Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam E. G., jo gynėjai-advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiesiems P. B. ir A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 str. 1 d. areštu 25 paroms; 2) 2011-03-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 10 mėn.; 2011-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, patikslinta 2011-09-29 nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista j 45 parų arešto bausmę; bausmę atlikęs 2011-11-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2011-11-24 apie 18.15 val. prie namo, esančio Vytauto g. 134, Šiauliuose, stumdė P. B. ir sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, padarė nukentėjusiajam P. B. muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3-01“ 550 Lt vertės su SIM kortele „Tele2Pildyk“ 5 Lt vertės, iš viso pagrobė turto už 555 Lt.

E. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-11-24 apie 18.00 val. eidamas Vytauto gatve pamatė nukentėjusįjį P. B.. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Iš pradžių reikalavo, kad nukentėjusysis atiduotų pinigus, bet šis pasakė, kad pinigų neturi. Tada liepė atiduoti telefoną, nes matė, kad nukentėjusiojo džinsinių kelnių kišenėje yra telefonas. Nukentėjusiajam negrasino, siekdamas atimti telefoną smūgio P. B. nesudavė ir lūpos jam neprakirto. Tik susistumdė su nukentėjusiuoju. Tuo metu, kai jie stumdėsi, jis (E. G.) pamėgino ištraukti telefoną iš nukentėjusiojo kišenės, tačiau jam nepavyko. Tada telefonas pats iškrito iš nukentėjusiojo kišenės ant žemės. Nukentėjusysis mėgino telefoną pasiimti, bet E. G. jį aplenkė - pirmasis pakėlė telefoną nuo žemės ir nešinas juo pabėgo. SIM kortelę išmetė, o telefoną už 180 litų pardavė lombarde, esančiame prie autobusų stoties. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Buvo blaivus, veikė vienas. Gailisi.

Nukentėjusysis P. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad vieną vakarą eidamas su draugu prie Vytauto g. 134-ojo namo sutiko kaltinamąjį. Su juo buvo du draugai. Kaltinamasis jį užkalbino, grasino nužudyti, neleido praeiti, liepė atiduoti viską, kas vertinga, ir sudavė vieną smūgį. Po suduoto smūgio P. B. ėmė bėgti ir jam iš kišenės iškrito mobilusis telefonas. E. G. telefoną pasiėmė ir pabėgo. Kaltinamąjį atpažino policijoje. Sužalotas buvo nestipriai, į mokyklą ėjo. Žala jam nebuvo padaryta, todėl jo interesais pareikšto civilinio ieškinio atsisako.

Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžęs į namus sūnus P. B. jai pasakė, kad buvo užpultas prie Vytauto g. 134-ojo namo. Sūnus pasakojo, kad buvo du asmenys. Vienas tik stebėjo, o kitas (esantis teismo posėdžių salėje kaltinamasis, kurį sūnus atpažino policijoje) priėjo ir paprašė pinigų, sudavė sūnui į veidą ir paėmė sūnui bebėgant iškritusį mobilųjį telefoną „Nokia“. Tą telefoną ji įsigijo išsimokėtinai, po to padovanojo sūnui. Telefoną atgavo. Sūnui buvo praskelta lūpa, ją skaudėjo 2-3 dienas. Sūnus patyrė didelį stresą, buvo išsigandęs, išgyveno, kaip reikės eiti į mokyklą su praskelta lūpa. Po įvykio bijojo vaikščioti vakarais, prašė nupirkti dujų balionėlį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, prie Vytauto g. 134-ojo namo ( 5-9 b.l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. G. savo iniciatyva pateikė mobilųjį telefoną „Nokia C3-01“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Nokia“ elementu bei telefono įsigijimo čekio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad šis telefonas už 290 Lt buvo įsigytas lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ (21, 22 b.l.).

Apžiūros protokole užfiksuota A. B. priklausančio mobiliojo telefono „Nokia C3-01“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikto „Nokia“ elemento apžiūra (23-25 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. B. ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų nuotraukų atpažino E. G. kaip 2011-11-24 jį apiplėšusį asmenį (39-41 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1642/11 (04) nurodyta, kad P. B. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai ir dėl šio sužalojimo P. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12 b.l.).

Teisme kaltinamasis E. G. pripažino neteisėtą svetimo turto (mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ su SIM kortele) užvaldymo faktą, bet neigė jam inkriminuotą šio turto užvaldymo būdą. Teisiamajame posėdyje aiškindamas įvykio aplinkybes E. G. nurodė esąs kaltas tik dėl to, jog reikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti telefoną, su juo susistumdė ir iškritus iš nukentėjusiojo kišenės telefonui jį pasiėmė bei nešinas telefonu pabėgo, tačiau neigė sudavęs smūgį P. B. į veidą tam, kad pagrobtų telefoną. Tokius kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine versija ir jo parodymais toje dalyje, kurioje kaltinamasis E. G. neigia fizinio smurto naudojimą (vieno smūgio į veidą nukentėjusiajam sudavimą) kaip priemonę turtui užvaldyti, nesiremia, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu P. B., iš karto po įvykio apklaustas liudytoju, parodė, kad prie jo priėjęs jaunuolis, kurį vėliau P. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino kaip E. G. (39-41 b. l.), pradėjo jį stumdyti, griebė už striukės kišenės ir bandė ištraukti telefoną, o nepavykus to padaryti, sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir mėgino traukti iš kišenės telefoną, kuris nukrito ant žemės. Tada, paėmęs telefoną, jaunuolis paspruko (35 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis P. B. parodė, kad prieš suduodamas smūgį E. G. jam grasino, sakė atiduoti, ką turi, smogė P. B.. Po suduoto smūgio nukentėjusiajam ėmus bėgti, iš kišenės iškrito telefonas, kurį E. G. pasiėmė ir nubėgo (50-51 b. l.). Apklausiamas teisiamajame posėdyje P. B. esmines įvykio aplinkybes aiškino taip, kaip ir ikiteisminiame tyrime, patvirtino, kad E. G. iš pradžių reikalavo atiduoti viską, kas vertinga, po to sudavė jam vieną smūgį, o kai P. B. po suduoto smūgio mėgino pabėgti, jam iškrito telefonas, kurį E. G. pasiėmė ir pabėgo. Nukentėjusiojo P. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime buvo nuoseklūs, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti ar nelaikyti jų patikimais. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo P. B. parodymus apie kaltinamojo prieš jį pavartotą fizinį smurtą ir po to užvaldytą turtą netiesiogiai patvirtina ir A. B. parodymai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. B. nurodė, kad po įvykio į namus parėjęs sūnus P. B. jai pasakė, kad buvo užpultas ir kad jį užpuolęs asmuo sudavė jam į veidą ir paėmė bėgant nuo užpuoliko iškritusį mobilųjį telefoną. Fizinio smurto pavartojimo faktą, be nukentėjusiųjų P. B. ir A. B. parodymų, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad P. B. padarytas sužalojimas (muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva), kurį teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų, nėra būdingas griuviminei traumai ir galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus veidą. Taigi, aptarti nukentėjusiųjų P. B. ir A. B. parodymai, taip pat teismo medicinos specialisto išvada paneigia E. G. parodymus, kad smūgio į veidą P. B. jis nesudavė, todėl teismas, remdamasis šiais ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, mobiliojo ryšio telefono „Nokia C3-01“ pateikimo ir jo apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš dalies - paties kaltinamojo parodymais, tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą - pripažįsta, kad E. G. 2011-11-24 apie 18.15 val. prie Vytauto g. 134-ojo namo stumdė P. B., sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, taip jį nežymiai sužalodamas, bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog noras užvaldyti svetimą turtą E. G. kilo iki smurto panaudojimo ir smurtas buvo naudojamas ne kokiems nors kitiems tikslams, o kaip priemonė užvaldyti turtą. E. G. suduoto smūgio P. B. tikslas buvo įveikti, pašalinti nukentėjusįjį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Šis tikslas pavartojus fizinį smurtą ir buvo pasiektas - po suduoto smūgio nukentėjusysis, išsigandęs tolesnio galimo smurto prieš jį panaudojimo, ėmė bėgti ir išmetė mobilųjį telefoną, kurį E. G. pasiėmė ir juo nešinas pabėgo iš įvykio vietos. E. G. suvokė, kad jis užvaldo turtą pavartodamas fizinį smurtą ir kad šis smurtas yra priemonė užvaldyti svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. E. G. padaryta veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo sudėties požymius.

Prokuroras, dėstydamas kaltinime E. G. inkriminuotos veikos aplinkybes, nurodė, jog E. G. stumdė P. B., sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajam P. B. priešintis. Kaip matyti, prokuroras vieną plėšimo sudėties požymį - fizinio smurto panaudojimą - sutapatino su kitu plėšimo sudėties požymiu - atėmimu galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 13 p. nurodyta, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Taigi, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, teismas laiko, kad E. G. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jis atėmė galimybę nukentėjusiajam P. B. priešintis, dėl to minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas E. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

E. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis (16 m.), jau du kartus teistas už plėšimą ir vagystes (115-117 b.l.). E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. E. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad jokio nusikaltimo neįvykdė, vaikino nesumušė, mobiliojo ryšio telefono negrobė (64, 84 b. l.). Teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie nusikaltimo aplinkybes E. G. prisipažino pagrobęs iš P. B. mobilųjį telefoną, tačiau neigė, kad telefoną pagrobė panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad E. G. iš tikrųjų neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų išgyvena, todėl, nors duodamas parodymus kaltinamasis ir nurodė, kad gailisi, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad byloje yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą taip pat nenustatyta. E. G. nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė neišnykus teistumui ir nepraėjus nei mėnesiui po bausmės už paskutinį nusikaltimą atlikimo (iš pataisos įstaigos paleistas 2011-11-05, plėšimas iš P. B. įvykdytas 2011-11-24). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už alkoholio viešoje vietoje vartojimą, policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą bei reikalavimų nevykdymą, viešosios rimties trikdymą (133-134 b. l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), be to, ne vieną kartą už E. G. padarytus teisei priešingus veiksmus (svetimo turto sugadinimą, asmens įžeidimą ir smurto panaudojimą, alkoholio viešoje vietoje vartojimą) administracine tvarka baustas E. G. tėvas V. G. (133-134 b. l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). E. G. gyveno su tėvu, motina nuo sūnaus auginimo yra nusišalinusi (138 b. l.). Duomenų, jog E. G. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Kaltinamasis nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės charakterizuojamas neigiamai (133-134 b. l.), nesimoko ir nedirba. E. G. šiuo metu teisiamas jau trečią kartą, po paskutinės nusikalstamos veikos ir bausmės už ją atlikimo nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo: nesimokė, neįsidarbino, darbo biržoje nesiregistravo, savo elgesio kritiškai neįvertino, nes nepraėjus nei mėnesiui po bausmės atlikimo vėl padarė naują tyčinį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad švelnesnės bausmių rūšys, skirtos E. G. už ankstesnius nusikaltimus ( laisvės apribojimas ir areštas), teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų, dėl to E. G. už padarytą nusikalstamą veiką skiriama griežčiausia BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Bausmės vykdymo atidėjimas E. G. netaikytinas, nes kaltinamojo ankstesni teistumai (tarp jų - ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą, t.y. plėšimą), padaryti administraciniai teisės pažeidimai, laikas, praėjęs nuo paskutinės bausmės atlikimo iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, neigiamai apibūdina E. G. asmenybę ir liudija, kad padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis nusikalstamas poelgis, o dėsningas E. G. nusikalstamas elgesys. Dėl to bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo amžių ir nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 61 str. 2 d., 91 str. 3 d.).

Į bausmę įskaitytinas E. G. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2012-03-13 iki 2012-06-14 laikas. Kardomoji priemonė - suėmimas - E. G. taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje prokuroras nepilnamečio nukentėjusiojo P. B. interesais buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu pilnametystės sulaukęs P. B. atsisakė teisės reikalauti žalos atlyginimo iš E. G., nurodė šio ieškinio nepalaikantis, dėl to civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilusis telefonas „Nokia C3-01“, ikiteisminio tyrimo metu perduotas A. B. saugoti (28 b. l.), paliktinas A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę E. G. paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. G. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2012-03-13 iki 2012-06-14 laiką.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2012 m. birželio 14 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti E. G. tą pačią kardomąją priemonę - suėmimą.

Civilinio ieškinio procesą dėl neturtinės žalos atlyginimo P. B. nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus telefoną „Nokia C3-01“ palikti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.