- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1287-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05559-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- T. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. N2-12469-558/2014 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. Ž. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. K. nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt už 25 mėnesius, kas sudaro 12500 Lt. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Priteisti iš atsakovo I. K., nepilnamečiui sūnui M. K., laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai T. Ž.. Teismas konstatavo, kad formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti teismas iš tėvo priteisia laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l.10-11), kuriuo prašo teismo pakeisti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir 500 Lt laikiną M. K. priteistą išlaikymą sumažinti iki 150 Lt per mėnesį. Nurodo, kad tai atsakovui sudarytų nepakeliamą finansinę naštą bei pažeistų kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesus, nes atsakovas papildomai kas mėnesį teikia išlaikymą po 150 Lt dar 3 savo nepilnamečiams vaikams t.y. M. K., J. K., G. K.. Taip pat atsakovas turi nepilnametį sūnų R. K., šiuo metu studijuojantį aukštojoje mokykloje, kurį taip pat kas mėnesį remia materialiai. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 1500 – 2000 Lt priklausomai nuo atsakovui darbdavio mokamų priedų, kuriuos atsakovas gauna. Atsakovui, kas mėnesį vienam iš vaikų mokant tokią sumą nukentėtų kitų jo išlaikomų vaikų interesai, o išmokėjus visiems vaikams priklausantį išlaikymą atsakovas iš likusios sumos pats neišgalėtų išgyventi, todėl būtų priverstas atsisakyti teikti išlaikymą kitiems vaikams.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.28-29). Nurodo, kad atsakovas yra darbingas, sveikas, išsilavinęs žmogus ir niekas netrukdo jam surasti geriau apmokamo darbo arba įsidarbinti papildomai, kad padidėtų jo pajamos ir galėtų tinkamai vykdyti savo prigimtinę prievolę išlaikyti savo vaikus. Juo labiau, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį ir savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Apeliantas pagrįsdamas atskirajame skunde išdėstytus motyvus papildomai pateikia pažymą apie darbo užmokestį, mokėjimo nurodymą apie išlaikymo pervedimą, vaikų gimimo liudijimų kopijas. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad jie negalėjo būti pateikti į bylą pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nes apeliantas nebuvo informuotas apie civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo iškėlimą teisme, todėl prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo tenkintinas.
Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) interesus bylos nagrinėjimo metu, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko (-ų) teisės.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tenkindamas ieškovės prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš apelianto šalių nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantas pateikė įrodymus, kad teikia sūnui M. išlaikymą, tačiau kaip matyti iš pateikto mokėjimo nurodymo, šis mokėjimo nurodymas 450 Lt sumai buvo atliktas 2013-06-29, t.y. daugiau nei prieš metus, taigi apeliantas nepateikė įrodymų, kad ir šiuo metu teikia sūnui Mikalojui išlaikymą ir kad jo teikiamas išlaikymas yra pakankamas konkrečiu atveju.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Taip pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, jog 500 Lt dydžio laikinas išlaikymas šalių sūnui yra per didelis, nes atsakovas papildomai kas mėnesį teikia išlaikymą po 150 Lt dar 3 savo nepilnamečiams vaikams t.y. M. K., J. K., G. K.. Taip pat atsakovas nurodė, kad pilnametį sūnų R. K., šiuo metu studijuojantį aukštojoje mokykloje, taip pat kas mėnesį remia materialiai; jo darbo užmokestis per mėnesį yra labai nedidelis, dėl to jam piniginių lėšų neužtenka net savo kasdieniams poreikiams patenkinti.
Pažymėtina, kad apeliantas gauna ne minimalų darbo užmokestį, yra darbingo amžiaus, nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir pan. (CPK 178 str.). Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne nuolatinis vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog šalių nepilnamečiui vaikui teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteistas laikinas išlaikymas šalių sūnui po 500 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.