- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-502-502-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Advokatai
- Kęstutis Čilinskas
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. gegužės 11 d. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriui L. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 3240004 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodoma, jog, VDI pareigūnams Bendrovėje (įm. kodas 168586873, Mantvilonių km., Kėdainių raj.) 2006 m. gegužės 3 d. atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad L. G., atlikdamas darbdavio funkcijas ir skirdamas Bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, neįteikė jai reikalavimo pasiaiškinti kopijos ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 240 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) už Protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą L. G. buvo paskirta 2 750 Lt administracinė bauda.
II.
L. G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde L. G. nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Teigė, kad D. B. reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo 2006 m. kovo 22 d. buvo pateiktas susipažinti taip, kaip tai numato įstatymas (DK 240 straipsnio 1 dalis). Akcentavo, kad D. B. susipažino su minėtu reikalavimu, suprato jo turinį, apie ką liudija jos ranka padarytas įrašas ant šio reikalavimo. Pažymėjo, kad tai matė ir tuo metu L. G. kabinete buvę V. Š. ir K. B. Atkreipė dėmesį į tai, jog D. B., susipažinusi su reikalavimu, jo kopijos nereikalavo, o pareiškė, kad L. G. veiksmus apskųs spaudai ir televizijai. Pažymėjo, kad nei DK, nei teismų praktika nenumato, jog būtų būtina darbuotojui įteikti tokio reikalavimo kopiją.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į L. G. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o Nutarimą palikti galioti.
Atsiliepime Institucija paaiškino, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga darbdaviui, kad šis, prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, raštu nurodytų jam, dėl kokio konkretaus pažeidimo reikalaujama pasiaiškinimo, ir nustatytų protingą terminą tam pasiaiškinimui pateikti. Teigė, kad darbuotojui turi būti įteikta tokio reikalavimo kopija, nes tik tokiu būdu darbuotojas gali tinkamai susipažinti su reikalavimu ir savo pasiaiškinime nurodyti visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos drausminei atsakomybei. Pažymėjo, kad Bendrovės direktorius L. G., veikdamas pagal Bendrovės generalinės direktorės 2006 m. vasario 23 d. įgaliojimą Nr. VM-20, t. y. eidamas darbdavio pareigas, neįvykdė pareigos tinkamai informuoti darbuotoją dėl pasiaiškinimo, įtariant ją padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes vien supažindinimo faktas, perskaitant reikalavimą pasiaiškinti ir neįteikiant reikalavimo kopijos, negali būti vertinamas kaip tinkamas raštiškas darbuotojo informavimas.
Pažymėjo, kad L. G. neįteikė reikalavimo kopijos D. B., ką jis pats pripažįsta, todėl jo veika kvalifikuotina kaip darbo įstatymų pažeidimas. Be to, L. G. piktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, teisėmis, nes nustatė D. B. labai trumpą terminą pasiaiškinimui dėl daugelio drausmės pažeidimų pateikti, ir taip pažeidė protingumo kriterijų. Manė, kad administracinė nuobauda L. G. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.
D. B. atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas (toliau – ir atstovas) 2007 m. rugpjūčio 16 d. prašyme prieštaravo L. G. skundo tenkinimui.
Šalies argumentai
Prašyme atstovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-02660-212/06, 2006 m. liepos 3 d. priimtame sprendime konstatavo, jog darbdavys, skirdamas D. B. drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, neįteikė jai reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos ir taip pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką. Pažymėjo, kad minėtame teismo sprendime nurodoma, jog negalima tikėti Bendrovės direktoriaus L. G. ir jam pavaldžių darbuotojų paaiškinimais apie tai, kad D. B. su reikalavimu pasiaiškinti buvo supažindinta 2006 m. kovo 22 d., o tikėtina D. B. duotais parodymais, kad dokumentas, kurį administracijos atstovas vadina reikalavimu pasiaiškinti, jai buvo parodytas 2006 m. kovo 23 d., ir tai nebuvo reikalavimas pasiaiškinti. Pabrėžė, jog šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.
Kiti D. B. atstovo prašyme išdėstyti argumentai yra analogiški Institucijos atsiliepimo į L. G. skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu L. G. skundą patenkino: Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos, šalių bei jų atstovų pateiktų paaiškinimų, liudytojų V. Š. bei K. B. duotų parodymų buvo nustatyta, jog Bendrovės darbuotoja D. B. buvo iškviesta pas Bendrovės direktorių L. G., kuris, veikdamas pagal Bendrovės generalinės direktorės 2006 m. vasario 23 d. įgaliojimą Nr. VM-20, ją informavo, kad yra pradėta jos galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra, ir pateikė jai susipažinti reikalavimą iki 2006 m. kovo 23 d. pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. D. B. perskaitė reikalavimą, tačiau atsisakė jį pasirašyti, nes laikė, jog tai yra kaltinimų jai formulavimas, vis dėlto vėliau, t. y. atėjus į direktoriaus L. G. kabinetą K. B. ir jai papildomai paaiškinus reikalavimo turinį ir esmę, D. B. pasirašė, kad susipažino su reikalavimu. Pažymėjo, kad L. G. neįteikė D. B. reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos, ką pripažįsta ir jis pats. D. B. per nustatytą terminą jokio pasiaiškinimo nepateikė, o 2006 m. kovo 24 d. ji už darbo drausmės pažeidimą buvo atleista iš darbo.
Pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-02660-212/06 konstatavo, jog darbdavys (L. G.), skirdamas D. B. drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, neįteikė jai reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos ir taip pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką, taip pat pripažino D. B. atleidimą iš darbo neteisėtu. Atkreipė dėmesį į tai, jog Institucijos pareigūnai, 2006 m. kovo 27-31 d. tyrę D. B. atleidimo iš darbo teisėtumą, procedūrinių pažeidimų nenustatė. Tik VDI pareigūnai, 2006 m. gegužės 3-4 d. atlikę papildomą tyrimą, nustatė, kad, atleidžiant D. B. iš darbo, buvo pažeista DK 240 straipsnio 1 dalis, ir įpareigojo Instituciją taikyti L. G. administracinę atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 260 straipsniu ir akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Pabrėžė, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atkreipė dėmesį į tai, kad L. G. surašytame Protokole nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas, be to, šių administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių nėra ir Nutarime, nes nurodytas tik administracinio teisės pažeidimo nustatymo laikas. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo esmė tiek Protokole, tiek ir Nutarime apibrėžta tuo, kad L. G., taikydamas D. B. drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, neįteikė jai reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos ir taip pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį.
Nukreipė į DK 240 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog Institucija bei D. B. atstovas nurodo ir daugiau L. G. veiksmų, kuriais jis pažeidė darbo įstatymus (piktnaudžiavo savo teisėmis, nustatė neprotingą terminą pasiaiškinimui pateikti ir pan.), ir pažymėjo, kad teismas negali tikrinti L. G. veiksmų, kurie nebuvo nurodyti Protokole, atitikimo teisės aktų reikalavimams, nes išeitų už administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų. Pabrėžė, kad reikalavimą surašė ir terminą pasiaiškinimui pateikti nustatė Bendrovės generalinės direktorės pareigas laikinai ėjusi Virginija Ragauskienė, todėl L. G. už kito asmens veiksmus negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Rėmėsi ATPK 9 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės, o administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu ar neveikimu, ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nurodė, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už (šioje byloje nagrinėtinų aplinkybių aspektu) darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškindamas šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Be to, paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad DK 240 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo procedūros klausimus, ir teigė, kad šios procedūros nesilaikymas arba netinkamas laikymasis nėra įstatymo tiesiogiai siejamas su darbuotojo materialios teisės pažeidimu ir konkrečiai nustatytomis teisinėmis pasekmėmis, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, jis negali būti laikomas darbo įstatymų pažeidimu ATPK 41 straipsnio taikymo prasme. Pabrėžė, kad tokią poziciją yra išsakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2001 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 679¹1-01/2001, Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 80-82).
Padarė išvadą, kad L. G., neįteikdamas D. B. reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos, pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką, tačiau jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taigi jis pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, todėl Nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
IV.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45, kurio 14 punktas numato, jog darbdavys, vykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darduotojo atžvilgiu taikymui (DK 35 straipsnio 1 dalis).
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaikino DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl ko netinkamai ją pritaikė.
3. Laikosi pozicijos, jog Protokole administradcinio teisės pažeidimo laikas bei vieta nurodyti tinkamai.
4. Pažymi, kad Protokolas buvo surašytas tinkamam subjektui.
5. Vertina, kad, nors DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio pareiga įteikti raštiško reikalavimo kopiją darbuotojui dėl numanomo darbo drausmės pažeidimo yra procesinis veiksmas, tačiau šio įpareigijimo nevykdymas yra sietinas su DK 240 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos teisės normos pažeidimu arba darbo įstatymų (DK imperatyvo) pažeidimu. Be to, reikalavime D. B. pasiaiškinti dėl numanomo darbo drausmės pažeidimo buvo nurodomi kaltinimai, kurie tapo pagrindu formuluojant jos atleidimą iš darbo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. G. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Atsiliepimas
Kiti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems jos atsiliepime į L. G. skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad L. G. Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį dėl to, jog VDI pareigūnams Bendrovėje (įm. kodas 168586873, Mantvilonių km., Kėdainių raj.) 2006 m. gegužės 3 d. atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad L. G., atlikdamas darbdavio funkcijas ir skirdamas Bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą-atleidimą iš darbo, neįteikė jai reikalavimo pasiaiškinti kopijos ir taip pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog L. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties ir, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o to paties įstatymo 297 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog nei Protokole (b. l. 11), nei Nutarime (b. l. 3) nėra nurodoma L. G. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 41 straipsnio 1 dalis) padarymo vieta ir laikas, o tai, kad, Institucijos teigimu, pažeidimas buvo nustatytas Bendrovėje 2006 m. gegužės 3 d. atliekant tyrimą, nelaikytina minėto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės vietos ir laiko elementais. Taigi L. G. buvo suformuluotas neišsamus kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės, o pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai taip pat reiškia, jog asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą.
Kaip jau minėta, L. G. inkriminuojamas DK 240 straipsnio 1 dalies, o tuo pačiu – ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymas.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir kad tuo atveju, jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymais nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, yra padaręs išvadą, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima arba apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises, kurios paprastai yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis yra nustatyti imperatyvia forma (2001 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 679¹1-01/2001, Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 80-82).
DK 240 straipsnio 1 dalis reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui procedūros klausimą, t. y. joje yra įtvirtinta procedūrinė nuostata, o procedūros nesilaikymas arba netinkamas laikymasis įstatymo tiesiogiai nėra siejamas su darbuotojo materialiosios teisės pažeidimu, todėl jis negali būti laikomas darbo įstatymų pažeidimu ATPK 41 straipsnio taikymo prasme (2001 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 679¹1-01/2001, Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 80-82).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), kuris, nagrinėjant bylas teismuose, yra išreiškiamas maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), išskyrus tuo atvejus, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju keisti suformuotą teismų praktiką nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija vertina, jog santykiai, susiklostę tarp Bendrovės direktoriaus L. G. ir Bendrovės darbuotojos D. B., patenka į DK 285 straipsnyje apibrėžtą „individualaus darbo ginčo” sąvoką: individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurį pagal DK 286 straipsnio nuostatą, jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitos nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčų komisija ir/arba teismas. VDI nesuteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-277/2008).
Pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo D. B. atžvilgiu ir jos neteisėto atleidimo iš Bendrovės buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-02660-212/06 (b. l. 75-78), kuris yra įsiteisėjęs.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas (DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimas) yra individualaus darbo ginčo, kuris jau yra išspręstas (dėl jo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs), dalis, todėl vertinti jo kaip ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės nėra pagrindo.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo, kaip teisėto ir pagrįsto, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.