- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-196-316-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. Ž., K. L.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Klavdijos Kruminienės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Bausmės pradžią V. Ž. nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. L., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. ir K. L. nuteisti už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent, 2010-09-13 apie 2.30 val. viešoje vietoje, t. y. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, necenzūriniais žodžiais išvadino Z. M. ir L. M., po to K. L. ir V. Ž. po vieną kartą tyčia kumščiais smogė Z. M. į veidą bei jį apstumdė, tuo jam padarydami sužalojimus: muštines žaizdas apatinėje lūpoje, pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to K. L. tyčia vieną kartą spyrė L. M. į galvą ir vieną kartą į kairę koją, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais K. L. ir V. Ž. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Ž. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Skundas motyvuojamas tuo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo šeimynines aplinkybes, nes jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, žmona mokosi Šiaurės Lietuvos kolegijos dieniniame skyriuje, todėl jam tenka prižiūrėti vaikus. Be to, apelianto nuomone, atsižvelgtina, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas kilo spontaniškai, nebuvo planuotas, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų.
Šiaulių miesto apylinkės teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai individualizavo bei paskyrė teisingą bausmę. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. V. Ž. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus. Nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalies normas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. V. Ž. teisiamas šeštą kartą, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Į nuteistojo V. Ž. skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, Šiaulių miesto apylinkės teismas atsižvelgė, pripažindamas šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia ir skirdamas bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – dveji metai. Pirmos instancijos teismas paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, žemesnę už bausmės vidurkį. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio atmesti.