Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-36345-868/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
e2-36345-868/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28843-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
N. S.
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-36345-868/2015Proceso Nr. 2-68-3-28843-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3; 116.5.1; 116.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 579,24 EUR paskolos, 31,85 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 373,86 EUR palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2015-10-07 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnis). Atsakovė teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas per valdančią sistemą www.smscredit.lt 2013-02-05 su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei suteikta iš viso 144,81 EUR paskolos suma 30 dienų terminui. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu 2013-02-18 atsakovė pateikė prašymą papildomai 57,92 EUR kredito sumai, 2013-02-20 28,96 EUR, 2013-02-22 347,54 EUR sumoms 30 dienų terminui, iš viso 579,24 EUR. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 punktu, atsakovė keletą kartų patręšė skolos grąžinimo terminą, atsakovė turėjo grąžinti 579,24 EUR skolos 31,85 EUR, iš viso 611,09 EUR sumą. Atsakovė pažeidė prievolę ir sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino ieškovui paskolos. Ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 289,62 EUR negrąžintos paskolos, 31,85 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.38, 6.200, 6.870, 6.873 straipsniai).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 293,39 EUR palūkanų tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 373,86 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, jų dydį grįsdamas ieškovo nuostoliais (negautomis pajamomis).

Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma yra 109,89 procentų. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ilgą laiką skaičiuojamos 114,37 procentų metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 373,86 EUR dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas, įvertinęs skolos ir apskaičiuotų palūkanų santykį, ieškovo prašomas priteisti sutartines palūkanas mažina iki 173,86 EUR. Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos metinės procesinės penkių procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (80 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 17,60 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis). Iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, 579,24 EUR skolą, 31,85 EUR palūkanų, 173,96 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso 785,08 EUR ir 17,60 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), penkių procentų metines palūkanas už priteistą 785,08 EUR sumą nuo 2015-08-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „4finance“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska