojamą daiktą.
16. Pagal šalių sudarytų panaudos sutarčių 7 punktą įtvirtina šalių susitarimą, kad šios panaudos sutartys galioja iki tol, kol nebus šalių nutrauktos. Sutarčių 8 punkte numatyta sąlyga, jog šalis, norinti nutraukti šią sutartį, privalo kitai šaliai pranešti apie tai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Ieškovas, vadovaudamasis šiomis sutarties nuostatomis, elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei prašymą iki 2016-12-23, 14 val. grąžinti jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. Atsakovė šio reikalavimo nevykdė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir nutraukęs panaudos sutartis, konstatavo, kad atsakovė privalo grąžinti automobilius.
17. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad automobilių kapitaliniam remontui buvo išleistos UAB „Feralita“ lėšos – 17 356,67 Eur, kurios viršija perduotų naudotis automobilių vertę. Ieškovui pareikalavus automobilius grąžinti, atsakovė pareikalavo atlyginti automobilių pagerinimo išlaidas. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į CK 6.501 str. nuostatą, numatančią, kad už atliktus daikto pagerinimus turi būti kompensuota. Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie automobilių būklės pagerinimą. Antra, šalių sudaryta sutartis nenumatė, kad atsakovei pagerinus automobilių būklę, šias išlaidas turės kompensuoti ieškovas. Priešingai, šalys panaudos sutarčių 5 punktu susitarė, jog išlaikyti ir saugoti panaudos sutartimi gautą turtą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti kitas automobilio išlaikymo išlaidas yra įsipareigojusi panaudos gavėja, t. y. atsakovė. Taigi pati atsakovė įsipareigojo daryti automobilių tiek kapitalinį, tiek einamąjį remontą savo sąskaita. Todėl atsakovės atliktos automobilių pagerinimo išlaidos, jei tokios ir buvo, negali būti priežastis automobilių negrąžinti teisėtam jų savininkui. Be to, šioje byloje nebuvo reiškiamas priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, neteikiami įrodymai, pagrindžiantys nuostolių dydį, todėl priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir nevertino atsakovės nurodomų nuostolių.
18. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas pripažindamas, kad šalys buvo sudariusios automobilio Mercedes Benz, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį neatsižvelgė, kad pagal CK 1.73 str., 6.478 str. reikalavimus tokia sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, todėl sutinkamai su CK 1.93 str. 2d. ieškovas negalėjo sprendžiant ginčą dėl tokio sandorio sudarymo ir vykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas byloje įrodinėjo, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui perdavė naudotis neatlygintinai pagal panaudos sutartį, kuri pas ieškovą nėra išlikusi. Nesant šios sutarties automobilis galėjo būti perduotas naudotis neatlygintinai ir pagal faktinius panaudos santykius. Kad automobilis buvo perduotas atsakovei pagal panaudos pagrindais, įrodo S. Š. 2017-01-16 pasiūlymas ieškovui parduoti keturis automobilius, kuriais UAB „Feralita“ naudojasi panaudos pagrindais. Be to, atsakovė aplinkybės, kad automobilis Mercedes Benz buvo perduotas panaudos pagrindais, neginčijo. Taip pat nustatyta, kad automobilis atsakovei buvo perduotas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Tokiu atveju įstatymas numato privalomos sutarties rašytinę formą (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d. ). Kartu įstatymas numato, kad tokio sandorio formos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, o būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. ). Tokiu būdu rašytinės automobilio nuomos sutarties nepateikimas, pačiai atsakovei pripažįstant, kad automobilis panaudos sutarties pagrindais jai buvo perduotas ir netgi nurodo, kad pagal panaudos sutartį perduotus automobilius remontavo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
20. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji negrąžino automobilių, nes naudojosi sulaikymo teise CK 4.229 str. pagrindu. CK 6.640 str. įtvirtinta, kad panaudos gavėjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisės, išskyrus atvejus, kai panaudos davėjo prievolė pasireiškia dėl daikto išsaugojimo būtinų ir neatidėliotinų išlaidų kompensavimu. Kad atsakovė turėjo su automobilių išsaugojimu būtinų ir neatidėliotinų išlaidų, byloje nėra įrodyta, todėl atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie sulaikymo teisę negalėjo būti pagrindas ieškiniui atmesti.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 44-45). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Feralita“, į. k. 302597981, 200 EUR bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.