Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Skaraitis Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 868 eurų bauda. Pažeidėja nubausta už tai, kad ji nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. dirbdama bendrovės direktore, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. leido R. S. dirbti bendrovės naudai statybos objektuose ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Šioje byloje Pažeidėja buvo nubausta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos sankcijoje buvo numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje už tokią pačią veiką numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų. Šiuo konkrečiu atveju Pažeidėja buvo nubausta už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Akivaizdu, kad už tokią veiką ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio prasme, Pažeidėjos veiką perkvalifikuoti ir toliau procesą vesti pagal ANK nėra teisinio pagrindo.

6. Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

7. ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

8. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus Pažeidėjos kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apygardos teismas jų nekartoja.

9. Apygardos teismas pažymi, jog Pažeidėja iš esmės neginčija konkrečių apylinkės teismo nustatytų ir skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, tačiau abejoja skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu manydama, jog 2016 m. lapkričio 24 d. vykusiame teismo posėdyje bylą išnagrinėjęs nedalyvaujant jai ir jos atstovui apylinkės teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, jos teisę būti išklausytai ir užduoti klausimus posėdyje dalyvavusiems liudytojams, taip pat manydama, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas bei skirdamas nuobaudą apylinkės teismas neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes.

10. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo (senaties) termino

10.1. ATPK 35 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; kai <...> pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10.2. Šioje byloje buvo tirtas ir nagrinėtas trunkamas pažeidimas, kuris paaiškėjo 2015 m. spalio 13 d. atlikto patikrinimo metu. Už šį pažeidimą apylinkės teismas, nepraėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 6 mėnesių terminui, t. y. 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu skyrė Pažeidėjai administracinę nuobaudą (78–83 b. l.). Po šio procesinio sprendimo priėmimo administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimas nutrūko. Tačiau apygardos teismui 2016 m. birželio 8 d. nutartimi panaikinus minėtą apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, minėtas 6 mėnesių terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2016 m. birželio 8 d. (102–103 b. l.).

10.3. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nuobauda Pažeidėjai buvo paskirta nepraėjus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, t. y. 2016 m. lapkričio 29 d. (184–188 b. l.) ir po tokio procesinio sprendimo priėmimo administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimas vėl nutrūko. Todėl Pažeidėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog šiuo metu minėtas terminas yra pasibaigęs ir dėl to ši byla turėtų būti nutraukta.

11.1. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

11.2. Pagal byloje esančius duomenis seka, jog apie 2016 m. lapkričio 24 d. vyksiantį teismo posėdį Pažeidėja ir jos atstovas buvo informuoti 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu, t. y. laiku (168–169 b. l.). 2016 m. lapkričio 23 d. po apylinkės teismo darbo valandų (21.43 val.) Pažeidėja elektroniniu paštu atsiuntė apylinkės teismui prašymą atidėti kitą dieną vyksiantį posėdį dėl atstovo ligos. Šioje vietoje būtina pažymėti, jog Pažeidėja savo negalėjimo atvykti į 2016 m. lapkričio 24 d. posėdį pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl net ir susirgus jos atstovui, Pažeidėja privalėjo atvykti į teismo posėdį (170–171 b. l.).

11.3. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat tai, kad nei Pažeidėja, nei jos atstovas jų neatvykimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog Pažeidėja į 2016 m. lapkričio 24 d. posėdį neatvyko be svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl Pažeidėjos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė ir tęsė bylos nagrinėjimą jai nedalyvaujant. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Pažeidėjos atstovo hospitalizavimą ir jo bei Pažeidėjos negalėjimą atvykti į 2016 m. lapkričio 24 d. apylinkės teisme vykusį posėdį patvirtinančių dokumentų Pažeidėja kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė (192–195 b. l.).

11.4. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas pripažįsta, jog, priešingai, nei mano Pažeidėja, 2016 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu tęsdamas bylos nagrinėjimą nedalyvaujant Pažeidėjai ir jos atstovui apylinkės teismas nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, nei kokių nors procesinių Pažeidėjos teisių.

12.1. Pažeidėja mano, kad skirdamas nuobaudą apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriško padarytos žalos pašalinimo, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad ji nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus ir neturi jokių realių pajamų.

12.2. Tačiau skundžiamame nutarime apylinkės teismas aiškiai ir suprantamai nurodė, kodėl jis nepripažino Pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriško padarytos žalos pašalinimo. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo ir savo motyvus išdėstė skundžiamame nutarime, o Pažeidėja savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių ir esminių motyvų, kodėl minėtą aplinkybę reikėtų vertinti kitaip.

12.3. Apygardos teismas atkreipia Pažeidėjos dėmesį į tai, kad jai buvo paskirta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta bauda. Todėl nors skundžiamame nutarime apylinkės teismas visko smulkiai nedetalizavo, individualizuodamas Pažeidėjai paskirtą administracinę nuobaudą jis neabejotinai atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos individualizavimui svarbiais, kartu ir Pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Taip pat, priešingai, nei skunde teigia Pažeidėja, įvertinęs, be kita ko, jos turtinę ir šeiminę padėtį, apylinkės teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui.

12.4. Dar kartą įvertinti visas šioje byloje esančias administracinės nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes ir sušvelninti Pažeidėjai paskirtą nuobaudą apygardos teismui nėra jokio pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos ir pirmiau neaptartos aplinkybės neeliminuoja Pažeidėjos kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo ir nerodo mažesnio jos padarytos veikos bei asmenybės pavojingumo visuomenei.

14. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina Pažeidėjos kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, jai paskirta nuobauda individualizuotas tinkamai, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.