- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- 1-118-298/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26090-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- D. U.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam D. U., jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei, nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalį- 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrinta bausme paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ii 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;
3) Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį- 178 MGL (6 703,48 eurų) dydžio bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį- 1 metų laisvės apribojimo bausme;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį- 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- 125 MGL (4 707,50 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę subendrintą bausmę –2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimą, ir baudžiamojo poveikio priemonę- 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį- 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta, galutine bausme paskiriant 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta galutine bausme paskiriant 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir baudžiamojo poveikio priemonę- 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2019 m. sausio 11 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį- 25 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta galutine bausme paskiriant 45 parų arešto bausmę.
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį- 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi, subendrinta, galutine bausme paskiriant 2 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patikslinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį buvo nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. U., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2019 m. birželio 21 d., apie 14.20 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalių kaime, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Senuoju Ukmergės keliu nuo Avižienių kaimo pusės link Mažosios Riešės pusės ir ties Senojo Ukmergės kelio pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, iš Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies sukdamas į kairę, į ties Senojo Ukmergės kelio pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, jis įvažiavo į Senojo Ukmergės kelio priešingos krypties eismo pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio priešingos krypties vienintele eismo juosta Avižienių kaimo kryptimi tiesiai važiavusiam E. M. vairuojamam motociklui „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko E. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas E. M. priklausantis motociklas „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
D. U. apklausiamas teisme kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad automobiliu ,,BMW“ važiavo Užubalių kaime, suko į kairę, į parduotuvės ,,IKI“ aikštelę. Sulaukė momento, kad gali sukti, todėl važiavo, pamatė motociklą tik tada, kai jau buvo pasukęs. Vairuoja nuo 2000 metų, tai pirmas toks atvejis, kai nematė transporto priemonės. Po susidūrimo motociklo vairuotojas atsikėlė ir patraukė savo motociklą. Klausė motociklo vairuotojo, ar sveikas. Nepamena, ar klausė: iš kur jis atsirado. Motociklas važiavo nuo Užubalio kaimo priešinga kryptimi. Buvo eilė automobilių. Stovėjo, laukė, kol galės pajudėti. Motociklas atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Nežino, kokiu greičiu galėjo važiuoti motociklas. Buvo beveik įvažiavęs į aikštelę. Gailisi dėl įvykio, sutinka atlyginti civilinius ieškinius (T 2, b. l. 153).
D. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 14.20 val., Vilniaus rajone, Užubalių kaime, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Senuoju Ukmergės keliu nuo Vilniaus miesto pusės. Priartėjęs prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), jis sustabdė automobilį, kadangi ketino sukti į kairę, t. y. į parduotuvės aikštelę. Tuo metu eismas buvo intensyvus. Stovėdamas apie 30 sekundžių laiko tarpą jis praleido priešinga kryptimi važiuojančius automobilius. Po to, pamatęs laisvą tarpą iki kito priešinga kryptimi artėjančio automobilio, iki kurio buvo apie 80-100 metrų atstumas, ir nusprendęs, kad nesukliudydamas šio judėjimui spės atlikti kairio posūkio manevrą, jis pajudėjo ir sukdamas kairėn link pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu automobiliu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Kai jau įsuko į pravažiavimą link minėto pastato aikštelės ir kelyje buvo likusi tik jo automobilio galinė dalis, jis pamatė keliu Vilniaus miesto kryptimi važiuojantį motociklą. Tuo metu motociklo vairas ,,mėtėsi“ į šonus, t. y. motociklininkas bandė suvaldyti vairuojamą motociklą. Iškart po to įvyko susidūrimas. Motociklininkas priekine dalimi trenkėsi į jo automobilio galinį dešinės pusės sparną. Po to, motociklininkas, toliau judėdamas pirmine kryptimi, ,,perskrido“ per jo automobilio viršų ir nukrito jau už važiuojamųjų dalių sankirtos, už kelkraščio esančioje pievoje. Išlipęs iš automobilio, jis pribėgo prie motociklo vairuotojo. Pasiteiravus, ar reikalinga pagalba, pastarasis nurodė, kad jam viskas gerai. Paklaustas, iš kur jis čia atsirado, motociklininkas atsakė, kad važiavo apie 40 km/h greičiu ir nesupranta, kaip jis jo nepamatė. Motociklo vairuotojas skundėsi, kad jau nebe pirmą kartą jo nepamato. Be to, paklaustas dėl nesuvaldyto motociklo, jo vairuotojas nurodė, kad važiavo ,,ant vienkės“. Mano, kad anksčiau motociklininko nepamatė, nes jis vairuojamu motociklu pro važiuojamąja dalimi važiuojančius automobilius važiavo dešiniuoju kelkraščiu. Netrukus į įvykio vietą atėjo netoliese esančio serviso darbuotojai, kurie motociklo vairuotoją vadino vardu ir klausė, ar jam viskas gerai. Kažkas iš įvykio vietoje susirinkusių žmonių pasakė, kad per juos susidarė „kamščiai“ ir liepė jam patraukti automobilį. Dėl minėtos priežasties jis patraukė savo automobilį į kitą kelio pusę, t. y. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti žmonės pakėlė ir patraukė nuo kelio motociklą, taip pat sušlavė ant kelio buvusias šukes. Šukės, žiūrint jo judėjimo kryptimi, buvo išsibarsčiusios už jo automobilio galo, prie Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Pats motociklas gulėjo priešingos krypties eismo juostoje. Matė, kad motociklininkas iš savo gulėjimo vietos fotografavo įvykio vietą. Jis savo kaltės nepripažįsta, kadangi esant labai geram matomumui, jis, prieš pradėdamas posūkio manevrą, nematė jokio artėjančio motociklo. Mano, kad motociklas prieš įvykį važiavo kelkraščiu ir lenkė ta pačia kryptimi link Vilniaus miesto lėčiau važiuojančius automobilius (T 1, b. l. 78-80).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusiojo E. M. parodymais teisme, kur jis parodė, kad važiavau savo motociklu. Pastebėjo tą automobilį, kuris jau stovėjo ir norėjo sukti į kairę, į parduotuvės ,,IKI“ aikštelę. Galvojo, kad automobilio vairuotojas jį praleis, bet automobilis pradėjo judėti. Stabdė motociklą, tačiau jis pakilo, susidūrė ir nukrito. Po įvykio, automobilis stovėjo ties parduotuve ,,IKI“. Iš įvykio liudininkų žino, kad buvo nukritęs, po to nuėjo. Kaltinamasis pasakė, kad greit važiavo, bet, mano, kad važiavo 50 km/h greičiu, t. y. leistinu greičiu. Prieš jį nebuvo jokių transporto priemonių. Kai pamatė automobilį, buvo mažas atstumas. Automobilis pradėjo važiuoti, jis bandė stabdyti motociklą, po to buvo smūgis į automobilį. Atlyginta žala už motociklą ir jo nedarbingumą. Neturi pretenzijų kaltinamajam. Atsižvelgiant į įvykį, nukentėjo mažai, galėjo vaikščioti, buvo maži apibrozdinimai ir nutrupėję kaulai (T 2, b. l. 154).
Nukentėjusiojo E. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. apie 14.20 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalių kaime, vairuojamu jam priklausančiu motociklu „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Senuoju Ukmergės plentu nuo Mažosios Riešės kaimo pusės link Avižienių kaimo. Jis važiavo savo judėjimo krypties eismo juostos viduriu. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus. Prieš jį ir už jo arti automobilių nebuvo. Artėdamas prie ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančios sankryžos, kai iki jos buvo likęs apie 100 metrų atstumas, jis dėl greičio ribojimo kalnelio sumažino greitį. Pervažiavęs kalnelį, jis vėl padidino važiavimo greitį iki 50 km/h. Iki minėtos sankryžos likus apie 60 metrų atstumui, jis pamatė, kad sankirtoje sustojo priešinga kryptimi važiavęs automobilis „BMW“, be to, buvo įjungtas jo kairiojo posūkio signalas. Už šio automobilio sustojo kolona kitų, šiam iš paskos važiavusių automobilių. Jis buvo jau pakankamai arti sankryžos, todėl pamanė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas jį mato ir praleidinėja. Jam privažiavus dar arčiau, automobilis „BMW“ netikėtai pajudėjo ir kairio posūkio metu įvažiavo į jo eismo juostą. Jis, nekeisdamas judėjimo krypties, bandė vairuojamą motociklą stabdyti, tačiau tarp transporto priemonių buvęs atstumas jau buvo per mažas. Kelio pločio atžvilgiu, jo eismo juostos viduryje jo motociklas priekiu trenkėsi į automobilio „BMW“ dešinės pusės galines dureles, po ko nuslydo link automobilio dešinės pusės galinio sparno. Iškart po susidūrimo jis persivertė per automobilį ir nukrito savo pirminės judėjimo krypties eismo juostoje, jau už sankirtos. Jo motociklas sankirtoje buvo nublokštas į priešingos krypties eismo juostą. Tuo metu automobilio „BMW“ vairuotojas po susidūrimo toliau tęsė važiavimą ir sankryžoje pasukęs į kairę sustojo jau už sankirtos. Po eismo įvykio automobilio „BMW“ vairuotojas jam pasiūlė pinigus atlyginti žalai. Pastarasis negalėjo pildyti įvykio deklaracijos, kadangi automobilis „BMW“ nebuvo draustas. Tuo metu jis jautėsi blogai, nelabai atsimena, kaip viskas vyko. Paskui automobilio „BMW“ vairuotojas nuėjo prie gulinčio jo motociklo ir jį pakėlė. Kadangi vairuotojas norėjo patraukti motociklą nuo kelio, jis motociklą nufotografavo pirminėje jo buvimo vietoje. Nežino, kas į eismo įvykio vietą iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Įvykio vietoje susirinko daug žmonių. Prie jo buvo priėję ir netoliese esančio serviso darbuotojai, kurių daugumą jis pažinojo. Jie sakė, kad kažkas iš jų darbuotojų matė jį ,,skrendant“. Jis nežino, kuris konkrečiai serviso darbuotojas tai matė ir ar jis matė visą įvykį. Kadangi automobilis „BMW“ nebuvo draustas, jis kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam“, kurioje buvo draustas jo paties motociklas (T 1, b. l. 27-29).
Liudytojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 14.20 val., buvo darbovietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu laiku stovėdamas prie praviro serviso įėjimo, išgirdo nuo kelio pusės sklindantį smūgio garsą. Pasisukęs kelio kryptimi, pamatė, kad ore „skrenda“ motociklininkas. Tuo metu kelio sankirtoje su įvažiavimu į jų serviso teritoriją ir kitoje kelio pusėje esančiu įvažiavimu į parduotuvę „IKI“ jau gulėjo motociklas bei stovėjo automobilis „BMW“. Motociklas gulėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Vilniaus miesto pusės, o automobilis „BMW“ buvo sustojęs skersai eismo juostos, skirtos važiuoti kryptimi link Vilniaus. Praėjus kokiai minutei, ties sankirta pradėjus rinktis privažiuojantiems automobiliams, automobilio „BMW“ vairuotojas patraukė savo automobilį nuo kelio, t. y. pilnai įvažiavo į pravažiavimą, vedantį link parduotuvės „IKI“. Nematė paties transporto priemonių susidūrimo momento, negali nurodyti eismo įvykio dalyvių judėjimo trajektorijų bei greičių prieš susidūrimą. Tik pagal transporto priemonių buvimo vietas ir padėtis buvo galima suprasti, kad motociklininkas prieš įvykį keliu važiavo link Vilniaus, o automobilis „BMW“ – judėjo priešinga kryptimi, suko į kairę. Pagal automobilio „BMW“ sugadinimus ir jų vietą, padarė išvadą, kad motociklas trenkėsi į automobilio šoninės dalies vidurį. Jis neatsimena, ar iškart po susidūrimo prie sankirtos buvo privažiavęs nors vienas Vilniaus kryptimi judėjęs automobilis. Gali pasakyti, kad tuo metu kamščio ten nebuvo. Tuo momentu įvykio vietoje buvo susirinkusių tik priešinga kryptimi važiavusių automobilių. Po transporto priemonių susidūrimo, motociklininkas, žiūrint pirmine jo judėjimo kryptimi, nukrito jau už sankirtos, už važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ribų, kur augo krūmeliai ir stovėjo kelio ženklas. Maždaug po kokių 15 sekundžių pastarasis atsistojo ir šlubuodamas bei garsiai keikdamasis atėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Matė, kad motociklo ir automobilio vairuotojai kažką tarpusavyje kalbėjosi. Arčiau prie jų priėjęs nebuvo. Jau vėliau pamatė, kad kažkas nuo kelio patraukė motociklą. Kai atvykę policijos pareigūnai matavo kelią, motociklas jo pirminėje buvimo vietoje jau nebegulėjo. Ant kelio buvo likusios tik šukės. Be to, dar kartą buvo pakeista ir automobilio „BMW“ buvimo vieta. Jo vairuotojas automobilį patraukė jau į kitą kelio pusę, kurioje buvo jų servisas. Įvykio vietoje jis nebuvo priėjęs prie policijos pareigūnų, tik vėliau iš bendradarbio A. M. (A. M.) sužinojo, kad tyrėja ieško asmens, galėjusio matyti eismo įvykį, t. y. matyti tą momentą, kai motociklininkas po susidūrimo „skriejo oru“. Kaip suprato, eismo įvykio metu nukentėjęs motociklo vairuotojas yra jo bendradarbio A. M. pažįstamas (T 1, b. l. 37-39).
Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad remiantis pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad eismo įvykio metu E. M. patyrė minkštųjų audinių patinimą dešinėje pėdoje bei dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio ir laivakaulio lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (T 1, b. l. 24,25).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio patrulės V. V. 2019 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio nustatymo priemonę (alkotesterį), buvo nustatyta, kad tiek E. M., tiek D. U. eismo įvykio metu buvo blaivūs (T 1, b. l. 11).
Eismo įvykio vietos schema ir fotolentele, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalių kaimo ribose esančioje Senojo Ukmergės kelio atkarpoje, ties įvažiavimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) teritoriją (automobilių stovėjimo aikštelę) kilo eismo įvykis. Šioje Senojo Ukmergės kelio atkarpoje asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies, kurioje nustatytas dviejų krypčių eismas, plotis yra apie 8 m. Žiūrint nustatyta pirmine D. U. važiavimo kryptimi prieš įvykį link minėto įvažiavimo (t. y. S. U. keliu nuo Avižienių pusės link Mažosios Riešės pusės), kelias su apie 7 m pločio įvažiavimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją kertasi kairiuoju kraštu. Kelio ilgio atžvilgiu toje pačioje vietoje, kelias dešiniuoju kraštu kertasi su apie 5,8 m pločio įvažiavimu į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Leistinas maksimalus greitis aptariamoje kelio atkarpoje - 50 km/h. D. U. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo (turimais duomenimis – patrauktas iš pirminės iškart po įvykio buvusios vietos) įvažiavime į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Automobilis stovėjo išilgai įvažiavimo, galine dalimi nukreiptas link Senojo Ukmergės kelio, apie 6 m atstumu nuo sankirtos su juo. E. M. eismo įvykio metu vairuotas motociklas „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turimais duomenimis – patrauktas iš pirminės iškart po įvykio buvusios vietos), po įvykio stovėjo (buvo pastatytas ant ratų) iškart už to paties įvažiavimo į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją dešiniojo krašto (žiūrint nuo Senojo Ukmergės kelio pusės), prie pat įvažiavimo ir Senojo Ukmergės kelio sankirtos kampo. Šalia motociklo, ant pievos, gulėjo nulūžusios šios transporto priemonės apdailos dalys. Ant Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies dangos, jos eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Mažosios Riešės pusės, kelio ilgio atžvilgiu – ties kelio sankirta su įvažiavimais į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijas, buvo rasta mažesnių (smulkesnių) susidūrusių transporto priemonių apgadintų dalių/detalių šukių ir iš jų išbėgusių skysčių. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos (T 1, b. l. 12-18).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad automobilio „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai lokalizavosi ant jo dešinės pusės durų (transporto priemonė dviejų durų), dešinio šono galinės dalies (dešinės pusės galinio sparno) ir ant bagažinės dangčio. Motociklui „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai: nulaužtos visos apdailos detalės ir abiejų pusių galinio vaizdo veidrodžiai, sulaužyta „kojinio“ stabdžio svirtis, apgadinti priekiniai ir posūkių signalų žibintai, sulankstytas priekinis ratlankis (T 1, 1, b. l. 12-18; 19-21).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2089 (19), kurioje nurodyta, kad
automobilio „BMW 330“ vairuotojas D. U., atlikdamas kairio posūkio manevrą link prekybos centro „IKI“, nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX-6R“. Transporto priemonės susidūrė Senojo Ukmergės kelio važiuojamojoje dalyje, apie 2,5 m atstumu nuo jos kairiojo krašto, žiūrint pirmine automobilio važiavimo kryptimi. Susidūrimo metu motociklas priekinės dalies dešine puse trenkė į automobilio galinio dešiniojo rato priekinę dalį kryptimi iš dešinės į kairę ir iš priekio link galo, tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių esant smailiam kampui, atviram link automobilio priekio. Po susidūrimo motociklas griuvo ant dešinio šono ir savo važiavimo kryptimi čiuožė į kairę ir į priekį iki sustojo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio “BMW 330” vairuotojo D. U. veiksmai, pasireiškę tuo, kad atlikdamas manevrą į kairę, jis nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio motociklo ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jeigu, kilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „BMW 330“ atliekant kairio posūkio manevrą įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, motociklas „Kawasaki ZX-6R“ nuo susidūrimo vietos buvo didesniu kaip 32,7 m atstumu (E. M. nurodytu 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo minimalus sustabdymo kelio ilgis), tuomet motociklo vairuotojo E. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad automobiliui kelyje sudarius kliūtį, jis laiku nestabdė vairuojamo motociklo ir atsitrenkė į automobilį, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (T 1, b. l. 67-71).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad D. U. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – automobiliu „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Senuoju Ukmergės keliu nuo Avižienių kaimo pusės link Mažosios Riešės pusės ir ties Senojo Ukmergės kelio pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, iš Senojo Ukmergės kelio važiuojamosios dalies sukdamas į kairę, į ties Senojo Ukmergės kelio pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, jis įvažiavo į Senojo Ukmergės kelio priešingos krypties eismo pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio priešingos krypties vienintele eismo juosta Avižienių kaimo kryptimi tiesiai važiavusiam E. M. vairuojamam motociklui „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko E. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas E. M. priklausantis motociklas „Kawasaki ZX-6R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. U. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – neatsargi kaltė, į kaltinamojo asmenybę: teistas (T 2, b. l. 75-87), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 100-110), nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. paskirta bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patikslinta, subendrinta, galutine bausme paskiriant 1 metų 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11:33 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 12:32 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 240, 47 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 55-56). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad E. M. dėl sveikatos sutrukdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 240, 47 Eur.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 2477, 67 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 47-51). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl 2019 m. birželio 21 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. M. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m rugpjūčio 13 d ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje E. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m rugpjūčio 13 d ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2477, 67 ligos išmoka.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas, įvertinęs pateiktus civilinius ieškinius, jų priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civiliniai ieškovai dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini visiškai (BPK 115 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T 1, b. l. 81)– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,
nusprendžia:
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą, galutinę bausmę skirti 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai D. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11:33 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 12:32 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 14 d.
Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. U. 240,47 (du šimtus keturiasdešimt eurų 47 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. U. 2477, 67 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 67 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonė –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.