- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-44-107/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00163-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto K. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimo, kuriuo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nubaustas už tai, kad 2011-03-11, apie 17 val. 55 min., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,77 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde K. J. teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30-1 straipsnio 1 dalyje numatyta organų (pareigūnų), nagrinėjančių administracinės teisės pažeidimų bylas, teisė, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti nuobaudos. Skunde nurodoma, kad taikyti paminėtas nuostatas yra visos galimybės, nes nubaustasis kaltę pripažįsta, nuoširdžiai išgyvena, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, charakterizuojamas tik teigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra vien atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Nubaustasis K. J. su teismo išvada, kad pagrindų taikyti ATPK 30-1 straipsnį nėra, nesutinka, skunde nurodo, kad su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o jo motina pensininkė I. J., kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su nubaustojo broliu, turinčiu psichikos negalią. Brolio A. J. darbingumo lygis tėra tik 30 procentų. 2011-03-17 gydytojo pažyma Nr. 45 patvirtina, kad I. J. ir A. J. gyvena vieni, abu sunkiai vaikšto, jiems reikalinga kito žmogaus pagalba. I. J. vardu įregistruotas 7 ha dydžio ūkininko ūkis, o nubaustasis K. J. kiekvieną savaitgalį iš (duomenys neskelbtini) važinėja į (duomenys neskelbtini) ir atlieka visus žemės ūkio darbus, aprūpina maisto produktais, neįgaliuosius nuveža į gydymo įstaigas, samdo kaimynę, kuri kiekvieną dieną pamelžia karvę. K. J. tvirtina, kad be jo priežiūros ir pagalbos nei motina, nei brolis egzistuoti, minimaliai ūkininkauti negalėtų. Kadangi nubaustasis yra bedarbis, žemės ūkio produkcija aprūpina ir savo šeimą. Be transporto priemonės teikti nuolatinę pagalbą praktiškai neįmanoma, samdyti vairuotą – nėra pinigų.
K. J. teigia, kad teismo paskirtą baudą jau sumokėjo, transporto priemones vairuoja 24 metus, neteistas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl padarytą administracinį nusižengimą galima traktuoti kaip atsitiktinį. K. J. prašo: „Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą pakeisti. Pritaikius LR ATPK 30-1 str. 1 dalį, nutarimo dalį dėl teisės atėmimo vairuoti transporto priemones trejiems metams panaikinti“.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas K. J. paskyrė 1000 Lt dydžio baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
K. J. padaryto pažeidimo neginčija.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta, apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
K. J. pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30-1 straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30-1 straipsnį.
Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. J. pagalba jo motinai ir broliui tikrai reikalinga, kad darbas motinos ūkyje jam padeda maisto produktais aprūpinti ir savo šeimą, kad ši aplinkybė gali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą, tačiau, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni, būtų netinkamai individualizuota. Negalint kurį laiką vairuoti automobilį, K. J. lieka galimybė pasinaudoti visuomeninio transporto paslaugomis. K. J. tvirtina, kad yra bedarbis, o šiuo metu kaip tik atsirado galimybė globoti motiną ir brolį, dirbti ūkyje ne tik epizodiškai, savaitgaliais, bet visą vasaros–rudens laikotarpį.
Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadaro teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti 2011 m. vasario 7 d. nutarimą, tačiau laikytina, kad apeliaciniame skunde padaryta techninė spausdinimo klaida, nes skundo aprašomojoje dalyje kalbama apie Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302-12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.