- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- N-756-8-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. gegužės 25 d. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos R. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 172 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Protokole nurodyta, kad 2006 m. gegužės 25 d. 14.15 valandą Kauno ir Algirdo gatvių sankryžoje, Vilniuje buvo patikrinta R. P. vairuota transporto priemonė, kurioje buvo 8 keleiviai. Keleivių tvirtinimu, jie įsėdo į automobilį Vilniuje, Geležinkelio gatvėje esančioje aikštelėje prie parduotuvės „Iki“ ir važiavo į Kauną, o dėl kainos už vežimo paslaugas (12 Lt) susitarė su vairuotoju iš anksto. Tokiu būdu, vairuotojas R. P. vežė keleivių grupę iš su Vilniaus autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama, ir pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, vairuotojas nepateikė keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapo, tuo pažeisdamas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10, 3.11 ir 3.12 punktų reikalavimus. Taip pat transporto priemonės apipavidalinimas neatitiko Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 5.5 punkto reikalavimų, nes priekinėje transporto priemonės dalyje nebuvo lentelės su užrašu „užsakytas“.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. nutarimu R. P. už ATPK 142² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 50 Lt baudą, už ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 75 Lt baudą ir už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 750 Lt baudą. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos paskirtas nuobaudas subendrino ir R. P. paskyrė galutinę nuobaudą – 800 Lt baudą.
II.
R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti draudimą rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, bei nuostata, numatanti, kad minėtų gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.
Pareiškėjas nurodė, kad jis negali būti baudžiamas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra asmuo, užsiimantis ūkine ar komercine veikla, o yra tik samdomas darbuotojas. Pareiškėjas nurodė, kad institucija neteisingai subendrino jam paskirtas nuobaudas. Paskirtos baudos šiuo atveju buvo sudėtos, o tai prieštarauja ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pareiškėjas nurodė, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies draudimu užsakomuosius reisus atliekantiems vežėjams rinkti ir vežti keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, yra neteisėtai ginami reguliariuosius reisus iš autobusų stočių atliekančių vežėjų interesai ir sudaromos sąlygos jiems monopolizuoti keleivių vežimo rinką. Tai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus pažeidimus ir pagrįstai buvo nubaustas. Padarytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, taksi kelionės kvitas, liudytojų parodymai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes jis pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą ir tokiu būdu nesilaikė nustatytos komercinės veiklos tvarkos. Teismas nurodė, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo subendrintos, nepažeidžiant ATPK 33 straipsnio nuostatų. Galutinė nuobauda pareiškėjui paskirta sankcijos, numatančios atsakomybę už sunkesnį pažeidimą, ribose. Teismas taip pat nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų įstatymo nuostatų konstitucingumo, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
IV.
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. nutarimą.
Apeliantas nurodo, kad jis negali būti baudžiamas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra asmuo, užsiimantis ūkine ar komercine veikla, o yra tik samdomas darbuotojas. Apeliantas nurodo, kad institucija neteisingai subendrino jam paskirtas nuobaudas. Paskirtos baudos šiuo atveju buvo sudėtos, o tai prieštarauja ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pagal įstatymą nuobaudų sudėjimo principas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra paskiriamos pagrindinės ir papildomos nuobaudos. Tuo tarpu šiuo atveju buvo paskirtos tik pagrindinės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies konstitucingumo ištyrimo ir Konstitucinis Teismas šį kreipimąsi priėmė. Šioje byloje taip pat turėjo būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Valstybinė kelių transporto inspekcija nurodo, kad apeliantas šiuo atveju buvo tiesioginis komercinės veiklos tvarkos pažeidėjas ir jis gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Valstybinė kelių transporto inspekcija nurodo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnį leidžia subendrinti nuobaudas sudėjimo būdu. Skiriant apeliantui galutinę nuobaudą, šis straipsnis pažeistas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 172 straipsnio 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas apeliantas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma blanketinė, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, o šiuo atveju tokia nuostata įtvirtinta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad užsakomieji reisai – reisai, kai vežamos iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės. R. P. administracinis kaltinimas suformuluotas pagal minėtą normą nurodžius, jog pastarasis 2006 m. gegužės 25 d. vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę iš su Vilniaus autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos.
Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju analizuojamoje teisės normoje (ATPK 172 str. 1 d.) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako įmonės vadovas ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl apelianto argumentai, jog jis nevykdė savarankiškos ūkinės ar komercinės veiklos, nėra teisiški reikšmingi, o Institucijai kaltinant asmenį betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.N3-1001-06, Nr.N5–1717/2006).
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu taip pat nustatė, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis draudžia rinkti keleivių grupes ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, bet ir už jų ribų, sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis.
Tai, kad R. P. vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę patvirtina jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojo A. L. parodymai, patikrinimo metu paimtas vienai iš keleivių išduotas taksi kelionės kvitas (b. l. 13-15). Šio fakto iš esmės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tiek skundą, tiek apeliacinį skundą jis grindžia jau minėta ir teismo įvertinta aplinkybe, kad jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 172 straipsnį. Teikdamas paaiškinimus Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje R. P. neneigė, kad vežė ne iš anksto suformuotą žmonių grupę, tik nurodė, kad į jo autobusiuką žmonės sulipo savarankiškai, jo spėjimu, tai buvę provokatoriai. Tačiau tokie jo teiginiai pripažintini nepagrįstais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 (su pakeitimais galiojusiais pažeidimo metu) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 8.1.2 punktu, jis turėjo teisę nepriimti arba išlaipinti keleivius, nesilaikančius Taisyklių reikalavimų. Kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, patenkant į jo vairuojamą transporto priemonę, būtų buvusi panaudota prievarta, nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. P. kaltė, padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, nuobauda, už pažeidimą skiriant 750 Lt baudą, individualizuota tinkamai. Vilniaus apygardos administracinis teismas Institucijos nutarimą šioje dalyje paliko nepakeistą teisėtai ir pagrįstai.
R. P. Institucijos nutarimu taip pat nubaustas pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį už tai, kad transporto priemonės apipavidalinimas neatitiko Taisyklių 5.5 reikalavimų (priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu ,,Užsakytas“) bei 142² straipsnio 3 dalį už tai, kad nepateikė keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapo, taip pažeisdamas Taisyklių 3.10, 3.11, 3.12 punktų reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad Institucijos 2006 m. birželio 5 d. nutarimas šiose dalyse naikintinas, nesant R. P. veikoje ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų pažeidimų sudėties. ATPK 142² straipsnyje numatyta atsakomybė už keleivių vežimo keleivinių kelių transportu taisyklių pažeidimus. Konstatavus, kad R. P. veždamas keleivius nesilaikė tokiai veiklai nustatytos tvarkos, jo veika papildomai pagal ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalis nekvalifikuotina. Pagal ATPK 142² straipsnį administracinė atsakomybė gali kilti tik tiems asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka vykdydami komercinę keleivių vežimo veiklą pažeidžia tam tikras jos vykdymo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2006 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 09-20038/12853/06 R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį pakeisti: panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl R. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal 142² straipsnio 1 ir 3 dalis bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dalyje, kuria ši nutarimo dalis palikta nepakeista, ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl R. P. nubaudimo pagal ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalis nutraukti. Institucijos nutarimą, kuria R. P. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį nubaustas 750 Lt bauda ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį šioje dalyje palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.