Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, pensininkas, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

2009 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.1d. 14 metų . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2d., 39 str. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmę atlikęs, 2022 m. liepos 4 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie TM Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2024m. gegužės 28 d. apie 21.00 val. Jonavoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stotelės, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu- tyčia jai viena ranka suėmė už kairės rankos žasto srityje, kitos rankos kumščiu sudavė jai tris smūgius į veidą. Vis dar suėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos žasto srityje kita ranka sugriebė už nukentėjusiosios plaukų ir stipriai juos tempė, tuo padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje veido pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta jau seniai, bendrauja, jai paskolindavo pinigų. Nukentėjusioji gyveno (duomenys neskelbtini), bet nuo rugpjūčio mėnesį už netinkamą elgesį buvo pašalinta. Su nukentėjusiąja buvo įvairių konfliktų, įsikišdavo pareigūnai, tačiau ikiteisminiai tyrimai nepradėti. 2024 m. gegužės 28 d. vakare su nukentėjusiąja susitiko (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų tilto. Ji paprašė 2 Eur, o jis davė 20 Eur, apie 1,5 val. jos laukė stotelėje, kad atneštų alaus. Ėjo ieškoti, sutiko E. V., kuris nukentėjusios nematė. Atėjusi nukentėjusioji pasakė, kad alaus neturi, nes E. V. paėmė alų ir grąžą. Supratęs, kad ji meluoja, paėmė už rankos aukščiau alkūnės ir sudavė jai kita ranka į skruostą tris kartus. Nuo suduotų smūgių galėjo atsirasti kraujosruvos. Neprisimena, kad temptų už plaukų. Kai nukentėjusiąją paleido, jog ši atiduotų grąžą, ji pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos, o jis grįžo namo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes mano, kad padarė nukentėjusiajai žalos, bet ją vertina maždaug 200 Eur., kadangi ji nedirba ir su sumuštu veidu į darbą jai eiti nereikia, o dėl savo gyvenimo būdo ji dažnai būna su kraujosruvomis veide. Įvykio metu buvo neblaivus.

Be kaltinamojo K. J. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu. (duomenys neskelbtini) gyvena ir K. J., su kuriuo ji kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau tik kompanijoje, o ne dviese. Prieš kelis mėnesius K. J. būdamas neblaivus ėmė sakyti, kad nori su ją intymių santykių, tačiau ji yra jam sakiusi, kad turi vyrą. 2024 m. gegužės 28 d. apie 20.00 val. ji ėjo iš dukros O. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų stotelėje, ji pamatė ant suoliuko gulintį (duomenys neskelbtini) gyventoją S., pavardės nežino, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus šiek tiek arčiau autobusų stotelės, pamatė stovintį (duomenys neskelbtini) gyventoją K. J., kuris ją pamatęs pasakė: „o dabar tai tave pagavau vieną“ ir sugriebė ją už kairės rankos žasto srityje ir laikydamas už jos, kita ranka sudavė jai kelis smūgius į veidą. Po to jis ėmė ją tempti už plaukų, sakydamas eisim pasimylėti, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, tačiau jai pavyko ištrūkti ir pabėgti nors K. J. ją vijosi, bet nepavijo. Ji iš karto po įvykio nubėgo pas savo dukrą O. L. ir jai pasakė apie įvykusį įvykį. Dukra apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, po to paskambinusi savo marčiai K.. K. su O. atvežė ją iki (duomenys neskelbtini). Buvo atvykę policijos pareigūnai, ji buvo labai susijaudinusi, todėl ką tiksliai pasakojo policijos pareigūnams, nepamena. Kitą dieną ji svečiuodamasi pas dukrą parodė jai sužalojimus veido ir žasto srityje, t. y. kraujosruvas. Dukra sužalojimus nufotografavo. Teigia, kad tarp jos ir K. J. kartas nuo karto įvyksta konfliktai ir šių konfliktų metu jis ne kartą jai yra grasinęs, sakydamas, kad supjaustys jai veidą ir numes nuo „beždžionių“ tilto. Teigia, kad K. J. jokių pinigų- 20 eurų jai nedavė ir tą dieną iki įvykio ji K. J. sutikusi nebuvo. Tvirtina, kad ji jokių pinigų ji dukters gydymui iš K. J. nėra skolinusi. Ji dėl įvykio metu patirtų sužalojimų turi pretenzijų K. J. ir reiškia civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos 1500 eurų (1 t., b. l. 55-58;59-63; 64-67).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji V. P. paaiškino įvykusio įvykio aplinkybes ir parodė vietą kurioje 2024 m. gegužės 28 d. jos atžvilgiu K. J. naudojo fizinį smurtą. Apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 113-122).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 7 mėnesius jis kartu su savo žmona V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Nei jis nei V. su kitais (duomenys neskelbtini) gyventojais nekonfliktuoja. (duomenys neskelbtini) gyvena K. J.. Su juo jokių tarpusavio ryšių jis nepalaiko. Nors anksčiau yra buvę, kad K. J. užeidavo pas juos į kambarį ir būdavo, kad kartu su juo vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau pastebėjęs, kad K. J. pradėjo priekabiauti prie jo sutuoktinės, kaip vyras prie moters, rodė simpatiją, todėl V. P. nusprendė su juo nutraukti bet kokius ryšius. V. pradėjo vengti K. J.. Ne vieną kartą V. yra grįžusi į kambarį su gerai matomomis kūno sumušimo žymėmis ir jam yra sakiusi, kad ją sumušęs K. J.. V. P. nėra žinoma, ar anksčiau jo V. P. apie jos sumušimą yra pranešusi policijai. Kalbant apie paskutinį įvykį, kuomet K. J. sumušė V., tai nori pasakyti, kad šiuo metu tikslios datos neatsimins, bet tai buvo darbo diena. Jis buvo savo kambaryje, o V. buvo išėjusi pas savo dukrą O.. V. vakare, tikslaus laiko nepamena, paskambinusi pasakė, kad jau grįžta namo. Kiek laiko praėjo nuo V. skambučio, negali pasakyti, tačiau V. grįžusi papasakojo, kad ją grįžtančią prie stotelės užpuolė K. J., t. y. ją sumušė ir tampydamas už plaukų kvietė ją pasimylėti. Kitą dieną ant V. veido matėsi kraujosruvos. Jam iš V. pasakojimų yra žinoma, kad K. J. jos atsiprašinėjo, prašė atleisti jam (1 t., b. l. 125-128).

Liudytoja O. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. P. yra jos mama, kuri su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės mėnesio gale, tikslios datos nepamena, bet galėjo būti gegužės 28 d., pas ją mama buvo visą dieną. Jos mama buvo blaivi. Apie 21.00 val., mama išėjo namo, tačiau po kurio laiko sugrįžusi jai pasakė, kad ją ką tik prie autobusų stotelės sumušė (duomenys neskelbtini) gyventojas J.. Sudavė smūgius rankomis į veidą. Buvo suėmęs už rankos, nenorėjo jos paleisti. Mamos veidas buvo patinęs ant kažkurio skruosto matėsi paraudimas. Ji (O. L.) nusprendė apie šį įvykį informuoti policijos pareigūnus, todėl nedelsiant paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie įvykį. Nurodė, kad ji kartu su mama važiuoja iki (duomenys neskelbtini), kuriuose ir lauks policijos pareigūnų. Nuvykus jai su mama iki (duomenys neskelbtini), jos pareigūnų laukė lauke. Tuo metu į vidų nėjo, su jokiais (duomenys neskelbtini) gyventojais ar darbuotojais nebendravo. Atvykus policijos pareigūnams, jos su jais tik pabendravo ir paprašė, kad J. būtų išprašytas iš (duomenys neskelbtini), kad mama jaustųsi saugi. Tuo metu apie pareiškimo parašymą policijai nepagalvojo, jų tikslas buvo, kad mama jaustųsi (duomenys neskelbtini) saugi. Policijos pareigūnai išvežė J. iš (duomenys neskelbtini). Kuomet kitą dieną, jį pamatė, kad mama sužalota, t. y. pamatė išryškėjusias kraujosruvas ant veido, rankos, todėl nusprendė kreiptis pareiškimu į Policiją dėl sumušimo (1 t., b. l. 145-148).

Liudytoja L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jai žinomi (duomenys neskelbtini) gyventojai K. J. ir V. P.. Šių metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, ji dirbo, pamena, kad tuo laikotarpiu vakare į (duomenys neskelbtini) grįžo V. P., ji ant jos veido, tiksliau ant skruosto, apačioje pamatė kraujosruvą, kuri buvo patamsėjusi. V. jai pasakė, kad jai taip padarė J., detaliau įvykio aplinkybių ji jai nepasakojo, o ji jos neklausinėjo. Ar tą dieną V. buvo neblaivi, pasakyti negali, tačiau ji nebuvo tokios būklės, dėl kurios reikėtų jai tikrinti girtumą. V. prašė kviesti policiją, bet jai buvo pasakyta, kad ji pati turėjo po įvykio kviestis policiją, o dabar darbuotojai negali to padaryti, nes tiksliai nežino, kas jai nutiko. Po to įvykusio įvykio ji pastebėjo, kad K. J. ir V. P. nebendrauja, kartu nevaikšto ( 2 t., b. l. 9-12).

Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Yra individualios priežiūros darbuotoja. (duomenys neskelbtini) gyvena K. J. bei V. P.. Būdavo, kad (duomenys neskelbtini) V.su K. tarpusavyje konfliktuodavo, tai yra vykdavo konfliktai tarp jų žodžiu. Niekada (duomenys neskelbtini) teritorijoje K. J. nevartodavo fizinio smurto V. P. atžvilgiu. Kalbant apie įvykio dieną, tai yra 2024 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, ji dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), atvyko V. P. su dukra. V. atėjusi jai ir kolegei L. pasakė, kad ją sumušė K. J. ( 2 t., b. l. 16-19).

Liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta K. J. ir V. P.. Apie tikslią K. J. gyvenamąją vietą nežino. V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). V. kartais ateina pas jį į butą. Jie draugiškai vartoja alkoholį. Paskutinį kartą V. P. pas jį namuose lankėsi prieš tris dienas. Nepamena tikslios datos, tačiau kuomet jis buvo susitikęs V. ji jam buvo sakiusi, kad ją buvo sumušęs K. J.. Ji jam nedetalizavo kur ją sumušė K. J. ir kaip ją sumušė. Jis buvo ne vieną kartą ant pėsčiųjų tilto susitikęs K. J., tačiau niekada nebuvo tokio atvejo, kad K. J. klaustų jo ar jis nematė V. P.. E. V. tarpusavio santykiai su V. P. yra draugiški. Jis nėra niekada atėmęs iš jos pinigų. Ar V. P. buvo skolinga K. J., jam nėra žinoma ( 2 t., b. l. 23-26).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. birželio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies (gatvės) abiejose pusėse yra trinkelėmis grįsti šaligatviai. Kairėje, ties vieno aukšto, baltų plytų pastatu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), yra trinkelėmis grįsta aikštelė, kurioje stovi metalo konstrukcijos su stiklais autobusų stotelės paviljonas. Apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 30-35).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 28 d. 21 val. 39 min. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK gautas telefoninis pranešimas iš O. L., kad prieš 20 min. prie (duomenys neskelbtini), sumušė pranešėjos mamą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji atėjo pas dukrą - O. L.. Šiuo metu vyksta į (duomenys neskelbtini), ten ir pasitiks policijos pareigūnus (1 t. b. l. 38-40).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo garso įrašas. Kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 28 d. 23:35 val. pranešėja - O. L., kuri praneša, kad netoli (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės sumušė jos mamą (duomenys neskelbtini) gyventojas. Mama atbėgusi pas ją sumušta su ištinusiu žandu. Sudaryta pokalbio stenograma (1 t, b. l. 48-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. P. poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje veido pusėje padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 28 d. Nurodyti sužalojimų eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimų padarymo metu V. P. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Kaltinamasis kaltę iš esmės pripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoti ne tik padaryti sužalojimai, kurie patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusios duotus parodymus, bet nustatyta, kad sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 28 d. Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. K. J. kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių liudytojų, mačiusių kai buvo sužalota nukentėjusioji, tačiau ji pagalbos išsyk kreipėsi į dukrą - liudytoją O. L.. Ji nedelsiant informavo pareigūnus apie smurtavimą nukentėjusios atžvilgiu. Iš nukentėjusios žodžių liudytojai V. P., L. G., E. J. ir E. V. žino, kad nukentėjusiąją sumušė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad K. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu - tyčia jai viena ranka suėmė už kairės rankos žasto srityje, kita ranka sudavė jai tris smūgius į veidą. Vis dar suėmęs nukentėjusiajai už kairės rankos žasto srityje kita ranka sugriebė už nukentėjusiosios plaukų ir stipriai juos tempė, tuo padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje veido pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad kaltinamasis abejoja galėjęs tempti už plaukų, smūgius suduoti plaštaka ar kumščiu, teismas vertina kaip sąžiningą klydimą, nes pats kaltinamasis pripažįsta buvęs girtas ir tai buvo priežastis visko tiksliai neprisiminti. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti r veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

K. J. teistas ir teistumas neišnykęs (2 t. b. l. 73-76). Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. liepos 4 d. už labai sunkų nusikaltimą. Baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 69, 122-123) VšĮ Jonavos PSPC lankėsi (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 60-61). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė ( 2 t., b. l. 67-68). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 66-68). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas ypatingu recidyvistu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta kaltinamajam skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė V. P. pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. K. J. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Ji nepateikė įrodymų, kad būtų gydžiusi ambulatoriškai ar stacionare, kreipėsi psichologo pagalbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo pajamos - pensija, turto neturi, gyvena Jonavos (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį dalinai pripažįsta. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

K. J. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kadangi neišnyko pagrindai, kuriais vadovaujantis kaltinamajam buvo paskirta ši kardomoji priemonė, ji paliktina galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmena su garso įrašu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti K. J., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. +370 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.