- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- AN2-158-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00088-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. (toliau – S. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 13 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, S. B. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2022 m. sausio 13 d. nutarimu S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 170 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 19 d. 12.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį Tesla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu ir artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, kuriuo vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, važiuodamas apie 40 km/h greičiu, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nes eismas intensyvus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojus kitų eismo dalyvių bei savo saugumui, taip pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas kelių eismo taisykles, t. y. nesilaikė kelio ženklų Nr. 203 „duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu“ bei kelio horizontaliojo ženklinimo – iš trikampių sudarytos linijos rodančios vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, didindamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį įvažiavo į sankryžą kurioje buvo du automobiliai Škoda bei VW, važiuojantys pagrindiniu keliu ir nebaigę atlikti savo manevrų, tinkamai neįvertino situacijos dėl vairuojamo automobilio greičio, jo atstumo nuo pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių Škoda bei VW bei eismo intensyvumo įvažiuoti į sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią tarp dviejų sankryžoje pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, įvažiavęs į sankryžą sukėlė pavojingą situaciją pagrindiniu keliu iš kairės važiuojančiam automobiliui Škoda, taip priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti bei visiškai sustoti sankryžoje vengiant susidūrimo, bei pats automobilio Tesla vairuotojas, vengdamas galimo susidūrimo su Škoda automobiliu suko savo vairuojamą automobilį į dešinę, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis Tesla bei stulpas.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą, S. B. skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylą S. B. atžvilgiu nutraukti. Netenkinus pirmojo skundo prašymo, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje pakeisti – skundą tenkinti iš dalies ir sušvelninti paskirtą baudą, t. y. neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
3.1. Apelianto teigimu, jis nepradėjo važiuoti, neįvažiavo į kelią, nepersirikiavo ir nekeitė važiavimo krypties, todėl ANK 417 straipsnis jam inkriminuotas nepagrįstai. ANK 417 straipsnio 3 dalyje iš esmės numatyta atsakomybė už KET XIII skyriuje numatytus pažeidimus, kurių padarymu S. B. net nebuvo kaltinamas. S. B. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 3 dalies požymių.
3.2. Pasak S. B. teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, netinkamai, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino vaizdo įraše matomos informacijos ir aplinkybių, kad būtent Škoda vairuotojo padarytas KET pažeidimas (posūkio signalo ketinant sukti nerodymas) sąlygojo S. B. įvažiavimą į sankryžą, tai yra, nerodydamas įspėjamųjų ženklų, Škoda vairuotojas turėjo važiuoti tiesiai, ir tai būtų leidę transporto priemonėms prasilenkti saugiai. Pažymi, kad teismas tik formaliai aptarė Škoda vairuotojo M. Š. parodymus, kuriuos pripažino paneigiančiais S. B. duotus paaiškinimus. Tačiau Škoda vairuotojo paaiškinimai, kad artėdamas prie sankryžos Tesla automobilis nestabdė, prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, iš kurio matyti, kad automobilis Tesla, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, lėtėja. Teigdamas priešingai Škoda vairuotojas tik siekia išvengti atsakomybės, kadangi avarinė situacija sukelta jo veiksmais. Skunde S. B. pabrėžia, kad prieš sankryžą neprivalėjo sustoti, kadangi nebuvo nei STOP ženklo, nei STOP linijos, o kelio ženklinimas trikampiais rodo vietą, kur prireikus vairuotojas turi sustoti. Kadangi Škoda vairuotojas nerodė įspėjamojo posūkio signalo, turėjo važiuoti bei leido kitiems eismo dalyviams pagrįstai tikėtis, kad važiuos tiesiai. Škoda vairuotojo klaidinantys veiksmai (KET taisyklių pažeidimas) suklaidino apeliantą ir jis įvažiavo į sankryžą manydamas, kad tai daryti yra visiškai saugu.
3.3. Ignoruojant faktą, kad būtent Škoda vairuotojo padarytas pažeidimas suklaidino S. B., jam nepagrįstai inkriminuoti daugybiniai KET pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti pirminiame protokole ir atsirado tik pareiškėjui pradėjus aktyviai ginti savo pažeistas teises. Kadangi Škoda vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl to, jog keisdamas judėjimo kryptį nerodė įspėjamojo posūkio signalo, teismas turėjo įvertinti Škoda vairuotojo padaryto pažeidimo įtaką apelianto įvažiavimui į sankryžą, tai yra, vertinti pareiškėjo veiksmuose tyčią, kadangi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, neatsargi kaltės forma nėra galima. Tačiau teismas dėl to nepasisakė. Taip pat nesvarstė, kad būtent Škoda vairuotojas turėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio, arba pripažįstama abipusė kaltė, o ne S. B. traukiamas atsakomybėn už pavojingą vairavimą.
3.4. Nors apylinkės teismui teiktame skunde buvo išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno inkriminuoto KET pažeidimo (KET 8, 9, 127, 154, 160, 1 priedo 203 ženklas, 843 , 3 priedo 1.12 punktas), teismas dėl pažeidimų nepasisakė, todėl skundo neišnagrinėjo iš esmės.
3.5. Nors automobilis Škoda ir važiavo pagrindiniu keliu, tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos rodyti įspėjamuosius signalus (KET 82.2 punktas, 86 punktas). Apeliantas nepažeidė KET 9 punkto, nes vairavo atsargiai bei atsakingai. Nepažeidė ir KET 127 straipsnio, nes prilėtino greitį bei davė kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Škoda vairuotojui nerodant posūkio signalo, šis automobilis nebuvo iš anksto numatoma kliūtis. Dėl tų pačių priežasčių nepažeidė ir KET 154, 160 punkto reikalavimų. Apeliantas būtų davęs Škoda automobiliui kelią, jei šis būtų rodęs posūkio signalą (KET 1 priedo 203 ženklas, 843 ženklas, 3 priedo 1.12 punktas). Škoda vairuotojas nestabdė mėgindamas išvengti susidūrimo, tiesiog nuspaudė garsinį signalą. Tokiais savo veiksmais Škoda vairuotojas pažeidė KET 82.2, 86, 4, 9, 128 punktų reikalavimus, ir galiausiai pasišalino iš įvykio vietos.
3.6. Škoda vairuotojas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti jį suksiant į kairę, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad Tesla automobiliui dar neįvažiavus į sankryžą matyti, kad Škoda automobilis juda pagrindinio kelio trajektorija. Škoda pradėjo posūkio manevrą tik po to, kai Tesla įvažiavo į sankryžą.
3.7. Skunde akcentuojama, kad S. B. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti KET, nebuvo tyčios vairuoti pavojingai. Jei apeliantas pažeidė KET taisykles ir padarė administracinį nusižengimą, tą padarė tik suklaidintas kito eismo dalyvio. Pažymi, kad vairuoja 17 metų, tą daro laikantis KET, saugiai ir pagarbiai, nėra turėjęs eismo įvykių. Nuo nagrinėjamo įvykio S. B. nėra padaręs jokio pažeidimo, todėl pagrįstai manytina, kad taikant ANK 34 straipsnio nuostatas, S. B. galėtų būti neskiriamas specialiosios teisės atėmimas. Teisė vairuoti yra labai svarbi, nes reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su formaliu bylos išnagrinėjimu, nepakankamu bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimu ir bylos esmės neatskleidimu, dėl ko jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija S. B. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. B. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus yra įrodyta.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
9. Nagrinėjamu atveju S. B. pripažintas kaltu padaręs aukščiau nurodytus administracinius nusižengimus dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 127, 154, 160, 1 priedo 203, 843, ir 3 priedo 1.12 punkto reikalavimus, nes 2021 m. rugsėjo 19 d., 12.35 val., vairuodamas automobilį Tesla, iš šalutinio kelio įvažiuodamas į nereguliuojamą sankryžą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų bet kuriuo metu stabdyti savo vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nes eismas intensyvus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių bei savo saugumui, taip pavojingai manevruodamas nevykdė kelio ženklo „203-duoti kelią“ reikalavimų bei kelio su horizontaliojo ženklinimo (iš trikampių sudaryta linija), didindamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį įvažiavo į sankryžą, kurioje tuo metu buvo kiti automobiliai, nespėję atlikti savo manevrų, tai yra, situacijos neįvertino tinkamai dėl vairuojamo automobilio greičio, jo atstumo nuo pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių bei eismo intensyvumo įvažiuoti į sankryžą iš šalutinio kelio, įvažiavęs į sankryžą sukėlė pavojingą situaciją pagrindiniu keliu iš kairės važiuojančiam automobiliui Škoda, taip priverdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti vengiant susidūrimo.
10. Nors apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad ne jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų KET ir ANK normų pažeidimo, kadangi pagrindiniu keliu važiavusio Škoda vairuotojas savo veiksmais (o būtent įspėjamojo posūkio signalo nerodymu) sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus, tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais S. B. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti bausmės.
11. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys S. B. padaryti KET 8, 9, 127, 154, 160, 1 pr. 203, 843, 3 pr. 1.12 punkto pažeidimai. KET 8 punkte, be kita ko, nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
12. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Kelių eismo taisyklių 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodytos pareigos „Duoti kelią“ reikšmė aiškiai išdėstyta Kelių eismo taisyklių 3.2 punkte, pagal kurį, eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu, ar kuria eismo juosta pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos. Pagal KET 160 punktą, draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, be to, KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Šiuose KET punktuose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas, priešingai nei teigia pareiškėjas, gali būti pripažintas tiek ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tiek ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės nusižengimų požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad M. Š. vairuojamas automobilis Škoda važiavo pagrindiniu keliu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtino ir pats S. B.. Taigi, S. B., siekusiam iš šalutinio kelio įvažiuoti į sankryžą, buvo privaloma būti itin atsargiam, objektyviai įvertinti sankryžoje vykstančio eismo intensyvumą ir galimas kliūtis. Nors apeliantas skunde teigia, kad prieš atlikdamas manevrą, jis įvertino savo galimybes jį atlikti visiškai saugiai, apeliacinės instancijos teismas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, su tuo sutikti negali. Kaip matyti administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše, privažiavęs sankryžą S. B. pristabdo, kadangi jam iš dešinės pusės yra kliūtis – pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė sankryžoje atlieka posūkį į dešinę. Tarp šios transporto priemonės ir už jos važiuojančios transporto priemonės esant tarpui, S. B., padidindamas transporto priemonės greitį, įvažiuoti sankryžą. Vaizdo įraše taip pat matoma, kad tuo pačiu metu, kol savo manevrą atlieka transporto priemonė apeliantui iš dešinės, prie sankryžos priešpriešine eismo juosta pagrindiniu keliu priartėja automobilis Škoda. Kaip nustatyta, automobilio Škoda vairuotojas, nors ir ketino tęsti važiavimą pagrindiniu keliu (sukti į kairę), tačiau nerodo posūkio šviesos signalo, tai yra, tokiu savo neveikimu pažeidžia KET 82.2 punkto reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Atmetant apelianto argumentus dėl jo atsargumo atliekant manevrą kaip visiškai nepagrįstus, pastebėtina, kad toliau vaizdo įraše galima matyti, jog automobilis Škoda prie sankryžos buvo tiek priartėjęs, jog į sankryžą įvažiuoja iš esmės vienu metu kaip ir S. B. vairuojamas automobilis. Taigi įvertinus tai, jog S. B. į sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio, apygardos teismui nekelia abejonių apylinkės teismo išvada, jog S. B. nebuvo pakankamai atsargus, pažeidė kelių eismo taisykles, įpareigojančias tiek pasirinkti saugų greitį, tiek įvertinti galimas kliūtis ir prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu. Nebūdamas pakankamai atsargus, jis sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, privertė pagrindiniu keliu iš kairės važiavusį automobilį netikėtai staigiai stabdyti, be to, nuvertė stulpą ir apgadino automobilį. Vien tai, kad automobilio Škoda vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu nerodė įspėjamojo posūkio signalo, už ką buvo nubaustas, S. B. kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padaryme nešalina.
14. Nesutinkant su įvykio teisiniu įvertinimu, apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent Škoda automobilio vairuotojo elgesys, pasak apelianto, buvo priežastiniu ryšiu susijęs su vertinamu eismo įvykiu ir buvo esminė priežastis jam kilti. Pasak apelianto, ši aplinkybė paminėta tik formaliai ir neįvertinta kitų nustatytų aplinkybių visumoje. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, kadangi apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes (tame tarpe ir vaizdo įrašą, nuotraukas, pareiškėjo paaiškinimus), taip pat skundo visapusiškam išnagrinėjimui buvo pasireikalavęs automobilio Škoda vairuotojo M. Š. administracinio nusižengimo bylą dėl 2021 m. rugsėjo 19 d. padaryto administracinio nusižengimo. Įvertinus kiekvieną surinktą įrodymą ir jų visumą, apygardos teismo nuomone, padaryta neginčijama išvada, jog neabejotina, kad Škoda vairuotojas, važiavęs pagrindiniu keliu, turėjo pareigą, numatytą KET 82.2 punkte, keičiant judėjimo kryptį pagrindiniu keliu, rodyti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalą, tačiau jo nerodymas neatleido S. B. nuo pareigos būti itin atidžiam ir prieš įvažiuojant į sankryžą įsitikinti, o ne manyti ar nuspėti, jog automobilis Škoda nesuks pagrindiniu keliu, o, kaip nurodo apeliantas, ir tęs važiavimą tiesiai. Taigi priešingai nei šias aplinkybes vertina apeliantas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė S. B. atliktu automobilio manevru sukeltą pavojų eismo saugumui, taip pat sukeltą pavojų sau, bei kitiems asmenims, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl S. B. subjektyviųjų (kaltės) požymių, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Tokiu būdu, priešingai nei įrodinėja apeliantas, darytina abejonių nekelianti išvada, kad būtent S. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. jam nepažeidus Kelių eismo taisyklių, eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Tesla ir stulpas, nebūtų kilęs.
15. Aplinkybė, kad apylinkės teismas papunkčiui nepasisakė dėl kiekvieno Institucijos protokole nurodyto KET punkto pažeidimo, nors pareiškėjas skunde argumentus nurodė dėl kiekvieno iš jų, nesudaro pagrindo abejoti pagrįstais ir išsamiais nutarties motyvais bei jų pagrindu padarytu sprendimu. Pastebėtina, kad iš esmės pareiškėjas savo kaltę dėl jam inkriminuotų KET punktų pažeidimo (kiekvieno iš jų) ginčija viena aplinkybe – kad pažeidimai padaryti dėl automobilio Škoda vairuotojo kaltės, ne paties S. B. tyčiniais veiksmais. Skundžiama nutartimi S. B. kaltė patvirtinta įvertinus byloje reikšmingų aplinkybių visumą, todėl kiekvieno pareiškėjo argumento atskiras neaptarimas nesudaro pagrindo abejoti nutarties pagrįstumu ir tinkamu situacijos ištyrimu. Nesutinkant su tokiu skundo argumentu taip pat svarbu pažymėti, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu KET ir ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. B. skundą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl apelianto ginčijamų faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, kuriuos tarpusavyje sugretino, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
16. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo tenkinti skundo ir, nenustačius S. B. kaltės, administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
17. Apeliaciniame skunde S. B. nurodo ir alternatyvų prašymą, jo veiksmuose nustačius ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 420 straipsnio 1 dalies pažeidimus, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje pakeisti – skundą tenkinti iš dalies ir sušvelninti paskirtą baudą, t. y. taikant ANK 34 straipsnio nuostatas, neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
18. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už S. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Analizuojamu atveju, Institucijos nutarimu S. B. paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Žemesnės instancijos teismas
19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
21. Apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių S. B. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas trumpiausios sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimui, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jo veikoje sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad už panašaus pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, tačiau nuo 2019 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą bei vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) baustas tris kartus, nuobaudos galioja, paskirtos baudos sumokėtos. Apygardos teismo nuomone, visuma nustatytų aplinkybių įvertinta pareiškėjo naudai jam paskiriant trumpiausią sankcijoje numatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tačiau visa apimtimi (dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) neeliminuoja jo atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat ir skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo apsunkintos padėties – nuvykimo į darbą, negali būti traktuojamos kaip išimtinės ir lemti visiško paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų netaikyti S. B. administracinio poveikio priemonės.
22. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad S. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal S. B. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl S. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.