- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- N2-15394-595/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11947-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. F.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. F. (buvusi pavardė K), dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, su atsakovės priešieškiniu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2011 m. rugsėjo mėn. 7 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartis, nustatant, kad ieškovas įsipareigoja teikti savo nepilnamečiams vaikams-sūnui P. K., gimusiam 1996-01-15, dukroms U. K. ir A. K., gimusioms 1999-12-09, materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 150 Lt kiekvienam vaikui nuo 2012-08-01 iki vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. vasario mėn. 10 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Nepilnamečių vaikų sūnaus P. K., bei dukrų A. K., bei U. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina - R. K.. 2011 m. sausio mėn. 24 d. atsakovė kreipėsi į teismą siekdama pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bei padidinti išlaikymą vaikams iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis, remiantis kuria ieškovas įsipareigojo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011-03-01 iki vaikai sulauks pilnametystės. 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarant taikos sutartį ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) ", ir UAB“V. W.", jo atlyginimas atitinkamai buvo 4000 Lt ir apie 100 Lt, viso apie 4100 Lt, todėl jis galėjo ne tik mokėti vaikams išlaikymą po 900,00 Lt per mėnesį, bet ir palaipsniui dengti susidariusį įsiskolinimą, kadangi atsakovė nuo 2011 metų pradžios nusprendė išlaikymą išieškoti per antstolį, mokėjimo sumos buvo derinamos tiesiogiai su antstoliu. Pastaruoju metu su antstoliu buvo suderinta ir atsakovo mokama net 1750,00 Lt per mėnesį suma. Atsakovė antstoliui yra nurodžiusi sąskaitą užsienio banke ir tarptautiniai pervedimai užkrauna jam papildomą finansinę naštą (tarptautinio pervedimo kaina - 80 Lt). Nuo 2012 m. liepos mėn. 16 d. dėl pasibaigusios terminuotos sutarties, darbo sutartis tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo nutraukta. Šiai dienai jo pajamos sudaro tik iš UAB „V. W." gaunamas atlyginimas, kuris dėl menkų nuolatinių įmonės pajamų sudaro apie 100 Lt. Nepaisant to, ieškovas nedelsia imtis visų priemonių užsitikrinti pajamas, artimiausiu metu susirasti naują darbą galimybės yra labai ribotos, juo labiau dėl gresiančios antrosios krizės bangos jos dar labiau sumažės. Ieškovo duomenimis nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė mama R. K. (F), kartu su sutuoktiniu gauna nuolatines stabilias pajamas. Ieškovas nurodo, kad jis nekilnojamojo turto neturi, jo turtą sudaro tik kelios bevertės transporto priemonės, kurios nepaisant to, kad yra areštuotos, antstolio nebuvo pardavinėjamos iš varžytinių, nes varžytinių kaštai būtų didesni, nei gautos lėšos. Jam pavyko, parduoti tik vieną iš jų pirkėjui pervedus visą sumą į antstolio sąskaitą.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo pakeisti 2011-09-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta 2011-08-30 taikos sutartis, padidinant priteistą išlaikymą ir nustatant, kad ieškovas teikia savo nepilnamečiams vaikams t.y. sūnui P. K., gimusiam 1996-01-15, dukroms U. K. te ir A. K., gimusioms 1999-12-09, materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 450 Lt kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės (b.l. 31-34). Atsakovė nurodo, kad 2011 metais Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini), pagal jos ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo - dėl išlaikymo, trims nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo iš 150 Lt per mėnesį į 400 Lt per mėnesį. Nurodo, kad iš pradžių ji prašė, kad iš tėvo, trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų priteista po 250 Lt. Užsitęsus bylinėjimuisi ir teismui paketinus priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt, atsakovė padidino savo ieškinio reikalavimus iki 400 Lt, o ieškovas sutiko taikos sutarties pagrindu mokėti išlaikymą vaikams po 300 Lt. Praėjus kiek daugiau nei metams, ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams iki 150 Lt. Mano, kad atsakovo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir teikiamas siekiant paveikti, penkis nepilnamečius vaikus auginančią motiną, teisminiu procesu, tikintis, kad ji neapsikentusi bylinėjimosi, augins vaikus negaudama iš A. K. pinigų jų išlaikymui ir viena augins ir išlaikys vaikus taip, kaip buvo po santuokos nutraukimo. Atsakovė mano, kad situacijos pasikeitimas nepilnamečių vaikų tėvų gyvenime nesudaro pagrindo sumažinti tėvo teikiamą, mažesnį už minimalų, išlaikymo dydį, skirtą būtiniesiems, minimaliesiems poreikiams tenkinti, bet priešingai, yra pagrindas pakeičiant išlaikymą jį padidinti. Atsakovė yra sudariusi naują santuoką, kurioje jai gimė du vaikai, taigi atsakovė augina ir turi pareigą išlaikyti penkis nepilnamečius vaikus. Atsakovės turtinė padėtis yra pastebimai pablogėjusi iš esmės. Šiuo atveju, Ieškovas turi pareigą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti kiek įmanoma didesnį išlaikymą, nes tik tokiu būdu būtų užtikrinti kitų dviejų atsakovės nepilnamečių vaikų interesai ir gerovė, bei lygiavertė padėtis Ieškovo ir Atsakovės vaikų atžvilgiu. Šiuo metu Ieškovo turtinė padėtis yra ne pablogėjusi, o priešingai, pagerėjusi. Nuo pat santuokos nutraukimo, ieškovas vengė teikti išlaikymą vaikams. Po atsakovės kreipimosi į teismą, prašant padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą, atsakovė kreipėsi ir į antstolius dėl ieškovo skolos vaikams išieškojimo. Šiuo metu susidariusi skola, kaip nurodo pats ieškovas, yra baigta išmokėti. Todėl akivaizdu, kad Ieškovo turtinė padėtis, nebeturint išlaikymo įsiskolinimo savo vaikams, yra ženkliai pagerėjusi ir yra pagrindas padidinti išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Minimalios mėnesinės algos dydis, kaip rodiklis būtinam minimaliam išlaikymui nuo 2012 m. rugpjūčio 1 dienos yra padidėjęs iki 850 Lt, o tai reikšminga nustatant išlaikymo dydį vaikams. Ieškovo noras bendrauti su vaikais atsižvelgiant j jo reikalaujamą bendravimo tvarką, apima ne tik jo bendravimo su vaikais teisę, bet taip pat ir pareigą suteikti jiems realias galimybes tokią tvarką vykdyti, šiuo atveju, atsižvelgiant į vaikų gyvenamąją vietą ir į ieškovo reikalavimus (kitoje civilinėje byloje, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) tai reikalauja papildomų piniginių lėšų, kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Ši pareiga priklauso ne tik Atsakovei, bet ir Ieškovui, todėl yra būtina, protinga ir teisinga, kad būtų padidintas ieškovo mokamas išlaikymas vaikams siekiant bent dalinai įgyvendinti pačio ieškovo reikalavimus. Šalių vaikai auga, vaikams augant, jų poreikiai didėja, vaikų išlaikymas siejamas su pačių vaikų poreikiais, atsižvelgiant į jų gabumus, pomėgius, kadangi juos puoselėjant yra siekiama ir tinkamos vaikų ateities.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o jo ieškinį patenkinti (b.l. 44-46). Atsakovė yra santuokoje su užsieniečiu ir jau daugiau kaip 6 metus gyvena Norvegijoje. Nurodo, kad atsakovės iniciatyva jau beveik 2 metus yra varžomas antstolio taikomų priemonių. Atsakovė visiškai vengia bet kokios komunikacijos, tuo būdu darydama bet kokį dialogą ar neteisminį susitarimą neįmanomą. Nurodo, kad taikos sutarties metu, turėjęs išskirtinai sėkmingą, bet terminuotą sutartį, gaudamas 3700 Lt į rankas atlyginimą, vėliau mokėdamas po 1750 Lt per mėnesį išlaikymą su nepriemoka, būtų neprotingai užsispyręs, jei būtų nesudaręs minėtos taikos sutarties. Atsakovės teiginiai kaip „viena augins vaikus“, „neapsikentusi bylinėjimosi, augins vaikus negaudama...pinigėlių“ yra demagogija ir nepagrįsti. Nurodo, kad jo buvimas „antstolių įskaitoje“ neleido jam pasinaudoti jau minėtu neeiliniu atlyginimu, gauti paskolą ir nedelsiant atlyginti išlaikymo nepriemoką. Tuo būdu bent jau panaikinti įsiskolinimą atsikratant antstolių suvaržymų ir papildomos reikšmingos finansinės naštos. Jam šiuo metu nepavyksta realizuoti mažaverčių transporto priemonių, nes žmonės bijo pirkti „per antstolį“. To pasakoje viena jų jau du metai toliau rūdija lauke be remonto ir naudos. Kita reikalauja rūpesčių, kad kas nors priglaustų į garažą, nes tai yra už lengvą Snoro paskolą įsigytas pigus motociklas. Šiaip taip pavyko parduoti tik vieną seniausią, bet geriausiai prižiūrėtą mažą mašiną už 1500 Lt, kuriuos gavo antstolis atsakovės naudai. Ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo pateikė pasibaigus minėtai darbo sutarčiai. Su antstoliais dar nespėjo atsiskaityti. Be to, jei atsakovė nepageidaus kitaip- niekas kitas negali sustabdyti tolesnio jo lėšų mokėjimo per antstolį.
Išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovas kartu su sugyventine atvyko į Gargždus maždaug prieš du metus ir apsigyveno pagal susitarimą draugams priklausančiame trijų kambarių su virtuve bute.Moka tik už komunalinius patarnavimus. Institucijos manymu, kad vaikams teiktinas išlaikymas turi užtikrinti ne tik minimalius ar vidutiniškus vaikų poreikius, bet kad jie gautų geresnį, kokybiškesnį išlaikymą, galėtų būti patenkinta daugiau ir įvairesnių jų poreikių. A. K. įsipareigojimas mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 300 Lt mėnesiui nėra didelis, todėl negalėtų būti mažinamas.Vaikų tėvas būdamas darbingas, privalo ieškoti galimybių teikti vaikams didžiausią įmanomą išlaikymą. Gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (b.l. 28-29).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma,kad ieškovo siūlomas 150 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui neatitinka nepilnamečių interesų ir teismų praktikos, nes tokio dydžio išlaikymas negalėtų patenkinti minimalių, būtiniausių augančių vaikų poreikių ir užtikrinti būtinų vaikams vystytis sąlygų. (b.l. 40-41).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais su pateiktu priešieškiniu nesutiko atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo beveik 10 kartų. Ieškovas nėra pajėgus vaikų išlaikymui mokėti 900 litų per mėnesį. Priteistas išlaikymas yra didesnis negu minimalus atlyginimas, kurio ieškovas šiai dienai netgi negauna. Šiai dienai atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Nurodė, kad ieškovas tik 2008-2009 metais gaudavo pajamas už internetinių svetainių kūrimą. Šiuo metu ieškovas tokių pajamų negauna. Atsakovė pateikė seną pažymą apie įmonės pajamas, kurios yra 40000 litų. Pajamos ir pelnas yra du skirtingi dalykai. Kadangi didžiąją pajamų dalį sudaro prekių pardavimas, o šiai dienai pelno marža nesiekia nei 10 proc., todėl įmonė dirba nuostolingai. Šį faktą pagrindžia tai, kad įmonė yra skolinga akcininkui 35000 litų. Skola yra prisikaupusi dėl neišmokėto užmokesčio už atliktus darbus. Aukščiausiasis teismas dažniausiai apie tai, kad vaikui turi būti skiriamas minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išlaikymas pasisako tais atvejais, kai yra vienas vaikas. Tais atvejais, kai vaikų yra du, trys ir daugiau, natūralu, kad išlaikymas būna mažesnis. Natūralu, kad didėjant vaikų skaičiui šeimoje, mažėja vienam vaikui tenkančios pajamos. Pajamos tikrai niekada nedidėja nuo turimo vaikų skaičiaus. Atsižvelgiant į ieškovo pajamas, minimalų atlyginimo dydį, prašo išlaikymo dydį sumažinti ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis, jos gaunamas darbo užmokestis nėra pasikeitę ir atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmojo ieškinio, kuris buvo išspręstas taikiai šalims pasirašius taikos sutartį praėjo labai nedaug laiko ir siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, kadangi labai brangiai kainuoja vertimai iš Norvegų kalbos prašė vadovautis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) šalių pateiktais įrodymais, kadangi atsakovės finansinė padėtis iš esmės yra nepasikeitusi. Įvertintina tik ta aplinkybė, kad atsakovei pasirašant taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio vaikams padidinimo jai ką tik buvo gimęs penktas vaikas ir ji neapskaičiavo, kokias išlaidos susidarys dar vieno vaiko išlaikymui. Atsakovės atstovė nurodo, kad vaikų poreikiai iš esmės didėja atitinkamai augant vaikams. Atsakovės atstovė nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 1500 Lt. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė išvykdama gyventi į Norvegiją, kur vaikų išlaikymas, kaip ir visos kainos Norvegijoje yra 10 kartų didesnės negu Lietuvoje pati prisiėmė riziką išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus atsižvelgiant į Norvegijos pragyvenimo lygį ir iš ieškovo prašo priteisti išlaikymą siejamą tik su vaikų minimalių poreikių tenkinimo suma pripažinta Lietuvoje. Atsakovė vertina tą aplinkybę, kad šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir atitinkamai patvirtinus bendravimo tvarką atsakovės išlaidos vaikų poreikių patenkinimui padidės, kadangi ji turės prisidėti užtikrinant vaikų atvykimą į Lietuvą bendravimui su tėvu. Šioje byloje atsakovė neprašo, kad tėvas teiktų išlaikymo pusę tiek, kiek reikia vaikams. Atsakovė prašo pusės minimalaus atlyginimo dydžio išlaikymo, nors vaikai reikalauja žymiai didesnių išlaidų ir jiems reikia daugiau nei minimali mėnesinė alga. Ieškovas pripažįsta, kad buvo daromi autoriniai darbai, už kuriuos buvo atsiskaityta, vadinasi, be minimalių pajamų ieškovas turėjo ir papildomų pajamų, bet priteisto išlaikymo vaikams neteikė. Tai parodo tikrąjį veidą ir aplinkybes, kad tai ne su pinigais susijęs nemokėjimas vaikų išlaikymui, bet iš principo yra laikoma, kad teikti išlaikymą savo vaikams yra bereikalingas pinigų švaistymas. Tokio požiūrio teisinėje valstybėje negali būti ir teismas turi užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui ir tokios situacijos sudarymui, kai neesant kažkokioms priežastims, turintis išsilavinimą, gebantis dirbti, galintis uždirbti ir savo įmonę turintis asmuo deklaruoja mažas pajamas, kad galėtų neteikti vaikams išlaikymo. Ieškinys turėtų būti atmestas, o priešieškinys patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-02-10 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų P. K., gim. 1996-01-15, U. K. ir A. K., gim. 1999-12-09, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o tėvas įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis nemažesnis kaip 150 Lt vienam vaikui ( civ. B. (duomenys neskelbtini), b.l. 4-6). 2011-01-24 atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 400 Lt ( civ. b. (duomenys neskelbtini), b.l. 1-3, 115). 2011-09-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas savo nepilnamečių vaikų P. K., gim. 1996-01-15, U. K. ir A. K., gim. 1999-12-09, išlaikymui įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (b.l. 3-4). Atsakovė 2006-07-29 yra sudariusi santuoką su O. F. (civ. B. (duomenys neskelbtini), b.l. 37) ir santuokoje susilaukė dar 2 vaikų- J. J. F, gim. 2009-01-30, ir A. S. F, gim. 2011-05-27 ( civ. B. (duomenys neskelbtini), b.l. 39,82).
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d). Remiantis CK 3.201 str. teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pablogėjimas, sudarantis pagrindą keisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, turi būti esminis – išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko poreikiai tik didėja, o ne mažėja. Atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, yra labai svarbu išsaugoti vaiko išlaikymo stabilumą. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas bendru tėvų susitarimu, šalims pasirašius taikos sutartį ir ieškovui gera valia ir atitinkamai atsakingai suvokus prisiimamus įsipareigojimus dėl teiktino išlaikymo dydžio vaikams, teismui 2011-09-07patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį. Ieškovas, nepraėjus nei metams po taikos sutarties patvirtinimo, 2012-08-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Lt kiekvienam vaikui. Reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo iki 150 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį ieškovas grindžia esminiai pablogėjusia jo finansine padėtimi. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 450 Lt kiekvienam vaikui motyvuodama pasikeitusia jos finansine padėtimi gimus penktam vaikui bei aplinkybe, kad yra pasikeitęs minimalios algos dydis Lietuvoje, padidėjusiais vaikų poreikiais bei atitinkamai galimai padidėsiančiomis vaikų išlaikymo išlaidomis kai bus nustatyta teismo sprendimu vaikų bendravimo su tėvu tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-09-07 tvirtinant šalių pasirašytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo šalys dėl išlaikymo dydžio sulygo atitinkamai įvertinę savo finansines galimybes bei vaikų poreikius.
Šios bylos nagrinėjimo ribas, vadovaujantis įstatymu, sudaro aplinkybės, atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo ir esančios esminiu pagrindu keisti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).
Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais negali nukrypti nuo teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų (LR CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).
Aplinkybė, jog ieškovo turtinė padėtis yra pasunkėjusi, kadangi iš jo teismo antstolis vykdo išieškojimą dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepripažintina pagrindu, leidžiančiu mažinti išlaikymo dydį vaikams. Ieškovas tinkamai nemokėdamas išlaikymo vaikams sukūrė situaciją, kad šiuo metu iš jo priverstine tvarka yra išieškoma įsiskolinimo suma.
Aplinkybė, jog ieškovui pasibaigė terminuota darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis neteko 4000 Lt gauto atlyginimo nelaikytina svarbia, nes ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma ir įvertinta pasirašant taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 300 Lt kiekvienam vaikui. Kaip nurodė ieškovo atstovas, ieškovas žinojo, kad jo darbo teisiniai santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra terminuoti. Ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas neturi sveikatos problemų, turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas ir vadovas, jis užsiima kompiuterių techniniu aptarnavimu. Ieškovo gaunamos pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintinos kritiškai, kadangi ieškovas yra vienintelis šios įmonės akcininkas ir direktorius, o minėta įmonė, kaip kad nurodė ieškovo bei atsakovės atstovai, užsiima veikla susijusia su informacinių sistemų kūrimu bei kompiuterine technika, o tai laikytina gerai apmokama veikla. Ieškovo paaiškinimas, kad jis uždirba mažiau nei nurodytas minimalus mėnesinės algos dydis, vertinamas kritiškai. Rūpestingas, sąžiningas bei pajėgus dirbti tėvas, atsižvelgiant į savo vaikų poreikius, dirbdamas už mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimo dydį, dirbant aukštos kvalifikacijos bei išsilavinimo darbe, gali nesunkiai susirasti kitą darbą, siekiant pagerinti savo turtinę padėtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažos pajamos arba nedarbas nėra priežastis mažinti išlaikymo dydį, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).
Atsakovės argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo šioje byloje nelaikytini pagrįstais ir leidžiančiais keisti priteisto išlaikymo dydį. Aplinkybė, kad atsakovė turi išlaikyti dar vieną vaiką, atsakovei buvo žinoma jau ankstesnės bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovei penktas vaikas gimė 2011-05-27 ( civ. B. (duomenys neskelbtini), b.l. 82-83), todėl pasirašydama taikos sutartį dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo ir sutikdama, kad ieškovas vaikų išlaikymui skirs tik po 300 Lt, ji turėjo būti įvertinusi savo finansinės padėties pablogėjimą. Turtinė padėtis atsakovės išliko ta pati, kaip patvirtino atsakovės atstovė, atsakovė ir tuo metu ir dabar dirba mokykloje valytoja ir gauna tokio pat dydžio darbo užmokestį. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad vaikams atsirado papildomų specialių poreikių, kurių patenkinimui būtų reikalinga pakeisti šalių sulygtą išlaikymo dydį. Teismas vertina, kad šios bylos nagrinėjimo metu negali būti pasisakoma dėl būsimų poreikių, kurie atsiras nustačius vaikų su tėvu bendravimo tvarką. Įstatymas nenustato galimybės keisti išlaikymo dydį vertinant būsimus galimus vaikų poreikius. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės nurodytą aplinkybę dėl išlaikymo dydžio padidinimo atitinkamai padidėjus minimaliai algai Lietuvoje. Teismas vertina, kad šalys jau pasirašydamos taikos sutartį ir sutardamos, kad tėvas vaikų išlaikymui teikia po 300 Lt, nukrypo nuo Lietuvoje egzistavusios minimalios algos dydžio.
Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo keisti šalių sutarto išlaikymo vaikams dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pilnai darbingas, turintis potencialo, gali ir privalo dėti daugiau pastangų susirasti darbą, įvertinant jo profesinę sritį, kuris leistų vaikams teikti reikiamo dydžio išlaikymą, įskaitant tai, kad jis neturi jokių sveikatos problemų bei tai, kad turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikus išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių ir realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nėra sumažėję, atsakovei nepateikus įrodymų apie vaikų poreikių padidėjimą, nustačius, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi, nenustačius, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi, teismas neturi teisinio pagrindo pakeisti šalių taikos sutartimi nustatyto ir teismo nutartimi patvirtinto išlaikymo vaikams dydžio.
Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 29,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi atsakovė tokiose bylose yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-07 nutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams P. K., gim. 1996-01-15, U. K. ir A. K., gim. 1999-12-09, sumažinimo atmesti.
Atsakovės R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-07 nutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams P. K., gim. 1996-01-15, U. K. ir A. K., gim. 1999-12-09, padidinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,73 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.