- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-381-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14551-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Leono Jachimavičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1333-584/2011 pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-8) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9004,06 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė 1994 m. gruodžio 27 d. su atsakovu sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo laikytis elektros energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. 2007 m. lapkričio 28 d. patikrinus elektros energijos apskaitą buvo nustatyta, kad yra suklastotos skaitiklio gaubto plombos, nuėmus gaubtą skaitiklio konstrukcija paveikta mechaniškai siekiant sumažinti suvartotos energijos kiekį. Perskaičiavus elektros energijos suvartojimą nustatytas prašomas priteisti žalos dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 58-63) atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad ieškovės darbuotojas aptariamą skaitiklį keitė 2003 metais. Skaitiklio keitimas buvo vykdomas atsakovui nedalyvaujant, neturėdamas specialių žinių, tikslių plombų pavyzdžių, atsakovas, kuris yra senyvo amžiaus, negalėjo įvertinti, ar skaitikliai užplombuoti tinkamai. Plombų klastojimo faktus konstatavo ieškovės darbuotojai, vertinę ne pačias plombas, o jų nuotraukas. Teigdama, jog skaitikliai buvo paveikti mechaniškai, ieškovė net neįrodinėja, jog skaitiklių rodmenys yra netikslūs. Nesant prarasto elektros energijos kiekio paskaičiavimo nėra pagrindo ir žalos dydžiui konstatuoti. Atsakovas akcentavo tai, jog prieš patikrinimą suvartotas elektros energijos kiekis yra praktiškai tapatus kiekiui energijos, kuri suvartojama pagal naujo skaitiklio rodmenis. Kadangi ieškovė neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, ieškinys negali būti tenkinamas. Kartu atsakovas nurodė esąs senyvo amžiaus, prastos sveikatos, tvirtino, jog jo materialinė padėtis bloga, o tai yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b.l. 150-152) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 6753,05 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3006,31 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė, grąžino ieškovei 482,26 Lt nepanaudoto avanso ekspertizės išlaidoms apmokėti, priteisė iš atsakovo valstybei 44,45 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad plombų klastojimo ir poveikio skaitikliams faktą patvirtino byloje paskirta ekspertizė. Atsakovo kaltė šio atveju preziumuojama, jos įrodinėti ieškovė neprivalo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai neleisdamas surašyti elektros prietaisų. Aplinkybė, jog po skaitiklių pakeitimo elektros suvartojimo kiekiai ženkliai nepasikeitė, pažeidimo fakto nepaneigia. Kartu teismas nusprendė, jog yra pagrindas patenkinti atsakovo prašymą sumažinti priteistiną žalos dydį dėl atsakovo senyvo amžiaus, prastos sveikatos, blogos turtinės padėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 159-161) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad teismas, nukrypdamas nuo formuojamos praktikos, atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti žalos dydį. Faktas, jog prieš patikrinimą ir po jo suvartojamos elektros energijos kiekis iš esmės nepasikeitė, leidžia daryti išvadą, jog realios žalos ieškovė nepatyrė. Atsakovas nurodo neginčijantis ieškovės naudotos žalos skaičiavimo metodikos taikymo tinkamumo, tačiau prieš skaičiuojant žalos dydį pirmiausia turi būti konstatuotas pats žalos buvimo faktas. Atsakovas akcentuoja ir tai, jog skaitiklius 2003 m. keitė ieškovės darbuotojai, jų keitimo dokumentai yra prieštaringi, kas kelia abejonių dėl to, kokie realiai veiksmai buvo atliekami. Reikšminga atsakovas laiko ir tą aplinkybę, jog skaitiklių parodymai patikrinimo metu ir atliekant ekspertizę skyrėsi. Šią aplinkybę atsakovas įvertino kaip patvirtinančią faktą, jog skaitikliui esant pas ieškovę su juo buvo atliekami atsakovui nežinomi veiksmai, kurie galėjo įtakoti pažeidimus, nustatytus eksperto išvadoje. Be to, prie neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pridėtos plombų fotonuotraukos yra darytos ne toje vietoje, kur yra plombos, todėl kyla klausimas, kodėl plombos nebuvo nufotografuotos iš karto, dėl ko jos buvo išimtos iš pakuočių ir fotografuojamos vėliau, ar plombos nebuvo sukeistos. Pabrėžia ir tai, jog plombos nebuvo pažeistos, tik neatitiko patvirtintų pavyzdžių, tuo tarpu tokio pobūdžio pažeidimas teisės aktuose apskritai neįvardintas. Be to, įspaudų atitikimas buvo lyginamas ne su prietaisu, kuriuo įspaudai padaryti, o su kitu įspaudu, kuris galėjo būti atliktas kitu prietaisu. Teismas neatsižvelgė ir į specifinį atsakovo, kaip vartotojo, statusą, bei faktą, jog neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę nustatančios sutartinės sąlygos neatitinka sąžiningumo kriterijaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 164-167) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, jog žalos dydis pagal patvirtintą metodiką apskaičiuojamas nustačius pažeidimo faktą, įrodinėti žalos buvimo ar jos dydžio ieškovė neprivalo. Atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, jog realiai suvartotas energijos kiekis buvo mažesnis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Po patikrinimo vartotojas gali sąmoningai riboti elektros energijos suvartojimą, todėl aplinkybė, jog prieš patikrinimą ir po patikrinimo suvartotas energijos kiekis iš esmės nesikeitė, nepaneigia žalos padarymo fakto. Kadangi buvo konstatuotas ne tik plombų neatitikimo, bet ir poveikio skaitikliui faktas, atmestinas atsakovo argumentas, jog už šiuos veiksmus atsako ieškovės darbuotojai, kadangi jie neturi motyvo tokiems veiksmams atlikti. Skaitiklio duomenų koregavimu suinteresuotas tik vartotojas, todėl jam ir tenka pareiga paneigti savo kaltę. Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, iš plombuotos pakuotės prietaisas išimtas tik ekspertizės metu, atliekant ekspertizę jis buvo prijungtas prie elektros srovės, kas ir nulėmė rodmenų pokyčius. Prielaidomis grindžiami ir argumentai dėl plombų fotografavimo vietos. Skaitiklio gaubto plombas uždeda gamintojas ar metrologinę patikrą atliekanti organizacija, kurias kaltinti skaitiklio skaičių būgnų braižymu ir plombų klastojimu nėra pagrindo. Tyčinis plombų klastojimas pažeidėjo naudai negali būti aiškinamas net ir tuo atveju, kai pažeidėjas yra vartotojas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo kalte, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaujantis CPK 12, 178 str. reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi. Remiantis CK 6.248 str., preziumuojama tik viena sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga - skolininko kaltė. Kitas sąlygas - neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir nuostolių, privalo įrodyti civilinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, priverstine tvarka prašantis taikyti asmuo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Atsakovas neneigia, jog jį su ieškove sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu jam teikiama elektros energija. Pats atsakovas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovei (CK 6.387 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.11.1, 62, 64 punktai, Elektros energijos tiekimo sutartis (b.l. 30)). Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant apeliacinio skundo ir atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktus argumentus dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių galiojimo ir jų sąlygų teisėtumo, dėmesys atkreiptinas į tai, jog netekusiomis galios aptariamos taisyklės buvo pripažintos tik nuo 2010 m. kovo 7 d. (Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 4-159), t.y. pažeidimo nustatymo ir tyrimo metu jos dar galiojo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 47 punkto atitikties Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 punktams“ taisyklių nuostatų teisėtumas buvo vertinamas tuo aspektu, ar elektros energiją teikiančios įmonės darbuotojai gali be savininko sutikimo patekti į patalpas, kuriose yra energijos apskaitos prietaisas. Atitinkama nuostata neteisėta buvo pripažinta jau po pažeidimo nustatymo, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog patikrinimo atlikimas vadovaujantis vėliau neteisėta pripažinta teisės akto nuostata galėjo kokiu nors būdu įtakoti patikrinimo rezultatus.
Vertindama civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčydamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumą atsakovas nurodo jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs, akcentuoja, jog elektros energijos apskaitos prietaiso plombos nebuvo pažeistos, atkreipia dėmesį į nuimant ir užplombuojant nuimtą apskaitos prietaisą padarytus procedūrinius pažeidimus. Tokiu būdu atsakovas ginčija neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, kartu siekia paneigti savo kaltės prezumpciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, jog neteisėtas veiksmas buvo atliktas, t.y. plombos buvo suklastotos ir skaitiklio būgnai buvo mechaniškai pažeisti, ieškovė įrodinėja jos darbuotojo surašytu elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, prie jo pridedamomis nuotraukomis ir byloje paskirtos ekspertizės išvadomis. Nors ekspertas ir patvirtino faktą, jog plombos buvo suklastotos ir apskaitos prietaiso būgnai buvo paveikti mechaniškai, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kada tai buvo padaryta ir kas tai padarė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su plombų fotografavimu ir skaitiklio parodymų pokyčiais iš esmės nepasisakė. Į bylą yra pateiktos skaitiklio nuotraukos, padarytos atitinkamai neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo metu (b.l. 40) ir ekspertizės atlikimo metu (b.l. 129). Kaip tvirtino ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustačius pažeidimo faktą skaitiklis buvo nuimtas, nufotografuotas, įdėtas į maišelį, užplombuotas, ir iš maišelio nebuvo išimtas iki pat perdavimo ekspertui (b.l. 147). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas vienareikšmiškai nurodė, jog su ekspertizės aktu pateiktos nuotraukos darytos iš karto po to, kai apskaitos prietaisas buvo išimtas iš ekspertams pateikto maišelio, taip pat tvirtino, jog savaime skaitiklių parodymai keistis negalėjo. Šiuo aspektu reikšminga laikytina ta aplinkybė, jog ir plombų nuotraukos buvo padarytos po skaitiklio nuėmimo, kas užkerta kelią vienareikšmei išvadai dėl konkretaus fotografavimo laiko ir sąlygų daryti. Visų aptartų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į faktą, jog eksperto pateiktoje nuotraukoje apskaitos prietaisas rodo mažesnes reikšmes, nei ieškovės darbuotojo darytoje nuotraukoje, kelia pagrįstas abejones dėl to, ar skaitikliui nebuvo daromas poveikis laikotarpiu nuo jo paėmimo iki pateikimo ekspertams metu. Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog ieškovė ar jos darbuotojai neturi tam nei objektyvaus, nei subjektyvaus suinteresuotumo. Ieškovė tokiu būdu gali siekti neteisėtai pasipelnyti, tuo tarpu ieškovės darbuotojai - paslėpti savo nekompetentingo pareigų atlikimo pasekmes. Kaip teisingai viso proceso metu akcentavo atsakovo atstovas, praktika, kai išsamiai neįvertinus situacijos, nesant tam praktinių galimybių specialisto surašomame akte konstatuojamas ne tik plombų klastojimo, bet ir poveikio apskaitos prietaisui, įtakojančio prietaiso rodmenis, faktas, laikytina ydinga, kadangi tokį faktą konstatavęs asmuo tampa suinteresuotu, jog faktas pasitvirtintų. Ieškovės atstovės pripažinimas teismo posėdžio metu, jog atitinkamos formuluotės yra įprastos ir taikomos jau kelerius metus, tik patvirtina ieškovės formuojamą požiūrį nurodytu klausimu. Kadangi visiškai paneigti ieškovės suinteresuotumo neįmanoma, atsižvelgiant į tai, jog santykis yra tarp monopolinės bendrovės ir vartotojo, jog visas procedūras, susijusias tiek su apskaitos prietaisų įrengimu, tiek su jų patikra ar neatitikimų nustatymu atlieka būtent ieškovės darbuotojai, jog, neužtikrindama informacijos apie reikalavimus skaitiklio plomboms perdavimo vartotojui plombavimo metu, pati ieškovė užprogramuoja vėlesnius ginčus, tuo tarpu vartotojui taikoma įstatyminė kaltės prezumpcija, neteisėtų veiksmų atlikimo faktas turi būti nustatomas griežtai laikantis reikalavimų, dėl nustatytų faktų pagrįstumo negali kilti net menkiausių abejonių. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė šios jai tenkančios pareigos, neužtikrino tokios procedūrų eigos, kuri leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog eksperto konstatuoti faktai egzistavo ieškovės darbuotojo atlikto patikrinimo metu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paaiškintų skaitiklių rodmenų pokyčius tuo metu, kai skaitiklis buvo pas ieškovę, fakto. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog neteisėtų veiksmų atlikimo faktas liko neįrodytas dėl pačios ieškovės, kuri neužtikrino jos vykdomų procedūrų skaidrumo ir nešališkumo, atliekamų veiksmų rezultatų fiksavimo objektyvumo. Aplinkybė, jog liko neįrodytas pažeidimo fakto buvimas patikrinimo metu, paneigia ir atsakovo kaltę dėl ekspertizės akte nustatytų plombų falsifikavimo ir poveikio skaitiklio mechanizmui. Kadangi likusios dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos 0- žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - gali egzistuoti tik nustačius pirmąsias dvi sąlygas - neteisėtus veiksmus ir atsakovo kaltę, teismui pripažinus, jog neteisėtų veiksmų atlikimo faktas nebuvo įrodytas ir, tuo pačiu, atsakovo kaltė paneigta, pasisakyti dėl skundo argumentų, susijusių su žalos buvimu ir jos dydžio nustatymo principais, nėra pagrindo.
Pripažinusi apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies patenkinti galėjo tik netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą patenkinus iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, iš ieškovės valstybei taip pat priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis - 202,59 Lt, iš ieškovės atsakovui priteistinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtų 2117,50 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas pateikė prašymą atlyginti kelionės į teismo posėdį ir atgal išlaidas- 40 Lt. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo panaudota ne visa už ekspertizės atlikimą į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą 2010 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000137244 sumokėta pinigų suma, 40 Lt iš šios sumos pervestina ekspertui, pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei grąžintiną avanso sumą sumažinant iki 442,26 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) atsakovui K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2117,50 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) valstybei 44,45 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti ir 202,59 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“ ir „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Eksperto A. J. atvykimo į apeliacinės instancijos teismo posėdį išlaidas - 40Lt - atlyginti iš ieškovės į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2010 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000137244 sumokėtų lėšų, pervedant pinigus į eksperto sąskaitą banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti ieškovei AB „Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) likusią nepanaudotą 2010 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000137244 sumokėto avanso sumą - 442,26 Lt.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.