Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Ginto Vaičiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta : (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Mercedes-Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB , (duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Mercedes-Benz Actros, kategorija N3-BC, pasirinkti metai 2014, kaina Lietuvoje su PVM 14 093,60 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog P. Š. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 05:52 val., vairuodamas krovininį automobilį Mercedes-Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsirėmė į kelio atitvarą ir po šio eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vartoti alkoholį po eismo įvykio kol bus patikrintas blaivumas, vartojo alkoholį, kai 2025-06-28 06:55 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus..

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. Š. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per trijų metų laikotarpį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę P. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. P. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 51 MGL (2 550 eurų) baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesius.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam P. Š. įvertina, kad jis nuvažiavo nuo kelio ir atsirėmė į kelio atitvarą ir po šio eismo įvykio vartojo alkoholį iki visų aplinkybių išsiaiškinimo. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-06-30 bus proporcinga girtumo laipsniui priemonė P. Š..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis vairavo UAB , (duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį Mercedes-Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Nurodytas krovininis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Šiuo atveju puspriekabė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jos neįmanoma vairuoti be vilkiko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (2020-06-19 nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino vilkiko Mercedes-Benz Actros vertė su PVM yra 14 093,60 Eur. Kaltinamasis P. Š. įvykio metu nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra žymiai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos dydį, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimą, transporto priemonę kaltinamasis vairavo būdamas samdomu vilkiko vairuotoju, todėl negalės kitą kartą pasinaudoti šia transporto priemone nusikalstamos veikos darymui, transporto priemonės vertė yra neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai bei pernelyg griežta siekiant užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, todėl yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamojo dalį vilkiko Mercedes-Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės atitinkančią sumą, t. y. 7 000 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

P. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) -paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. Š. 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-06-30.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, P. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš P. Š. valstybės nuosavybėn automobilio Mercedes-Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

P. Š. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) - palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.