Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-498-617/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2-498-617/2014
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00341-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
R. L.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Civilinė byla Nr. 2-498-617/2014
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00341-2014-9 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 99.7.; 99.10.; 116.1.; 116.4.; 116.6.1.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rimutei Giruckienei

institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Vilmai Šapovalienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. L., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo R. L. 2012-01-11 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 550 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad L. L. su atsakovu R. L. santuoką sudarė 2012-01-11. Šalys iki santuokos gyveno kartu. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra Amelija. Ieškovės ir atsakovo gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, nes atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, buvo labai pavydus, keldavo nepagrįstas pavydo scenas. Ieškovė su atsakovu kartu kaip šeima negyvena nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Bet ieškovė tuo metu gyveno Anglijoje viename nuomojamame name ir atsakovas, tuo naudodamasis, ieškovę persekiojo, neleisdavo bendrauti su jos seserimis. 2013-12-25 švenčiant Šv. Kalėdų šventę, kurios metu dalyvavo ieškovės seseris ir mama, taip pat buvo pakviestas ir atsakovas, nes gyveno tame pačiame name, atsakovas, būdamas neblaivus, pagrasino ieškovei peiliu dėl ko buvo iškviesta policija ir atsakovas buvo sulaikytas. Kadangi ieškovė su dukra buvo iš anksto nupirkusi bilietus kad grįžti į Lietuvą, o vykstant procesui ji turėjo likti Anglijoje, ieškovė atsisakė pareiškimo dėl smurto ir kartu su dukra atvyko į Lietuvą, kur gyveno pas savo motiną Pabradės m., Švenčionių r. Ieškovė taikytis su atsakovu kategoriškai nesutinka. Šalių dukra nuolat gyvena su ieškove. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Šalys santuokos metu bendro turto neįgijo, kreditorių neturi. Todėl prašo ieškinį patenkinti, nutraukti tarp ieškovės L. L. ir atsakovo R. L. 2012-01-11 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 550 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, liudytojos paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės L. L. ir atsakovo R. L. 2012-01-11 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 2 ). Šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. ( b.l. 8 ). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja nuo 2013 m. pabaigos, šalys yra priešiškai nusiteikusios, ieškovė su atsakovu taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovui yra žinoma apie vykstantį teismo procesą ( b.l. 24 ), bet jis savo pozicijos teismui dėl pareikšto ieškinio nepateikė, todėl laikytina, jog su ieškiniu sutinka. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis buvo labai pavydus, jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja S. S. – ieškovės motina, kuri kartu su ieškove, kitomis savo dukromis, taip pat dalyvaujant atsakovui, šventė Šv. Kalėdų šventę 2013-12-25, kurios metu atsakovas, būdamas neblaivus, vartojo ieškovės bei jos atžvilgiu fizinį smurtą, grasino ieškovei peiliu, dėl ko buvo iškviesta policija ir atsakovas buvo suimtas. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius ( kitą sutuoktinį, vaikus ), kaltės. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas, fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė pavardė.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros Amelijos, gim. 2011-08-20, gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra nuolat gyvena kartu su motina, kuri ja rūpinasi, į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šios įstaigos atstovės pateiktą išvadą teismo posėdyje, jog siūloma vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, teismas šalių dukros gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.

Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas yra Amelijos, gim. 2011-08-20, tėvas. Ji gyvena kartu su savo motina, kuri ją išlaiko. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 550 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jos jis neturi galimybę tinkamai išlaikyti vaiko, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas

tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1035 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į vaiko interesus, amžių ( Amelijai yra 3 metai ), ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Pateikiant teismui ieškinį ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-17 sprendimu Nr. (1.7.)S-512 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį patenkino. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 324 Lt ( 144 Lt – už reikalavimą nutraukti santuoką, 180 Lt ( 500 x 12 x 3 proc. ) – už išlaikymo priteisimą ) žyminis mokestis. Minėto sprendimo pagrindu ieškovės interesus byloje atstovavo advokatė R.Giruckienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 400 Lt ( b.l. 22 ), kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.169, 3.192 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2012-01-11 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 2 ) tarp R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl R. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokinės pavardes, t.y. R. L. – L., L. L. – S..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. L..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. L. dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt ( 144,81 EUR ) kas mėnesį nuo 2014-04-14 iki jos pilnametystės. Vaiko lėšomis disponuoja jos motina L. L..

Teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš R. L. 324 Lt ( tris šimtus dvidešimt keturis Lt ) žyminį mokestį ir 400 Lt ( keturis šimtus Lt ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij