Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-01-28 · Byla Nr. A2.6.-135-549/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
A2.6.-135-549/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04359-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-135-549/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04359-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-14-8928240KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-11-24, 12.09 val., Jūros g. 1, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai saugu ir atsitrenkė į klombą, vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, o iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta klomba ir automobilis. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. R. parodė, jog įvykio metu jo automobilis nebuvo apgadintas, nes posparnis apgadintas dar prieš įvykį. Paaiškino, kad klombą kliudė su priekiniu ratu, tačiau niekur nenuvažiavo, stovėjo bei paklausė policininkų, ar jiems priklauso klomba. Po to, nuvažiavo tiesiai į kelių policiją. Paskui atvažiavo iš jo darbo žmonės ir atstatė klombą. Kadangi klomba niekam nepriklauso, įvykis buvo apie pietus, žala buvo nedidelė, dėl to nebuvo prasmės kreiptis į draudimą.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnybinis pareiškimas buvo surašytas po įvykio. Ji, sėdėdama kabinete, Jūros g. 1 A, išgirdo duslų garsą, tada pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip automobilis L. C. kliudė gėlių vazoną. Paaiškino, jog vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio priekinės dalies, apsižiūrėjo, o tada įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kai vairuotojas nuvažiavo prie gėlės vazono matė nubyrėjusį tinką, dėl to informavo budėtoją. Seniau gėlių vazonas nebuvo apgadintas, tinko apibyrėjimas buvo šviežias. Ant automobilio apgadinimo negalėjo įžvelgti, nes automobilį pamatė iš transporto priemonės galo šoninės dalies. Taip parodė, kad klomba buvo iš seniau apgadinta.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog gavo pranešimą, kad prie VPK automobilis atsitrenkė į klombą ir nuvažiavo. Įvykio vieta buvo įrašoma, peržiūrėjo įrašą, pagal valstybinius numerius nustatė vairuotoją. Kai jis buvo iškviestas, pamatė, jog klomba buvo apgadinta ir įvykį užfiksavo. Nustatė, jog buvo apgadintas automobilio dešinys kampas, priekinio bamperio apatinė dalis. Paaiškino, kad klomba niekam nepriklauso, bet ją prižiūri VPK ūkio dalies darbuotojai, ją kiekvienais metais perdažo, laisto gėles.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti kaip įvykio metu autombilis Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į klombą, vairuotojas , apžiūrėjęs įvykio vietą bei automobilį, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta klomba.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Motyvuojamoji dalis

V. R. kaltė įrodyta jo paties 2014-11-24 paaiškinimu (b. l. 9), duotu Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui, kurį patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), vaizdo įrašo medžiaga (b. l. 8), foto lentelėmis (b. l. 12, 13) ir kitais byloje surinkti įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtys.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas savo noru pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.) (b. l. 27), pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) (b. l. 28, 29).

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimas netyčinio pobūdžio, pažeidimu padaryta žala atlyginta, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, V. R. galiojančių adminitracinių nuobaudų neturi. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus dydis. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu, yra nustatytos dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, padaryta žala pašalinta (gėlių klomba atstatyta). Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 130 str. 1 d. straipsnio sankcijoje.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirtina mažesnė nuobauda – bauda, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 2 d.,

nutarė:

V. R. skirti administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir V. R. skirti galutinę nuobaudą – 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krušienė