- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-737-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbiene, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
- Nukentėjusysis
- M. R., N. Š.
- Nuteistasis
- R. R.
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-737/2010
2.4.6.3.4., 2.4.7.
2010 m. liepos 16 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Lauretos Ulbienes, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, nuteistojo gynejui adv. Algirdui Grineviciui, nukentejusiajai M. R., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. R. ir nukentejusiosios M. R. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu, padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 180 str. 1 d., ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisves atemimu septyniems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. dvidešimt paru arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta R. R. subendrinta bausme laisves atemimas septyniems menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., ši bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir galutine subendrinta bausme R. R. paskirta laisves atemimas dvejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
R. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Iš nuteistojo R. R. nukentejusiosios N. Š. naudai priteista 985 Lt turtines žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. R. nuteistas už tai, kad neteisetai disponavo svetima elektronine mokejimo priemone, ja neteisetai panaudojo ir apgaule igijo svetima nedideles vertes turta, o butent: jis 2009-06-23, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute, iš M. R. rankines neteisetai paeme pastarosios vardu išduota banko AB Swedbank mokejimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo igijimo ja neteisetai laike ir atliko ja dvi finansines operacijas apgaule igydamas svetima turta: 2009-06-23, apie 21.34 val., bankomate Vilniuje, Šeškines g. 24, surinkes korteles PIN koda paeme nuo saskaitos svetima M. R. turta - 200 Lt, o 2009-06-24 apie 4.23 val., toje pat vietoje tokiu pat budu paeme nuo saskaitos svetima M. R. turta - 100 Lt, o atlikes finansines operacijas mokejimo kortele išmete, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta panaudojes fizini smurta, o butent: 2009-09-08, apie 5.40 val., Vilniuje, L.Giros g. prie 131 namo, pribego prie N. Š., ranka sudave smugi jai i nugara, bande jai iš ranku išplešti rankine, o nukentejusiajai pasipriešinus sudave kumšciu jai i veida ir pagrobe svetima N. Š. priklausanti turta: 50 Lt vertes rankine, kurioje buvo 50 Lt vertes pinigine, 70 litu, 30 Lt vertes sketis, 200 Lt vertes telefonas „Nokia“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis telefonas „Sony Ericsson J230i“, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Be to, R. R. buvo kaltinamas tuo, kad sieke paveikti nukentejusiaja, jog ši ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, o butent: jis 2009-09-16, apie 13.30 val., Vilniaus m. 6 PK patalpose Vilniuje, Šeškines g. 30, asmens parodymo atpažinti metu nukentejusiajai N. Š. atpažinus ji kaip asmeni, kuris ja apipleše, pradejo šaukti ant nukentejusiosios, liepe jai apsigalvoti ir pakeisti parodymus ir tokiais veiksmais sieke paveikti N. Š., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, t.y. buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.
Apeliaciniais skundais nuteistasis R. R. ir nukentejusioji M. R. prašo apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti R. R. išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas del teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir del esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu, kurie sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.
Šalies argumentai
Apeliantu teigimu, nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, jog irodyta, kad R. R. neteisetai disponavo svetima elektronine mokejimo priemone, ja neteisetai panaudojo ir apgaule igijo svetima nedideles vertes turta. Apeliantai nurodo, kad byla del šios veikos nepagristai buvo perduota teismui, nes ivyko nesusipratimas, t.y. R. R. galejo laisvai naudotis M. R. mokejimo kortele. Nukentejusioji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai jai nepraneše, jog del šios veikos yra itariamas jos sunus. Priešingu atveju, ji butu nurodžiusi, jog sunaus veiksmai neprieštarauja jos valiai. Teisme ji nuosekliai paaiškino, kad šeimoje buvo priimta, jog mokejimo kortele gali naudotis ir jos sunus. Kadangi ji serga sunkia širdies liga ir jai dažnai atliekamos operacijos, sunus galejo atsiskaityti kortele už komunalines paslaugas, pirkti maista ar drabužius. Nukentejusiosios isitikinimu, nera svarbu, kada ji sužinojo apie korteles panaudojima – prieš panaudojima ar po jo, nes R. R. veiksmuose nera nusikalstamu veiku, numatytu Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., požymiu. Tuo tarpu nuteistasis R. R. nurodo, kad neperspejo motina del korteles paemimo ir jos panaudojimo, taciau jei butu apie tai žinojusi, ji tam neprieštarautu.
Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nustate, jog R. R. yra kaltas del N. Š. apiplešimo. Teismas apkaltinamaji nuosprendi šioje dalyje grinde vien abejotinais nukentejusiosios N. Š. parodymais, nesant byloje jokiu patikimu irodymu ir nepašalinus akivaizdžiu abejoniu. Pažymima, kad pas R. R. nebuvo rasti nukentejusiajai N. Š. priklausantys daiktai. Nuteistasis R. R. neigia savo kalte del apiplešimo, teigdamas, kad ivykio metu buvo namie, miegojo. Šia nuteistojo pozicija palaiko ir nukentejusioji M. R., kuri nesutinka su tuo, kad jos parodymus teismas ivertino kritiškai. Pasak apeliantu, R. R. atpažinimas negali buti laikomas jo kaltes irodymu, nes N. Š. abejojo ir nebuvo tikra, jog ja apipleše R. R.. Nurodo, kad tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai E. K. ir O. S., kurie dalyvavo per atpažinima, atkreipiat demesi i tai, kad jie jokiais ryšiais nera susije su R. R.. Pažymima, kad nukentejusioji N. Š. buvo apiplešta ankstu rudens ryta, tamsiu paros metu, del ko ji negalejo tiksliai isidemeti nusikaltelio veido, juolab, detaliai nupasakoti kaltininko bruožu per atpažinima, nes jis buvo atliktas po ivykio praejus 10 dienu, o tai pakankamai ilgas laiko tarpas. R. R. nekaltuma patvirtina ir tai, kad atpažinimo metu ramiai sedejes R. R. labai nustebo del N. Š. parodymu, o tai reiškia, kad šis kaltinimas jam buvo visiškai netiketas. Nesant svariu R. R. kaltes irodymu iki teismo jis buvo laikomas septynis menesius suemime, kas pažeide nekaltumo prezumpcija ir trukde teismui objektyviai bei nešališkai išnagrineti byla.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas ir nukentejusioji praše apeliacinius skundus tenkinti. Prokurore praše nuteistojo ir nukentejusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. ir nukentejusiosios M. R. apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del padarytu nusikalstamu veiku kvalifikacijos, bausmiu rušies bei dydžio.
Del neteiseto disponavimo svetima elektronine mokejimo priemone, jos neteiseto panaudojimo bei svetimo nedideles vertes turto igijimo apgaule
Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise R. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. Nuteistojo kalte del jam inkriminuojamu veiku padarymo patvirtina irodymai surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.
Lietuvos Respublikos BK 214 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas <...> neteisetai igijo, laike, perdave ar realizavo vienos ar daugiau svetimu elektroniniu mokejimo priemoniu ar ju naudotojo tapatybes patvirtinimo priemoniu duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti <...>. Gi, Lietuvos Respublikos BK 215 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas <...> neteisetai panaudojo viena ar daugiau svetimu mokejimo elektroniniu priemoniu ar ju naudotojo tapatybes patvirtinimo priemoniu duomenis <...>. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitu naudai igijo nedideles vertes svetima turta <...>.
Byloje negincytai nustatyta, kad R. R. 2009-06-23, tiksliai nenustatytu laiku, iš M. R. rankines neteisetai paeme pastarosios vardu išduota banko AB „Swedbank“ mokejimo kortele, su kuria atlikes dvi finansines operacijas apgaule igijo svetima R. R. priklausanti turta.
Pirmosios instancijos teismas pagristai irodant R. R. kalte remesi nukentejusiosios M. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisme ši nukentejusioji teige, kad R. R. žinojo mokejimo korteles PIN koda ir ji leisdavo jam naudotis savo mokejimo kortele, o i policija kreipesi nežinodama, kad kortele pasinaudojo sunus, tokie jos parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad M. R. 2009-06-25 kreipesi i pareigunus del jos mokejimo korteles pagrobimo (t. 1, b.l. 7). Ji nurode, kad 2009-06-24 budama parduotuveje pastebejo, jog nera jos banko mokejimo korteles. Patikrinusi saskaita nustate, kad iš saskaitos paimta 300 Lt. Del šios nusikalstamos veikos nieko neitaria. Analogiškas aplinkybes ji nurode 2009-06-25 vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 10). Apklausta 2009-10-06, jau po R. R. suemimo ir pranešimo jam apie itarima iteikimo, išaiškinus jai, kad itariamojo šeimos nariai gali neduoti parodymu arba neatsakyti i kai kuriuos pateiktus klausimus (LR BPK 82 str. 2 d.), nukentejusioji patikslino, kad negali tvirtinti, ar mokejimo korteles PIN koda galejo žinoti jos sunus R. R.. Pasak jos, sunus R. R. kartais eidavo su ja apsipirkti ir stovedavo šalia, kai ji nuimdavo pinigus iš bankomato, todel galejo pamatyti, kaip ji ivesdavo PIN koda. Tokiu budu, nors nuteistoji, bandydama padeti savo sunui, dave jam palankius parodymus, akivaizdu, kad bylos aplinkybes, o butent nukentejusiosios veiksmai – kreipimasis i policija del pinigu nuo korteles nuemimo; nuteistojo veiksmai – nuemes pinigus nuo korteles pastaraja išmete, rodo, jog R. R. be motinos leidimo paeme banko kortele ir ja neteisetai panaudojo.
Analizuojant nuteistojo R. R. parodymus matyti, jog pastarasis nuo pirmosios apklausos pradžios savo kaltes negincijo ir nurode, kad be motinos žinios paeme jai priklausancia mokejimo kortele, kadangi žinojo korteles PIN koda, išsieme iš bankomato 300 Lt, apie pinigus motinai nieko nesake, jai korteles negražino, pinigus išleido savo nuožiurai (t. 1, b.l. 84-85, 88, 91-92, 95-96, 185). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jei motina butu apie tai žinojusi, ji tam neprieštarautu ir nebutu rašiusi pareiškimo. Taciau tokie argumentai atsakomybes nešalina.
Pagal susiklosciusia teismu praktika, mokejimo instrumentas (pvz., banko mokejimo kortele) nuosavybes teise priklauso emitentui, t.y. mokejimo instrumenta išdavusiai institucijai, kuri pagal mokejimo instrumento naudojimosi sutarti tik jo turetojui suteikia teise naudotis mokejimo instrumentu, todel kiekvienam treciajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme“ (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Del teismu praktikos nusikalstamu veiku finansu sistemai baudžiamosiose bylose“ 4 p.). Byloje negincytinai nustatyta, kad M. R. savo sunui R. R. leidimo naudotis kortele nedave, o apeliantas gincydamas teismo išvadas del neteiseto svetimo mokejimo korteles igijimo, laikymo ir panaudojimo, siekia išvengti atsakomybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ivertines visuma byloje išanalizuotu ir ištirtu irodymu, padare teisinga išvada, kad R. R. elektronine mokejimo priemone disponavo neteisetai. Konstatuotina, kad R. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d.
Del plešimo
Nors nuteistasis R. R. savo kaltes nepripažista, teigdamas, jog ivykio metu jis namuose miegojo, taciau šia versija paneigia nuoseklus nukentejusiosios N. Š. parodymai, kuriu pagristumu bei objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo. Jokiu motyvu, del ko nukentejusioji buvo ar yra suinteresuota R. R. apkaltinimu apeliaciniuose skunduose nenurodyta, baudžiamosios bylos medžiagoje tokiu duomenu taip pat nera.
Taigi, iš nukentejusiosios N. Š. parodymu matyti, kad 2009-09-08, apie 5.40 val., ji ejo i darba. Prie L.Giros gatveje esanciu gyvunu globos namu išgirdo kaip kažkas atbega jai iš paskos, taciau galvojo, jog kas nors ryte sportuoja. Netrukus pajuto smugi i nugara ir pargriuvo. Pribeges vaikinas bande jai iš ranku išplešti rankinuka, taciau ji laike rankine stipriai prispaudusi. Tuomet vaikinas smoge jai kumšciu i veida. Nuo skausmo ji paleido rankine ir vaikinas su ja pabego. Nukritusi ji gulejo ant nugaros ir su vaikinu kovojo, neatidave jam savo rankines. Vaikinas buvo labai arti jos ir jo veida labai gerai isidemejo, todel yra tikra, jog tai buvo R. R. (t. 1, b.l. 186). Atlikus teismo medicinos tyrima konstatuota, kad N. Š. padaryti odos nubrozdinimai dešinio klubo srityje, kairio klubo srityje su poodine kraujosruva, dviem trauminiais poveikiais, paveikus juos kietais bukais daiktais, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku, t.y. 2009-09-08, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 41-42).
Iš nukentejusiosios N. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad užpuolusi asmeni ji gali atpažinti, nurodydama, kad tai buvo siauro veido, trumpu plauku, lieso kuno sudejimo, apie 180 cm ugio, apie 30 metu amžiaus vaikinas, apsirenges juoda trumpa medžiagine striuke, devejes džinsine kepure su snapeliu (t. 1, b.l. 23). Analogiškus ja užpuolusio asmens požymius ji nurode ir apklausu 2009-09-08 ir 2009-09-16 metu (t. 1, b.l. 31, 32-34). Asmens parodymo atpažinti iš nuotrauku metu, nukentejusioji N. Š. iš jai pateikto fotoalbumo, pagal veido bruožus (ovalo formos, siauras veidas) ir liesa kuno sudejima atpažino ja užpuolusi vaikina, kuris kaip nustatyta yra R. R. (t. 1, b.l. 43, 44). Asmens parodymo atpažinti metu, nukentejusioji taip pat atpažino R. R. kaip asmeni, kuris pagrobe iš jos turta (t. 1, b.l. 46-49). Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolo, iš triju atpažinimui pristatytu asmenu, nukentejusioji butent R. R. atpažino, kaip ja užpuolusi asmeni, nurode, pagal kokius požymius ji atpažista. Liudytojais apklausti per atpažinima dalyvave O. S. ir E. K. teisme nurode, kad atpažindama nukentejusioji elgesi neužtikrintai, taciau tokie liudytoju parodymai jokiu budu nepaneigia atpažinimo, atlikto laikantis baudžiamojo proceso reikalavimu, rezultatu. Tai, kad liudytojams atrode, jog nukentejusioji atpažista kaltinamaji neužtikrintai, yra ju asmeninis vertinimas. Cia taip pat pažymetina, kad akistaton suvedamo nukentejusiojo ir ji apiplešusio buvimas vienoj patalpoj, to asmens atpažinimo procedura, nera lengvas ir malonus procesinis veiksmas, ypac kai nusikaltimas padarytas prieš moteri. Apie tai, kad nejaukiai jautesi del agresyvaus kaltinamojo elgesio atpažinimo metu, nukentejusioji patvirtino teisme (t. 1, b.l.186). Butent del šiu priežasciu, t. y. nukentejusiojo jaudulio ar net išgascio, pakankamai tikslus ir istatymus atitinkantis atpažinimas kitiems asmenims galejo pasirodyti nepakankamai užtikrintu. Taciau proceso veiksmus, ju rezultatus teisiniu aspektu vertina ne bylos liudytojai, o teismas. Kad kaltininka isidemejo gerai, nukentejusioji patvirtino teismo posedžio metu (t. 1, b.l. 186). Atpažinimo procedura atlikta laikantis baudžiamojo proceso istatymo. Todel apeliacinio skundo argumentai, kuriais abejojama parodymo atpažinti pagristumu, vertinami kaip deklaratyvus ir atmetami.
Taip pat nesutiktina su tvirtinimu, jog apiplešimo metu buvo tamsu ir nukentejusioji negalejo isidemeti ja užpuolusio asmens požymiu. Kaip matyti, iš nukentejusiosios N. Š. parodymu, ji turejo pakankamai laiko isidemeti ja užpuolusio asmens požymius, plešimo metu užpuolikas stovejo prie pat nukentejusiosios, be to, tarp nukentejusiosios ir užpuoliko vyko grumtynes del rankinuko.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo R. R., tiek jo motinos M. R. parodymus apie tai, kad R. R. ivykio metu miegojo namuose, pagristai ivertino kritiškai, kaip gynybine pozicija, nuteistajam siekiant išvengti atsakomybes, o R. R. norint pastarajam padeti, ir atmete. Nuteistojo R. R. ir jo motinos R. R. parodymai šioje dalyje yra paneigti visapusiškai ištirtais ir nuodugniai išanalizuotais irodymais, del kuriu turinio pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisake.
Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems apeliantu skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Nuteistojo R. R. ir nukentejusiosios M. R. apeliacinius skundus atmesti.