Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. (G. N.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Kazanės miesto Privolžskij rajono teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių dėl tėvystės teisių atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Kazanės miesto Privolžskij rajono teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių atėmė tėvystės teises iš V. M. (V. M.) nepilnamečių vaikų E. M. (E. M.) ir D. M. (D. M.) atžvilgiu. Pareiškėja G. N. yra nurodytų vaikų motina.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 2 dalis nustato, kad nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokios civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas. Panaši nuostata taip pat yra įtvirtinta 1992 m. liepos 21 d. sudarytos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) 50 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naujasis pareiškėjos sutuoktinis, ketinantis įvaikinti pareiškėjos vaikus, yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 18), o pareiškėja ir jos vaikai – Rusijos Federacijos piliečiai (b. l. 21, 23, 25); šeima gyvena Lietuvoje (b. l. 16). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pagal Sutarties 33, 34 straipsnius spręsti klausimą dėl įvaikinimo yra kompetentinga atitinkama Lietuvos Respublikos įstaiga. Šio klausimo išsprendimui reikalingas nurodyto Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Kazanės miesto Privolžskij rajono teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo už akių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.214 str., 3.266 str. 1 d.).

Sutarties 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: pirma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; antra, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; trečia, jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Nagrinėjamoje byloje minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje prašomą Rusijos Federacijos teismo sprendimą nenustatyta. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas V. M. buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o prašomas pripažinti teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 6). Nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Taip pat, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybės, prašomas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pastebėtina, kad atsakovui V. M., gyvenančiam Rusijos Federacijoje, buvo siųstas pareiškėjos prašymas, taip pat pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau pastarasis neatvyko į kompetentingą įstaigą pasiimti jam skirti dokumentų. Iš sprendimo iš akių matyti, kad atsakovas nedalyvavo ir byloje dėl tėvystės teisių atėmimo, nors apie ją buvo informuotas. Sprendime taip pat yra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, vien tik atsakovo neatvykimas atsiimti jam skirtų dokumentų, nesudarė kolegijai pagrindo nenagrinėti pareiškėjos prašymo iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809, 810, 813, 814 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikos Kazanės miesto Privolžskij rajono teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių dėl tėvystės teisių atėmimo iš V. M. (V. M., gimęs 1980 m. birželio 4 d.) nepilnamečių vaikų E. M. (E. M., gimęs 1999 m. liepos 29 d.) ir D. M. (D. M., gimęs 2004 m. gegužės 17 d.) atžvilgiu.