- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-966-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. T.
Teisėjas Darius Kurpavičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00025-2015-6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas panaikinti antstolės V. D. sprendimus, kuriais aprašytas kitas V. T. turtas, išskyrus pastatą – gyvenamąjį namą (baigtumas 57 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Argumentavo, jog antstolė, vykdydama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo per daug turto. Nurodė, kad vien minėto pastato rinkos vertė yra 541 000 Lt, taigi šio turto visiškai pakanka 300 849,69 Lt ieškinio reikalavimui užtikrinti. Teigė, jog turi būti vadovaujamasi turto verte, nustatyta Nekilnojamojo turto registre. Antstolė netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 2 d. skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-04 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 ir 2014-11-17 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-13112-122-2014 ieškovės I. T. naudai atsakovo V. T. atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 300 849,69 Lt. Vykdydama nutartis antstolė surado ir aprašė pareiškėjui priklausantį turtą. Motyvavo, jog minėto pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be žemės sklypo, ant kurio jis stovi, areštas teisiškai ir faktiškai apsunkintų jo realizavimo galimybes, jei byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nes potencialiam šio turto pirkėjui nėra patrauklu pirkti gyvenamąjį namą, kuris stovi ant svetimo žemės sklypo. Sprendė, jog vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie turto vertę nėra pagrindo. Registre nurodoma turto vertė, kuri nustatoma masinio vertinimo būdu ir nėra skirta įkainoti daiktus, aprašomus taikant laikinąsias apsaugos priemones. Adresu (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2008–2009 m., o (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2012 m. pradžioje. CK 4.262 str. norma taikoma bendrai visiems registrams, tačiau tai nereiškia, kad ja galima vadovautis visų registruotinų duomenų atžvilgiu. Išieškojimo procese turtas vertinamas vadovaujantis tam skirtomis specialiosiomis normomis – CPK 681 str. bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kuriuo remiantis turto vertintojas (ekspertas) nustato objektyviausią turto vertę, jei vykdymo proceso dalyviai dėl jos nesutaria. Antstolė pareiškėjui suteikė galimybę pateikti įrodymus dėl turto vertės, tačiau pareiškėjas antstolei turto vertintojų pažymos nepateikė, pinigų turto vertinimo ekspertizei apmokėti neįmokėjo. Jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius apie turto vertę, pareiškėjas nepateikė ir teismui (CPK 178 str.). Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad turto vertę turi įrodinėti antstolė. Argumentavo, jog antstolė išieškojimo iš turto nevykdo, todėl skirti ekspertizės turto vertei nustatyti savo lėšomis neprivalo. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju turtas realizuojamas už mažesnę nei rinkos kainą, o iš antrųjų varžytynių turtas parduodamas tik šiek tiek daugiau nei už pusę nustatytos jo rinkos vertės (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Todėl tikėtina, kad vieno iš sklypų su pastatu pardavimo gali ir neužtekti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi prie 300 849,69 Lt ieškinio sumos dar gali prisidėti procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, antstolio vykdymo išlaidos. Dėl kito aprašyto turto pažymėjo, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos daiktai, todėl jų, kaip prekės, patrauklumas rinkoje yra pakankamai menkas ir galimybė juos parduoti labai ribota, o transporto priemonė yra 20 metų senumo ir reali jos vertė, atsižvelgiant į jos būklę, gali būti net gerokai mažesnė, nei nurodyta turto apraše, be to, ji gali būti sugadinta ar sunaikinta eismo įvykio metu arba prarasti vertę dėl eksploatacinių gedimų. Pareiškėjo teiginius apie turto areštu daromą žalą vertino kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Nesutinka su teismo motyvais ir teigia, jog antstolė ir suinteresuotas asmuo I. T. nepaneigė, jog viešajame registre įrašyto areštuoto turto vertė yra kitokia, taigi turto antstolė aprašė daugiau, nei teismo nutartimi nustatytas arešto mastas. Nekilnojamųjų daiktų vertė iš viso yra 1 133 2313 Lt, areštas taikytas 300 849,69 Lt ieškinio sumai, taigi areštuota tris kartus daugiau turto, nei reikia. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo I. T. (ieškovė civilinėje byloje) reiškia reikalavimą tik į pusę pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taigi net ir palikus areštą sklypui, kuriame yra pastatas, ieškinys būtų užtikrintas. Palikimas arešto visam turtui prieštarauja protingumo, teisingumo principams, CPK 677 str. 2 d., neproporcingai suvaržo pareiškėjo nuosavybės teises (Konstitucijos 23 str.). Teismo argumentus dėl ginčo pastato vertės vertina kaip pagrįstus prielaidomis, o ne teisės normomis ir įrodymais. Teigia, jog teismas byloje priėmė ieškovės I. T. pateiktus dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose užfiksuota ginčo pastato vertė – 541 000 Lt, taigi privalėjo vadovautis šiais duomenimis ir spręsdamas dėl antstolės veiksmų pagrįstumo, nes kitokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.262 str. normą, t. y. pagal įstatymą registro duomenys neskirstomi į esminius ir fakultatyvinius požymius, šių duomenų teisingumas ir išsamumas pagal įstatymą yra preziumuojamas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Areštuoti daiktai yra prestižiniame kvartale, kuriame nekilnojamųjų daiktų vertė ne mažėjo, o tik didėja. Galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą (CPK 675 str. 2 ir 3 d., 677 str. 2 d., 678 str. 1 d. 5 p., 681 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolė pareigos įkainoti turtą nevykdė – nemotyvavo ir nebandė įrodyti mažesnės nei registre nurodytos areštuotų daiktų vertės, neskyrė ekspertizės. Teismas nesiaiškino, kokios vertės turtą antstolė areštavo, nepagrįstai sprendė, jog ginčyti viešame registre įrašytų duomenų teisingumą turi pareiškėjas, kuris šių duomenų neginčija. Teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes ginčo tarp šalių dėl ginčo pastato vertės nebuvo, taigi nebuvo jokio pagrindo rungtis, siekiant paneigti tai, dėl ko nėra ginčo. Viso turto areštas daro žalą pareiškėjui, nes sudaromas klaidingas įspūdis, jog jis yra skolingas kreditoriams, nes areštuotas turtas yra jo vardu registruotas. Tai kliudo gauti kreditą namo statybai, nes pareiškėją laiko nepatikimu asmeniu. Pareiškėjui daromas spaudimas sudaryti su ieškove taikos sutartį jam nepalankiomis sąlygomis. Šių aplinkybių įrodymais pagrįsti negali, nes kredito įstaigos raštu savo nuomonės ir vertinimo neteikia, be to, visuotinai suprantama, jog vien arešto įregistravimas viešajame registre konkretaus asmens turtui kelia nepasitikėjimą tokio asmens finansiniu patikimumu.
Atsiliepimas
Antstolė V. D. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Skundžiamą teismo nutartį vertina kaip teisingą ir pagrįstą. Sutinka su teismo išvadomis dėl ginčo pastato vertės. Pažymi, kad areštuoti pastatą atskirai nuo sklypo, kuriame jis yra, nėra pagrindo, nes patenkinus išieškotojos (suinteresuoto asmens I. T.) reikalavimus realizuoti pastatą atskirai nuo sklypo būtų itin sudėtinga. Pastato baigtumas 2009 m. buvo tik 57 proc. ir pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pastato statybos darbai yra baigti, kokia pastato būklė, ar pastatas buvo tinkamai apsaugotas nuo išorės veiksnių. Atsižvelgdama į tai, teigia, jog nebaigto statyti pastato būklė galėjo ir pablogėti, todėl kyla papildomų abejonių dėl realios pastato rinkos vertės. Pareiškėjas norėdamas įrodyti, jog pastato vertė yra didesnė arba lygi 541 000 Lt, turi (turėjo) pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 179 str.). Nei teismas, nei antstolė ginčo atveju neturi pareigos būti aktyvūs. Pareiškėjas 2014-10-23 prašyme antstolei nurodė, jog pateiks naują pastato įvertinimą, tačiau tokio vertinimo iki šiol nepateikė. Šios aplinkybės yra pagrindas teigti, jog pastato vertė yra mažesnė nei nurodyta registre. Be to, pusė šio pastato vertės, nustačius, jog pastato vertė yra 541 000 Lt, sudarytų 270 500 Lt, taigi šio turto dalies vertės nepakaktų ieškinio sumai užtikrinti. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turto vertės, tikėtina, ir nenustatinėjo. Sutuoktinių (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. T.) turtas nėra galutinai padalytas, todėl nėra visiškai aiški ir areštuotino turto dalis bei vertė. Pareigą įrodyti, jog antstolė areštavo turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai padengti, turi pareiškėjas, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas byloje nepateikė. Be to, turtas vertintas ekonominio pakilimo laikotarpiu, taigi tikėtina, jog dėl ekonominio nuosmukio areštuoto nekilnojamojo turto vertė bus sumažėjusi. Antstolė nevykdo išieškojimo iš areštuoto turto, o tik vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininko turto arešto, todėl skirti ekspertizės turto vertei nustatyti savo lėšomis neprivalo. Pagal CPK 682 str. 3 d. ekspertizę turi apmokėti areštuoto turto vertę ginčijanti šalis. 2014-10-17 priėmus turto areštą aktą, nei skolininkas (pareiškėjas), nei išieškotoja (suinteresuotas asmuo I. T.) areštuoto turto įkainojimo (ar jo nebuvimo) CPK 681 str. 1, 3 dalyse nustatyta tvarka (per tris darbo dienas) neginčijo, todėl pagrindo ekspertizę skirti antstolės iniciatyva nebuvo. Pareiškėjas prieštaravimus pateikė 2014-10-23, t. y. praėjus daugiau nei trims darbo dienoms, tačiau duomenų, patvirtinančių turto vertę, vertintojo pažymos nepateikė. Antstolė CPK 682 str. pagrindu pasiūlė pareiškėjui prieš skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, būtiną ekspertizei atlikti. Pareiškėjas reikalingos sumos į depozitinę sąskaitą nesumokėjo, todėl antstolė savo iniciatyva ekspertizės neskyrė (CPK 682 str. 3 d.). Pareiškėjo teiginius dėl neva žalos jam ginčo areštu darymu vertina kaip nepagrįstus, todėl atmestinus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK 677 str. 2 d. bei turto areštavimą, jo įkainojimą reglamentuojančių teisės normų.
Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstoliui, kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, jog tokiais veiksmais pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą bei turto arešto akto turinį, pažeidė skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyrą.
Teismas pažymi, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 str.). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 667 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 str. 1 d. 5 p., kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti aprašyta skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 str. 2 d. prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolė galės pasinaikinti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 str. 2 d.).
Vykdomosios bylos Nr. 0004/14/01651 duomenys patvirtina, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 ir 2014-11-17 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-977-122/2015 (buvęs bylos Nr. N2-13112-122-2014) pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei I. T., AB DNB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (vykdomosios bylos l. 4–5, 42–45) ieškovės naudai atsakovo atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 300 849,69 Lt. Antstolė surado ir 2014-10-16, 2014-10-17 aprašė pareiškėjui priklausantį turtą (vykdomosios bylos l. 17–18, 38–39). Antstolė areštavo: 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą (gyvenamosios vieno buto paskirties, baigtumas 73 proc., statybos pabaigos metai 1998), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatą (gyvenamosios vieno buto paskirties, baigtumas 57 proc., statybos pabaigos metai 2009), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 ginklus ((duomenys neskelbtini)). Turto arešto aktuose nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 str. 1 d. nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto aktuose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis siekė nustatyti teisingą ir, kiek įmanoma, realiausią areštuoto skolininkui priklausančio turto rinkos vertę, 2014-10-23 prašymu „Dėl turto aprašo pataisymo“ pareiškėjas prašė antstolės pašalinti iš aprašo visus punktus, išskyrus 4-ą, t. y. areštuoti tik ginčo pastatą, kurio, pareiškėjo teigimu, ginčo atveju pakanka, ir nurodė, jog pateiks ginčo pastato įvertinimą (vykdomosios bylos l. 21). Duomenų, jog tokį vertinimą ar kitus ginčo turto rinkos vertę šiuo metu patvirtinančius duomenis pareiškėjas antstolei ar teismui pateikė, byloje nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinus faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė areštuodama skolininko turtą ir nenurodydama areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo ir įkainojimo.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę, o kartu ir procesinę pareigą, šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, reaguodama / atsakydama į skolininko 2014-11-25 prašymą pataisyti turto aprašą (palikti areštuotą tik ginčo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014-11-26 raštu informavo pareiškėją (rašto kopiją išsiuntė išieškotojai), jog dėl pareiškėjo prašymo gali būti sprendžiama tik turint specialisto – turto vertintojo ataskaitą, kurios pagrindu, jei ginčo turto vertės pakaktų ieškiniui užtikrinti, būtų galimą panaikinti areštą minėtam pastatui, ir nurodė, jog pareiškėjui pageidaujant turto vertinimą atlikti pagal antstolės patvarkymą, jis turi sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 1 500 Lt sumą, kuri yra reikalinga ekspertizei atliekančiai įmonei sumokėti (vykdomosios bylos l. 32, 34). Duomenų, jog į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjas įmokėjo nurodytą pinigų sumą, byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ginčo areštas prieštarauja protingumo, teisingumo principams, CPK 677 str. 2 d. normai, neproporcingai suvaržo pareiškėjo nuosavybės teises, jog antstolė pareigos įkainoti turtą nevykdė, jog nepagrįstai neskyrė ekspertizės ir kt.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir pripažinti antstolės atliktus veiksmus neteisėtais nėra. Apeliantas teigdamas, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktais areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikta areštuoto turto vertės ekspertizė ir nustatyta turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolė areštavo daugiau turto, nei būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininko teisės.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK 677 str. 2 d. bei turto areštavimą ar jo įkainojimą reglamentuojančių teisės normų.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, įvertinus ginčo pobūdį (civilinėje byloje Nr. N2-977-122/2015 sprendžiamas šeimos ginčas, o tokio pobūdžio byloje teismas: turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 3–4 dalys), darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Be to, apeliantui išaiškintina, jog jis turi teisę ginčyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje – kreiptis į teismą su prašymu dėl jų pakeitimo kitomis, sumokėti užstatą ar prašyti teismo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d., 148 str.), kartu pateikdamas atitinkamą prašymą pagrindžiančius įrodymus.
Atskirasis skundas netenkintinas, todėl apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Be to, pareiškėjas ir antstolė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.