Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-04 · Administracinė byla Nr. I-4027-561/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
I-4027-561/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02781-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Atsakovas
Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
Pareiškėjas
UAB „Priemiestis“
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4027-561/2015Proceso Nr. 3-61-3-02781-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 12.3.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dariui Alučiui, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Lilijai Kozlovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Priemiestis“ skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Priemiestis“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮRC Vilniaus filialas) 2014-03-31 sprendimą Nr. VILRS-812 (toliau – ir VĮRC Vilniaus filialo sprendimas); 2) panaikinti VĮRC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-04-23 sprendimą Nr. spr1-91 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮRC Vilniaus filialą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2612 nustatytą UAB „Priemiestis“ administravimo faktą namams, nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakyme Nr. 30-2343 pagal UAB „Priemiestis“ 2014-02-10 prašymą Nr. 02-276 (pareiškėja skunde nurodė, kad 2012-12-29 įsakymas, tačiau iš pateiktų dokumentų ir skundo turinio suprastina, kad 2012-12-28 Savivaldybės įsakymas Nr. 30-2612, todėl neteisinga įsakymo data laikytina rašymo apsirikimu).

Skunde pareiškėja nurodė, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl VĮRC Vilniaus filialo sprendimo, neatsižvelgė į pateiktus argumentus, jų nevertino, nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų teisės normų, reglamentuojančių juridinių faktų registravimą/išregistravimą. Tvirtino, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytos teisės normos nenustato pareiškėjai pareigos išregistruoti anksčiau registre įregistruotus juridinius faktus apie nustatytą turto administravimą, kaip ir joks kitas teisės aktas nenustato tokios pareigos. VĮRC veiksmus vertino kaip savavališkus ir nepagrįstus, tvirtindama, kad šiuo pagrindu VĮRC negalėjo atsisakyti registruoti juridinius faktus nekilnojamo turto registre.

Pažymėjo, kad pareiškėja administratore buvo paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-33, kuris buvo keičiamas Savivaldybės 2008-12-31 įsakymu Nr. 30-2630 ir 2010-01-25 įsakymu Nr. 30-6. 2012-11-23 Savivaldybė priėmė įsakymą Nr. 30-2343, kuriame buvo nustatytas Bendrovės administruojamų namų sąrašas, o 4 punktu 2006-01-16 įsakymas Nr. 30-33 laikytas netekusiu galios. Tvirtino, kad 2012-11-23 Savivaldybės įsakymui Nr. 30-2343 netekus galios, neteko galios ir šio sprendimo sukurti juridiniai faktai bei sprendimo pagrindu registre padaryti įrašai. Pažymėjo, kad jei net Savivaldybės 2012-11-23 įsakymas Nr. 30-2343 nebūtų buvęs panaikintas nauju sprendimu, šiuo įsakymu sukurti juridiniai faktai turėjo galiojimą laiko atžvilgiu, t. y. 2013-12-31 iki šito termino buvo nustatytas administravimas. Darė išvadą, kad pasibaigus šiam terminui nei UAB „Priemiestis“, nei naujas administratorius (jei toks būtų buvęs paskirtas) neturėtų pareigos išregistruoti šių anksčiau įregistruotų, tačiau jau negaliojančių, registro įrašų.

Nurodė, kad kartu su prašymu atsakovui pateikė ir dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą, t. y. Savivaldybės administracijos 2012-11-23 įsakymą Nr. 30-2343 ir 2012-12-28 įsakymą Nr. 30-2612. Pabrėžė, kad buvo pateiktos minėtų įsakymų pareiškėjos turėtos kopijuotos kopijos, ant kurių yra uždėti Savivaldybės Dokumentų skyriaus valdymo antspaudai. Atkreipė dėmesį, kad įsakymai yra ne privačių subjektų sudaryti sandoriai, o valstybės valdžios subjekto priimti sprendimai (norminiai teisės aktai), todėl viešai prieinami ir privalomi visiems Savivaldybės teritorijoje veikiantiems subjektams. Pabrėžė, kad pareiškėja neturi galimybės pateikti Savivaldybės priimtų norminių aktų originalų ar jų nuorašų, kaip ir negali pateikti Seimo priimtų įstatymų originalų ar jų nuorašų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮRC Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2014-02-10 pateikė prašymą Nr. 02-276 „Dėl juridinio fakto įregistravimo“ ir Savivaldybės 2012-11-23 įsakymo Nr. 30-2343 nuorašo kopiją bei 2012-12-28 įsakymo Nr. 30-2612 kopiją. Prašyme pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės 2012-11-23 įsakymu Nr. 30-2343 buvo pratęstas turto administravimo terminas ir patikslintas administruojamų namų sąrašas bei paprašė šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Priemiestis“ nustatytą turto administravimo juridinį faktą, nurodant turto administravimo terminą iki 2017-12-31. VĮRC Vilniaus filialas skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad prašymuose nurodytų nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose yra įregistruoti juridiniai faktai apie turto administravimą, todėl dar vieno juridinio fakto apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą registracija, neišregistravus viešame registre įregistruoto juridinio fakto, negalima. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 3 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 punkto nuostatomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad kartu su prašymu nepateikti dokumentų, kurių pagrindu prašoma įregistruoti juridinius faktus, originalai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nei viena sprendimuose nurodyta teisės norma nenustato pareigos pareiškėjai išregistruoti anksčiau registre įregistruotus juridinius faktus apie nustatytą turto administravimą. Tvirtino, kad tokią pareigą suponuoja Civilinio kodekso 4.83 str. 3 dalis, kuri nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Pažymėjo, kad Savivaldybės 2012-11-23 įsakymu Nr. 30-2343 pareiškėja buvo skiriama daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, o ne patęsiamas Savivaldybės 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-33 nustatytas jos įgalinimų terminas. Tvirtino, kad tam, jog būtų įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad pareiškėja paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore, turi būti išregistruoti anksčiau įregistruoti juridiniai faktai apie turto administravimą. Pareiškėja, prašymo išregistruoti anksčiau įregistruotus juridinius faktus, nepateikė, todėl registro tvarkytojas nuturėjo teisinio pagrindo, neišregistravus minėtų juridinių faktų, įregistruoti naujus juridinius faktus apie nustatytą turto administravimą.

Pabrėžė, kad pareiškėja sutinka, jog atsakovui pateiktų Savivaldybės įsakymų nuorašai nebuvo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti, tačiau nepagrįstai šiuos Savivaldybės įsakymus prilygina valstybės valdžios (savivaldos) subjekto priimtiems norminiams aktams ir teigia, kad jų, kaip ir kitų norminių teisės aktų, originalų ar patvirtintų nuorašų negali pateikti. Atsakovo vertinimu, Savivaldybės minėti įsakymai yra individualūs teisės taikymo aktai. Nepagrįstu pareiškėjos teiginiu laiko ir tai, kad atsakovas pats turi ieškoti dokumentų internete ar kituose šaltiniuose, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato tokios pareigos atsakovui. Tokia pareiga, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tenka būtent pareiškėjai, o šio reikalavimo nesilaikymas yra viena iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 punkte nustatytų aplinkybių, kurią nustačius atsakovas atsisako įregistruoti juridinius faktus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-02-10 su prašymu „Dėl juridinio fakto įregistravimo“ Nr. 02-276 kreipėsi į atsakovą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės 2012-11-23 įsakymu Nr. 30-2343 buvo pratęstas turto administravimo terminas ir patikslintas administruojamų namų sąrašas bei paprašė šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Priemiestis“ nustatytą turto administravimo juridinį faktą, nurodant turto administravimo terminą iki 2017-12-31 (b. l. 11). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Savivaldybės 2012-12-28 įsakymo „Dėl administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakymo Nr. 30-2343 „Dėl UAB „Priemiestis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo ir Savivaldybės 2012-11-23 įsakymo „Dėl UAB „Priemiestis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-2343 kopijuotas kopijas (b. l. 12, 13–27).

Atsakovas 2014-03-31 priėmė sprendimą Nr. VILRS-812, kuriuo atsisakė įregistruoti juridinius faktus nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nes registro įrašuose jau yra įregistruoti juridiniai faktai apie turto administravimą, todėl dar vieno juridinio fakto apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą registracija yra negalima. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, originalų arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų jų nuorašų (b. l. 9–10).

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu atsakovo sprendimu, su skundu kreipėsi į VĮRC, prašydama panaikinti atsakovo 2014-03-31 sprendimą Nr. VILRS-812 (b. l. 113–116).

Komisija 2014-04-23 sprendimu „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ Nr. spr1-91 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2014-03-31 sprendimą (b. l. 6–8).

Byloje ginčas kilo dėl VĮRC Vilniaus filialo 2014-03-31 sprendimo Nr. VILRS-812 ir Komisijos 2014-04-23 sprendimo Nr. spr1-91 teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo VĮRC Vilniaus filialui įregistruoti pareiškėjos prašomą juridinį faktą.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti Įstatymo 22 straipsnyje (Įstatymo 5 str. 2 dalis, 22 straipsnis bei 23 str. 2 ir 3 dalys).

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Įstatymo 22 straipsnyje) turinį, jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (1 punktas).

Įstatymo 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad NTR įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymu nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pareiga tokius dokumentus pateikti tenka pareiškėjams (Įstatymo 23 str. 2 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Įstatymo 16 str. 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia NTR įregistruoti juridinį faktą apie tai, kad ji paskirta Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore namams, nurodytiems Savivaldybės 2012-11-23 įsakyme Nr. 30-2343 ir tvirtina, kad ji neturi pareigos išregistruoti anksčiau registre įregistruotų įrašų. Atsakovas priešingai – turi būti išregistruoti anksčiau įregistruoti juridiniai faktai apie turto administravimą, nes daugiabučio namo objektams gali būti pasirinkta tik viena iš Civiliniame kodekse nustatytų bendro naudojimo objektų valdymo formų ir tik vienas administratorius. Šiuo tikslu NTR tvarkytojui turi būti pateiktas prašymas išregistruoti juridinius faktus ir sumokėtas atlyginimas už išregistravimą.

Civilinio kodekso 4.83 str. 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad gali būti pasirinkta tik viena iš nustatytų bendro naudojimo objektų valdymo formų. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja.

Remiantis paminėtomis Civilinio kodekso 4.83 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad tam, jog NTR būtų įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad pareiškėja paskirta Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore namams, nurodytiems Savivaldybės 2012-11-23 įsakyme Nr. 30-2343, turi būti išregistruoti anksčiau įregistruoti juridiniai faktai apie turto administravimą. Kaip teisingai atsakovas nurodė, šiuo tikslu NTR tvarkytojui turi būti pateiktas prašymas išregistruoti ankstesnius juridinius faktus apie turto administravimą ir sumokėtas nustatytas atlyginimas už išregistravimą (Įstatymo 29 str. 5 punktas).

Kitas pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjos prašymas buvo netenkintas – kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentų, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, originalai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai.

Įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Pareiškėja neneigia, jog atsakovui pateikė Savivaldybės 2012-12-28 įsakymo Nr. 30-2612 ir 2012-11-23 įsakymo Nr. 30-2343 kopijuotas kopijas, tačiau šiuos įsakymus laiko norminiais aktais ir tvirtina, kad norminių aktų originalų pateikti negalėjo. Pabrėžė, kad norminiai aktai yra viešai prieinami, todėl atsakovas pats galėjo juos susirasti. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.

Pažymėtina, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2010-04-06 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 ir kt.).

Teismas, įvertinęs Savivaldybės 2012-12-28 ir 2012-11-23 įsakymus, daro išvadą, kad įsakymai neatitinka norminio administracinio akto kriterijų, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su įsakymų vertinimu, laikytini nepagrįstais.

Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių:<...> dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 punktas). Taigi, vien tik šio reikalavimo nesilaikymas yra viena iš Įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurią nustačius NTR tvarkytojas atsisako įregistruoti juridinius faktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami teritorinio ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2014-02-10 prašymą įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2612 nustatytą UAB „Priemiestis“ administravimo faktą namams, nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakyme Nr. 30-2343, yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti pareiškėjos skundo ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimų dėl teritorinio registratoriaus 2014-03-31 sprendimo Nr. VILRS-812 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-04-23 sprendimo Nr. spr1-91, remiantis tais pačiais motyvais negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti teritorinį registratorių įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2612 nustatytą UAB „Priemiestis“ administravimo faktą namams, nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakyme Nr. 30-2343 pagal UAB „Priemiestis“ 2014-02-10 prašymą Nr. 02-276, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Priemiestis“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė