- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2SA-312-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19245-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- P. J.
- Kreditorius
- S. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. V., išieškotoja S. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. J. prašė panaikinti antstolio R. V. 2013-04-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2013-05-09 patvarkymą įvykdyti sprendimą. Nurodė, kad 2013-04-30 patvarkymu antstolis R. V. priėmė vykdyti išieškotojos S. J. vykdomąjį dokumentą. 2013-05-09 patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją nedelsiant nuo patvarkymo gavimo dienos vykdyti 2010-01-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį – netrukdyti išieškotojai S. J. ir jos vaikams naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į patalpas, taip pat pateikti raktus nuo nurodyto buto išieškotojai. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi iš dalies buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir buvo areštuotas P. J. ar kito asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Šią nutartį S. J. pateikė antstoliui vykdyti ir jos pagrindu buvo priimti patvarkymai. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti 2010-01-18 nutartimi nustatytus naudojimosi turtu apribojimus, o Vilniaus apygardos teismas šio prašymo pagrindu priėmė 2013-02-05 nutartį, pakeičiančią Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, turinį, t.y. buvo pakeistos 2010-01-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – panaikinant draudimą kitiems asmenims, įskaitant P. J., naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį tvarkyti ir saugoti. Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartis yra įsiteisėjusi. Pareiškėjo nuomone, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, t.y. panaikinus pareiškėjui ir kitiems asmenims draudimą naudotis butu, jį tvarkyti ir saugoti, S. J. bei jos vaikams suteiktos išimtinės teisės į buto naudojimąsi, tvarkymą ir saugojimą nebegalioja. Pasak pareiškėjo, butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, jo nuosavybės teisės nėra nuginčytos, o butas yra pareiškėjo vienintelė gyvenamoji vieta. Buto savininkas pats sprendžia, kam ir kaip naudotis butu. Pareiškėjo nuomone, kadangi jis jokių teisių suinteresuotam asmeniui S. J. ir jos vaikams naudotis butu nėra suteikęs, todėl reikalavimas netrukdyti S. J. ir jos vaikams naudotis butu, pakeisti raktus nuo buto, pareiškėjo vertinimu, yra jo nuosavybės teisės į butą pažeidimas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis negali būti priverstinai vykdoma, todėl ir dėl šios priežasties 2013-05-09 patvarkymas dėl nutarties vykdymo yra neteisėtas ir priimtas neturint teisinio pagrindo.
Antstolis R. V. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/13/01001 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-500-723/2010 dėl P. J. įpareigojimo netrukdyti išieškotojai S. J. bei jos vaikams naudotis butu (duomenys neskelbtini), pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į patalpas. Antstolis, nenustatęs kliūčių, 2012-04-30 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, nes antstoliui kartu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi buvo pateiktos ir kitos teismų nutartys, susijusios su nurodyta nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-05 nutartimi nusprendė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti draudimą kitiems asmenims, įskaitant P. J., naudotis butu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Apeliacinis Teismas 2013-04-19 nutartimi paliko ją nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio nuomone, tiek P. J., tiek S. J., tiek vaikai gali naudotis butu (duomenys neskelbtini). Antstolis pabrėžia, kad nė vienoje nutartyje nėra nurodyta, kad S. J., P. J. ar vaikams yra uždraudžiama naudotis butu.
Išieškotoja S. J. su skundu nesutiko. Nurodė, kad ji turėjo kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinį vykdymą dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Antstolio patvarkymų nėra pagrindo naikinti, nes nėra nė vieno teismo sprendimo, patvirtinančio, kad S. J. neturi teisės naudotis butu (duomenys neskelbtini). Išieškotojos nuomone, teismai aiškiai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir apimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad antstolis disponavo visa su skundo dalyku susijusia medžiaga ir, nenustatęs kliūčių, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių įstatymo normų, kurias antstolis savo veiksmais pažeidė ir kas, anot pareiškėjo, yra CPK 651 str. 2 d. 8 p. nurodytos kitos kliūtys, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti ir kaip būtent buvo pažeisti CPK 648 str. reikalavimai. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek P. J., tiek S. J., tiek vaikai gali naudotis butu (duomenys neskelbtini) , todėl 2013-05-09 antstolis R. V. priėmęs patvarkymą įvykdyti nutartį nepadarė įstatymo normų pažeidimo. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės 2010-01-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos, pati nutartis taip pat nebuvo panaikinta, todėl laikinosios apsaugos išliko galioti su tam tikru laikinų apsaugos priemonių apimties pakeitimu – leidžiant pareiškėjui, išieškotojai ir jos vaikams naudotis butu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas, nenustatė pagrindų pripažinti antstolio veiksmus priimant 2013-04-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2013-05-09 patvarkymą įvykdyti sprendimą neteisėtais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio R. V. 2013-04-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2013-05-09 patvarkymą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/01001 ir vykdomąją bylą nutraukti. Taip pat prašo atskirojo skundo nagrinėjimą atidėti ar civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisėjusia nutartimi bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties išaiškinimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties pagrindu ginčo butu gali naudotis tiek P. J., tiek S. J., tiek vaikai. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2013-02-02 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos. Pasak apelianto, iš į bylą pateiktų nutarčių turinio matyti, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, panaikinus uždraudimą naudotis butu kitiems asmenims, įskaitant ir P. J., buto naudojimosi uždraudimai, tame tarpe ir nustatytos išimtys dėl naudojimosi butu, buvo panaikintos visa apimtimi, t.y. panaikinus P. J. ir kitiems asmenims draudimą naudotis butu, jį tvarkyti ir saugoti, S. J. bei jos vaikams suteiktos išimtinės teisės į buto naudojimąsi, tvarkymą ir saugojimą nebegalioja. Pasak apelianto, S. J. neturint teisės naudotis butu, antstolis neturėjo teisės priimti patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą, o priimdamas jį vykdyti pažeidė CPK 651 str. 2 d. 8 p. bei veikė ultra vires. Be to, apeliantas pažymi, kad ginčijamais patvarkymais yra šiurkščiai pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į butą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis būdamas buto savininku ir įgyvendindamas naudojimosi butu teisę, tik pats sprendžia, kam ir kaip juo naudotis. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, jog bendras P. J. ir S. J. naudojimasis P. J. priklausančiu butu, jo tvarkymas ir saugojimas yra neįmanomas dėl šalių konfliktiškų santykių. Be to, apeliantas tvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis apskritai nėra priverstinai vykdoma, nes priverstine tvarka yra vykdomi tik teismo sprendimai dėl priteisimo, kuriuo asmuo įpareigojamas atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi jokie įpareigojimai ar kokių nors veiksmų nutraukimas P. J. nėra nustatyti. Apeliantas pažymi, kad aplinkybė, jog teismo nutartis negali būti vykdoma priverstine tvarka, laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti ją vykdyti, todėl 2013-04-30 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Esant neteisėtam 2013-04-30 patvarkymui, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ir 2013-05-09 patvarkymas dėl nutarties įvykdymo, kadangi yra priimtas be jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantas teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2010-01-18 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, buvo šališkas, o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos itin skubiai.
Atsiliepimas
Išieškotoja S. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, o apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Išieškotoja tvirtina, kad įvertinus į bylą pateiktų nutarčių turinį, prieitina prie išvados, kad ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), gali naudotis tiek P. J., tiek S. J., tiek vaikai, todėl antstolis, priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pasielgė teisėtai. Išieškotoja nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo pažeistos apelianto nuosavybės teisės į ginčo butą. Išieškotojos nuomone, draudimas disponuoti turtu išliko ir yra galiojantis, nė vienoje nutartyje nėra nurodyta, kad S. J. negali naudotis butu; antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas. Taip pat išieškotoja tvirtina, kad apelianto prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį nekeičia skundžiamos nutarties esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolio kontoroje 2013-04-29 gautas išieškotojos S. J. prašymas priimti vykdymui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo P. J. turto atžvilgiu (v.b.l. 14). Nurodyta nutartimi buvo areštuotas P. J. priklausantis, ar kito asmens vardu įregistruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 01,503 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre, naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus S. J. ir jos vaikus, leidžiant S. J. ir jos vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokios užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jei šis butas nėra išnuomotas ar parduotas. Kartu su šia nutartimi antstoliui buvo pateikta ir Vilniaus apygardos teismo 2013-01-15 nutartis, kuria buvo ištaisytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas: „jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas“ ištaisant į „jeigu šis namas nėra išnuomotas ar parduotas“ (v.b.l. 11-13); Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartis, kuria buvo pakeistos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – panaikinant draudimą kitiems asmenims, įskaitant P. J., naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį tvarkyti ir saugoti (v.b.l. 9-10) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartis (v.b.l. 1-4). 2013-04-30 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 18). 2013-05-09 antstolis priėmė patvarkymą įvykdyti sprendimą ir įpareigojo P. J. netrukdyti S. J. bei jos vaikams naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į patalpas, taip pat pateikti raktus nuo minimo buto išieškotojai ar jos atstovei adv. I. B. (v.b.l. 19). Apeliantas tvirtina, kad minėti antstolio patvarkymai yra neteisėti, nes priimti pažeidžiant CPK 651 str. 2 d. 8 p. bei dėl to, kad antstolis veikė ultra vires.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad CPK 651 str. 1 d. numatyta, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 str. 2 d. išvardintos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis, disponuodamas visa su skundu susijusia medžiaga, nenustatęs akivaizdžių kliūčių bei laikydamasis įstatyme nustatytų terminų, 2013-04-30 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0128/13/01001 (v.b.l. 18). Pastebėtina, kad apeliantas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių ir teisiškai pagrįstų argumentų, kaip antstolis savo veiksmais pažeidė teisės normas ir kokios buvo konkrečios kliūtys, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti.
Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis, kartu su kitomis teismų nutartimis, yra vykdytini dokumentai pagal CPK 584 str. 1 d. 1 p., todėl apelianto argumentai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis nėra vykdytinas dokumentas, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip ir nurodo pats apeliantas, priverstine tvarka yra vykdomi teismo dokumentai, kuriais asmuo yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties bei Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties turinio, šiomis nutartimis apeliantas buvo įpareigotas leisti ieškovei ir vaikams naudotis butu, leisti įeiti į butą, nepakeisti užraktų, kurie kliudytų įeiti į butą. Taigi akivaizdu, kad apelianto atžvilgiu buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai, o tai reiškia, kad minėti dokumentai yra vykdyti CPK 584 str. prasme, todėl antstolis pagrįstai ir pradėjo vykdymo procesą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2013-02-05 nutartimi nusprendė pakeisti 2010-01-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti draudimą kitiems asmenims, įskaitant P. J., naudotis butu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 9-10). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-19 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį nepakeistą (v.b.l. 1-4). Įvertinęs minėtų nutarčių turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog tiek P. J., tiek S. J., tiek vaikai gali naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta, todėl tokiai išvadai pritartina. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus rajono apylinkės 2010-01-18 nutartimi nebuvo panaikintos, buvo pakeista tik laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – ginčo butu buvo leista naudotis ir kitiems asmenims, įskaitant ir P. J.. Apeliacinės instancijos teismas nė vienoje minėtoje nutartyje neįžvelgia draudimo S. J. ir vaikams naudotis butu.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl to, kad ginčijamais patvarkymais yra šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės į butą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors ginčo butas ir priklauso jam nuosavybės teise, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais bylos šalių teisių apribojimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teisė ir buvo apribota pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartimi.
Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutarties, kurioje buvo pasisakoma dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio patvarkymo įvykdyti sprendimą ir įpareigoti P. J. netrukdyti S. J. bei jos vaikams naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į patalpas, taip pat pateikti raktus nuo minimo buto išieškotojais ar jos atstovei, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl apelianto argumentai, susiję su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties teisėtumu, ją priėmusio teismo šališkumu, nevertinami kaip neturintys tiesioginės įtakos sprendžiamam klausimui.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu apeliantas mano, kad bendras jo ir išieškotojos naudojimasis ginčo butu yra neįmanomas, tai jis turi CPK 148 str. numatytą galimybę įstatymų numatyta tvarka kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties išaiškinimas neturi tiesioginės įtakos sprendžiamam klausimui dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo, kol įsiteisėjusia nutartimi bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties išaiškinimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Išieškotojos prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.
Nagrinėjamu atveju išieškotoja prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad apeliantas pasinaudodamas teise į apeliaciją būtų nesąžiningai naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tačiau ši aplinkybė nesuteikia teisinio pagrindo apelianto procesinius veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.