- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-727-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Eivirta“
- Atsakovas
- UAB „Ovalus“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Ovalus“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-443-715/2018, kuria išspręstas UAB „Ovalus“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eivirta“ ieškinį atsakovei UAB „Ovalus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Ovalus“ 1800 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Eivirta“ naudai.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Ovalus“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-433-715/2018 ir jį panaikinti bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė pirminiu reikalavimu, kuris siekė 11071,73 Eur, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes didžioji dalis reikalavimo buvo nepagrįsti. Tą aplinkybę ieškovė pripažino po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateiktu dubliku reikalavimo sumą sumažino iki 1800,00 Eur, kai 2664,00 Eur sumą atsakovė ieškovei sumokėjo jau anksčiau, pripažindama šią skolos dalį, ieškovė pasirengimo stadijoje pati atsisakė 6607,73 Eur skolos, tai sudaro 60 proc. pradinio reikalavimo. Nurodė, kad UAB „Ovalus“ 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiai patvirtina 500 Eur ir 1300 Eur išėmimą iš įmonės kasos, o S. K. ir A. B. pakvitavimai patvirtina pinigų jiems išmokėjimą. Šie dokumentai liudija faktą, kad tarp UAB „Eivirta“ ir UAB „Ovalus“ buvo susitarimas dėl UAB „Eivirta“ įsiskolinimo darbuotojams sumokėjimo, priešingu atveju UAB „Ovalus“ nebūtų tokių mokėjimų atlikusi.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „Eivirta“ atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovės pareiškimas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, o teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Nurodė, kad ieškovės naudai pirminiu procesiniu sprendimu priteisus 2664,00 Eur skolą, liko neišspręstas ginčas dėl 8165,20 Eur skolos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė gavo informaciją, kad atsakovė su AB „Swedbank“ išsprendė klausimą dėl atsakovės ieškovei monetomis sumokėtos 6365,20 Eur sumos. Ieškovė nagrinėjamoje byloje atsisakė reikalavimo dėl 6365,20 Eur reikalavimo, kadangi AB „Swedbank“ dėl mokėjimų monetomis, kurios išimtos iš apyvartos, atsiėmė reikalavimus iš ieškovės, todėl atsakovės likusi neišmokėta suma – 1800,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovės teiginiai, kuriais ji tvirtina, kad buvo tartasi žodžiu, jog atsakovė už ieškovę S. K. ir A. B. išmokės darbo užmokestį, nes neva jiems nemoka darbo užmokesčio, yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB „Ovalus“ pareiškimas dėl 2018 m. kovo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-443-715/2018 peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais ieškovė išrašė atsakovei sa?skaitas faktu?ras, kurių atsakovė neapmokėjo. 2017 m. gegužės 31 d. tarpusavio atsiskaitymu? suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 11071,73 Eur, o ieškovė nesulaukusi patvirtinto atsakymo per penkias darbo dienas, likutį laikys galiojančiu. Šis aktas išsiųstas atsakovei registruota pašto siunta ir įteiktas 2017 m. birželio 8 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl 2017 m. gegužės 31 d. tarpusavio atsiskaitymu? suderinimo akto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė gavo informaciją, kad atsakovė su AB „Swedbank“ išsprendė klausimą dėl atsakovės ieškovei monetomis sumokėtos 6365,20 Eur sumos. Ieškovė atsisakė reikalavimo šia apimtimi, kadangi AB „Swedbank“ dėl mokėjimų monetomis, kurios išimtos iš apyvartos, atsiėmė reikalavimus iš ieškovės, todėl tikslintas ieškinys ir atsakovės likusi neišmokėta suma 1800,00 Eur. Tačiau byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad atsakovė išmokėjo ieškovės darbuotojams S. K. ir A. B. atlyginimus: vienam 1300 Eur, kitam 500 Eur, iš viso 1800,00 Eur sumą.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, teigiant, kad ieškovės vadovas sutiko išmokėti ieškovės darbuotojams atlyginimą, teko pareiga tai įrodyti. Be to, atsakovei privalėjo įrodyti, kad buvo įvykdyta asmeninė ieškovės prievolė, kad prievolė buvo galiojanti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sutiko su tokiu atsakovės skolos padengimu, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ir ieškovės pareigos mokėti S. K. ir A. B. atlyginimus, iš viso 1800,00 Eur, realumo. Atsakovės pateikti S. K. ir A. B. pakvitavimai patvirtina, kad atsakovė šiems asmenims išmokėjo pinigus, tačiau šie pakvitavimai nepatvirtina, jog atsakovė ir ieškovė susitarė, jog atsakovė šiems asmenims išmokės darbo užmokestį už ieškovę. Atsakovės tvirtinimą, jog, nesant tarp šalių tokio susitarimo, ji nebūtų atlikusi šių mokėjimų, teismas pripažino deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovei nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė išmokėtų atlyginimą ieškovės darbuotojams ir tokiu būdu grąžintų savo skolą ieškovei bei nenustačius nė vieno CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ovalus“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą už akių panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė įsitikusi, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeistos CPK 288 straipsnio procesinės teisės normos, o paliktas galioti sprendimas iš esmės pažeidžia atsakovės teisėtus interesus ir teisingumo principą. Vertinant ieškovės elgesį civilinėje byloje, yra akivaizdu, jog ieškovė pirminiu reikalavimu, kuris siekė 11071,73 Eur, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes didžioji dalis reikalavimo buvo nepagrįsta.
7.2. Prašydama atmesti ieškovės ieškinį, atsakovė rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Ovalus“ 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais 500 Eur ir 1300 Eur išėmimą iš įmonės kasos, bei S. K. ir A. B. pakvitavimais, patvirtinančiais pinigų jiems išmokėjimą. Šie dokumentai liudija faktą, jog tarp UAB „Eivirta“ ir UAB „Ovalus“ buvo susitarimas dėl UAB „Eivirta“ įsiskolinimo darbuotojams sumokėjimo, priešingu atveju UAB „Ovalus“ nebūtų tokių mokėjimų atlikęs. Atlikęs tik formalų įrodymų vertinimą ir būdamas įsitikinęs, jog pasitvirtinus jų turiniui atsakovė būtų teisi, teismas privalėjo ne patenkinti ieškinį, o jį atmesti. Šiuo atveju teismas priteisė visą reikalaujamą sumą ir nepagrįstai užkrovė bylinėjimosi išlaidų naštą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eivirta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą už akių šioje byloje palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priešingai, nei teigia apeliantė, iš pateiktų jos pačios paaiškinimų procesiniuose dokumentuose yra matyti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė aiškiai pripažino 10 829,20 Eur skolą. Ieškovės naudai iš atsakovės pirminiu procesiniu sprendimu prisiteisus 2 664,00 Eur skolą, liko neišspręstas ginčas dėl 8 165,20 Eur skolos. Atsakovei kompensavus žalą bankui, dalis reikalavimo 6365,20 Eur sumai buvo išspręsta, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai proceso eigoje patikslino reikalavimą, 1800,00 Eur sumos. Duomenų, jog atsakovė šią skolą sumokėjo, nepateikta, todėl teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 1800 Eur skolą.
8.2. Ieškovė atsakingai pareiškia, jog niekada su atsakove nei žodžiu, nei jokia kita forma nesitarė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams, todėl teiginiai dėl buvusio žodinio (ar kitokios formos) susitarimo tarp šalių dėl prievolės už ieškovą įvykdymo kitiems asmenims, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Atsakovė norėdama ieškovės lėšomis ieškovės naudai atlikti bet kokius veiksmus, visais atvejais turėjo gauti ieškovės sutikimą ir pavedimą tokius veiksmus atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės UAB „Ovalus“ prašymas dėl jos atžvilgiu priimtos sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde remiasi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Ovalus“ 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais 500 Eur ir 1300 Eur išėmimą iš įmonės kasos, bei S. K. ir A. B. pakvitavimais, patvirtinančiais pinigų jiems išmokėjimą. Apeliantės tvirtinimu, būtent šie dokumentai liudija faktą, jog tarp UAB „Eivirta“ ir UAB „Ovalus“ buvo susitarimas dėl UAB „Eivirta“ įsiskolinimo darbuotojams sumokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iš apeliantės ieškovei priteisė 1800 Eur skolą.
12. Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pridėti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus savo reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.
13. Visų pirma, šioje byloje ginčydama teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantė laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir viso proceso metu, teigdama, kad ji ieškovės darbuotojams S. K. ir A. B. išmokėjo atlyginimus: vienam 1300 Eur, kitam 500 Eur, iš viso 1800,00 Eur sumą. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir dėl jų išsamiai pasisakyta teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose. Iš tiesų, atsakovės pateikti S. K. ir A. B. pakvitavimai patvirtina, kad atsakovė šiems asmenims išmokėjo 1800,00 Eur, tačiau šie pakvitavimai nepatvirtina ieškovės ir apeliantės susitarimo, jog atsakovė šiems asmenims išmokės darbo užmokestį už ieškovę. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė iš viso turėjo įsipareigojimų šiems asmenims, ar kad toks reikalavimas būtų perleistas reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovė teigdama, kad ieškovės vadovas sutiko išmokėti ieškovės darbuotojams atlyginimą, privalo įrodyti, kad buvo įvykdyta asmeninė ieškovės prievolė, kad prievolė buvo galiojanti ir kad ieškovė sutiko su tokiu atsakovės skolos padengimu. Nesant tarp šalių tokio susitarimo, ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių toks susitarimas buvo, nėra pagrindo spręsti dėl prievolės už ieškovę kitiems asmenims įvykdymo. Atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su nagrinėjamu atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos procesinę poziciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas.
14. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė aptariamu atveju neįrodė, jog egzistuoja nors vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, taip pat neįrodė, jog pateikti nauji įrodymai leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.