- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-1170-312-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Leonarda Gureviciene, Stasiui Puniui
- Nuteistasis
- V. A., ir R
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.2.4.6.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 1.2.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-1170/2010
1.2.18.4.
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. A. gynejo Stasio Zabitos apeliacini skunda del Druskininku miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisves atemimu šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. laisves atemimu devyniems menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 10 p. subendrintos apemimo budu, paskiriant V. A. laisves atemimo bausme devyniems menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., prie apemimo budu subendrintos bausmes iš dalies prideta bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir galutine bausme nuteistajam paskirta laisves atemimas vieneriems metams vienam menesiui.
Tuo paciu nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. B., taciau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. A. nuteistas už tai, kad kartu su R. B., laikotarpyje nuo 2005 m. birželio men. vidurio iki 2005 m. liepos 14 d., veikdami kartu, savavaldžiavo, panaudodami psichine prievarta nukentejusiojo asmens M. J. atžvilgiu, nesilaikydami istatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama, R. B. savo, o V. A. – R. B. tikra teise – susigražinti 500,00 Lt skola, R. B., panaudodamas psichine prievarta nukentejusiajam M. J., prie kavines „Ragis“ Druskininku mieste, prie imones „Švencioneliu vaisvandeniai“, Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) 29-ojo namo koridoriuje, prie buto Nr. 107 duru, grasindamas ji sumušti, reikalavo atiduoti paskolintus pinigus, o V. A., panaudodamas psichine prievarta nukentejusiojo M. J. atžvilgiu, prie kavines „Ragis“ Druskininku mieste, R. B. grasinant sumušti, sakydamas, kad bus blogai, reikalavo atiduoti R. B. paskolintus pinigus, o 2005 m. liepos 14 d., apie 16.00 val., buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, Druskininkuose, R. B. ir V. A., veikdami kartu, R. B. grasinant tuoj pat panaudoti fizini smurta prieš M. J., paeme iš jo 100,00 Lt.
Be to, V. A. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. liepos 14 d., apie 16.00 val., buto, esancio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, nepakluso teisetiems Druskininku policijos komisariato kriminalines policijos nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejo R. L. reikalavimams, aktyviai priešinosi sulaikymo metu ir, panaudodamas fizini smurta, tycia stumdamas ranka ir peciu R. L., pasipriešino valstybes tarnautojui, padarydamas nukentejusiajam R. L. dešines rankos II delnakaulio lužima bei lengvo laipsnio galvos smegenu sukretima, tuo nesunkiai sužalodamas nukentejusiji del šio asmens tarnybos pareigu vykdymo, nes del dešines II delnakaulio lužimo R. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo V. A. gynejas advokatas Stasys Zabita prašo panaikinti Druskininku miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 15 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. dispozicija savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikra ar tariama teise, kuri yra gincijama ar pripažistama, bet nerealizuojama. Tikra teise yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrista sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo sažiningai klysdamas laiko teise priklausancia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikruju tokios teises nera. Privalomasis objektyvusis šio nusikaltimo sudeties požymis yra dideles žalos padarymas asmens teisems ar teisetiems interesams. Kvalifikuotam savavaldžiavimui (numatytam BK 294 str. 2 d.) konstatuoti svarbu nustatyti, del ko buvo naudojama fizine ar psichine prievarta – ar tam, kad igyvendintu savo ar kito asmens teise, ar kitais tikslais.
Nuteistojo gynejas pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje nera konkreciai nurodyta, kokiu istatymu ir kokia jais nustatyta tvarka V. A. savo veiksmais pažeide ir kokia didele žala padare nukentejusiojo teisems ir teisetiems interesams. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nera nustatytas, joks civilinis santykis su nukentejusiuoju.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, jog nuteistieji savavaldžiavo panaudodami psichine prievarta, siekdami iš nukentejusiojo susigražinti 500,00 Lt skola, taciau nenurodoma, kokius istatymus ir kokia jais reguliuojama tvarka pažeide, kokia žala padare V. A..
Nuteistojo gynejas teigia, kad tarp V. A. ir nukentejusiojo nebuvo susikloste jokie teisiniai santykiai, del šios priežasties nuteistajam negalejo buti inkriminuotas nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. Tvirtina, kad V. A. jokiu aktyviu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu nenaudojo ir iš jo skolos nereikalavo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustate, jog nukentejusiajam butu padaryta didele žala. Nenustacius šio privalomojo objektyviosios nusikaltimo puses požymio, negalima teigti, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnyje.
Nuteistojo gynejo isitikinimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi del Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo prieme vadovaudamasis melagingais nukentejusiojo parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo nuoseklus. Nukentejusiojo parodymu nepatvirtina, jokie kiti byloje esantys patikimi irodymai. Advokato nuomone, baudžiamojoje byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, jog nukentejusiajam buvo grasinama.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. A. neige priešinesis policijos pareigunui ir nesunkiai sutrikdes jam sveikata. Tokius nuteistojo teiginius patvirtina byloje surinkti irodymai, taciau pirmosios instancijos teismas i juos visiškai nekreipe demesio. Nurodoma, kad nei V. A., nei R. B. nebuvo jokio tikslo pasipriešinti policijos pareigunams. Nuteistojo gynejas atkreipia demesi i tai, kad nuteistieji žinojo, jog buto durys yra užrakintos, todel jie niekur nejo ir nesiruoše eiti. Be to, R. L. teisme nurode, jog jis pats galejo atsitiktinai susižaloti, sulaikant nuteistuosius. Aplinkybe, kad nuteistieji galejo priešintis policijos pareigunams paneigia ir tai, jog sulaikymas vyko mažoje patalpoje, policijos pareigunai buvo keturi, fiziškai stipresni.
V. A. advokatas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog jo ginamojo vaidmuo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. padaryme buvo antraeilis, tuo paciu pripažino ir tai, kad jis šiame nusikaltime dalyvavo kaip padejejas. Del šios priežasties pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. A. nusikalstama veika, privalejo nurodyti Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. A. gynejo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotu veiku padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Lietuvos Respublikos BK 294 str. nurodyta, jog pagal šio straipsnio pirma dali atsako tas, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams. Šios normos analize leidžia daryti išvada, jog savavaldžiavimas yra savavališkas vykdymas gincijamos arba pripažistamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teises, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. kilti butina salyga yra dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams padarymas. Nenustacius mineto požymio, asmeniui kyla administracine atsakomybe (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. (Savavaldžiavimas - savavališkas, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teises, gincijamos kito asmens, nepadares esmines žalos pilieciu teisems ar teisetiems interesams arba valstybinems ar visuomeninems imonems, istaigoms arba organizacijoms)).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichine ar fizine prievarta nukentejusiam ar jo artimam asmeniui. Šio istatymo nuostatos analize leidžia daryti išvada, jog baudžiamoji atsakomybe kyla tais atvejais, kai asmuo savavaldžiauja, t. y. savavališkai vykdo gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, be to, šiuos veiksmus jis atlieka panaudodamas psichine ar fizine prievarta nukentejusiojo ar jo artimo asmens atžvilgiu. Todel konstatuotina, jog baudžiamoji atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. kyla esant savavaldžiavimui ir psichines ar fizines prievartos panaudojimui, o dideles žalos asmens teisems ar interesams padarymas nera privalomas šio nusikaltimo (numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.) požymis. Tokiu budu konstatuotina, kad nepagristi nuteistojo V. A. gynejo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jo ginamaji pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., privalejo nustatyti, kad savavaldžiaujant buvo padaryta dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams.
Taip pat nepagristas nuteistojo gynejo apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas privalejo nurodyti, kokiu teises aktuose itvirtintu nuostatu V. A. nesilaike vykdydamas gincijama R. B. teise. Nekyla jokiu abejoniu, kad, panaudodamas psichine prievarta nukentejusiojo M. J. atžvilgiu, V. A. privalejo suprasti, jog jis elgiasi neteisetai. Be to, akivaizdu, jog kilus gincui tarp civiliniu santykiu šaliu del skolos gražinimo, asmuo manantis, kad jo teises yra pažeidžiamos, privalo kreiptis i kompetentingas institucijas, kurios išsprestu ši ginca. Nagrinejamu atveju, to padaryta nebuvo, gincijama R. B. teise buvo vykdoma panaudojant psichine prievarta, kas, kaip mineta aukšciau, neabejotinai yra akivaizdžiai neteiseta ir toks veiksmu pobudis visiems suprantamas. Skundžiamame teismo nuosprendyje neteiseti nuteistojo veiksmai yra nurodyti, todel visiškai aprašant nusikalstama veika nera jokios butinybes aprašyti galimus teisetu veiksmu, ginant savo ar kito asmens teises, variantus.
Advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nera nustatytas joks civilinis santykis tarp M. J. ir V. A.. Taciau pažymetina, kad V. A. yra nuteistas už tai, kad savavališkai vykde gincijama R. B., o ne savo tikra teise.
Apeliaciniame skunde keliamos abejones nukentejusiojo M. J. parodymu patikimumu. Visgi, apeliacines instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato jokio pagrindo netiketi nukentejusiojo parodymais dalyje del psichines prievartos naudojimo, savavališkai vykdant gincijama R. B. tikra teise. Atkreiptinas demesys i tai, kad advokatas savo abejones nukentejusiojo M. J. parodymais iš esmes grindžia tuo, kad nukentejusysis nepripažino, jog buvo skolingas R. B., nors veliau paaiškejo, kad skolos raštelis buvo surašytas paties nukentejusiojo. Teismo nuomone, skolos neigimas nera pagrindas nukentejusiojo parodymus visa ju apimtimi vertinti kaip nepatikimus.
Pirmosios instancijos teisme M. J. parode, kad R. B. prie kavines „Ragis“ iš jo reikalavo 500,00 Lt. V. A. buvo kartu su R. B.. R. B. nukentejusiji stumde, o V. A. sake ramiau, aiškino, jog jeigu bus sumoketi pinigai, tai bus viskas. R. B. su kitais asmenimis buvo atvykes ir i nukentejusiojo gyvenamaja vieta, reikalavo pinigu, taciau, kai M. J. pakviete savo teva, atvykeliai pasišalino. Taip pat R. B. su V. A. buvo atvyke pas nukentejusiji i darboviete. R. B. vel reikalavo pinigu, V. A. nieko nesake. Po šio ivykio buvo parašytas pareiškimas policijai. R. B. ir V. A. atvykus i M. J. gyvenamaja vieta, nukentejusysis padave 100,00 Lt. Pinigus paeme V. A. (t. 4, b. l. 178-180). Iš esmes analogiška aplinkybes nukentejusysis nurode ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t. 1, b. l. 18-22). Taigi, nukentejusysis M. J. iš esmes viso proceso metu nurode analogiškas pinigu reikalavimo aplinkybes, todel netiketi tokiais parodymais nera jokio pagrindo.
M. J. teiginius iš dalies patvirtina liudytojos D. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ši liudytoja paaiškino, kad jos sunus paraše pareiškima policijai, kadangi iš jo buvo reikalaujama pinigu. Liudytoja teige, jog buvo toks atvejis, kai atejus vaikinams jos sunus šauke teva (t. 4 b. l. 184-185). Nukentejusiojo paaiškinimus patvirtina ir tai, kad visais atvejais iš M. J. pinigu budavo reikalaujama, sukuriant tokia situacija, kuriai esant jis jaustu gresme, t. y. pinigu buvo reikalaujama agresyviai, visada esant kiekybinei persvarai, vaikšciojama i nukentejusiojo gyvenamaja vieta, darboviete. Aplinkybe, kad V. A. suprato, jog iš nukentejusiojo buvo reikalaujama pinigu patvirtina tai, kad prie kavines „Ragis“ jis ragino nukentejusiji perduoti pinigus ir žadejo, jog jokiu problemu daugiau nekils, be to, sulaikymo diena butent V. A. paeme pinigus. Taigi, skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, jog M. J. buvo grasinama smurtu.
Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatyta atsakomybe tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizini smurta, pasipriešino valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui. Nagrinejamu atveju, V. A. yra nuteistas, už pasipriešinima policijos pareigunui fiziniais veiksmais, kurie pasireiške pareiguno pastumimu.
Nukentejusysis R. L. pirmosios instancijos teisme parode, jog sulaikant V. A. jam buvo suduotas smugis, nuo kurio nukentejusysis suklupo ir susižalojo ranka bei susitrenke galva. V. A., noredamas išsilaisvinti, pastume nukentejusiji ranka ir peciu. Antrankiai nuteistiesiems buvo dedami, kadangi pastarieji priešinosi, muistesi. Nuteistieji mušami nebuvo (t. 4, b. l. 180-182). Liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis pastebejo, kad R. L. pastume V. A.. V. A. R. L. stume peciu (t. 4, b. l. 182-183). Liudytojas J. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis ir R. L. sulaike V. A., o kiti du pareigunai R. B.. Tuo metu, kai policijos pareigunai prisistate, abu nuteistieji pasisuko link išejimo duru ir norejo išeiti iš buto. Liudytojas pribego prie V. A. ir paeme jam už rankos, kad nepabegtu. V. A. muistesi, nepakluso sulaikymui. V. A. stengesi išsilaisvinti, judejo, savo korpusu pastume R. L., kuris suklupo ir aiktelejo. Liudytojas pabreže, jog V. A. pastume R. L., todel šis suklupo ir susižalojo (t. 4, b. l. 183-184). Liudytojas L. K. pirmosios instancijos teisme taip pat nurode, jog mate, kaip V. A. pastume R. L., po ko pastarasis suklupo. Teige, jog nuteistieji buvo sulaikyti, kadangi bande pasišalinti iš ivykio vietos (t. 4, b. l. 189-190). Taigi, tiek iš paties nukentejusiojo parodymu, tiek iš aptartu liudytoju parodymu matyti, jog V. A. priešinosi sulaikomas. Butent del V. A. veiksmu nukentejusysis suklupo ir buvo sužalotas. Visi pareigunai nuosekliai teige, jog nuteistieji bande išvengti sulaikymo, o V. A. dar ir pasipriešino sulaikomas. Aptartais parodymais nera jokio pagrindo netiketi, ju nepaneigia jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti irodymai. Apeliacines instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nesivadovauja nuteistuju parodymais del bandymo pasišalinti iš ivykio vietos, pasipriešinimo pareigunams bei sužalojimu R. L. padarymo. Nuteistuju parodymus paneigia nuoseklus R. L., A. V., J. A., L. K. parodymai. Nuteistuju parodymus paneigia ir tai, kad nekyla abejoniu, jog R. L. buvo sužalotas ju sulaikymo metu. Ši fakta patvirtina nukentejusiojo, A. V., J. A., L. K. parodymai, taip pat iš dalies specialisto išvada Nr. G 1065/05 (06), kurioje nurodyta, jog sužalojimai galejo buti padaryti dešine plaštaka atsitrenkiant i grindis bei pakaušio dešine puse atsitrenkiant i siena (t. 1, b. l. 128-130), t. y. butent taip kaip nurode nukentejusysis bei liudytojai, be to, liudytojos D. J. parodymais, kuri teige, jog po nuteistuju sulaikymo iš karto suteike pagalba nukentejusiam pareigunui (t. 4, b. l. 184).
Priešingai nei teigia V. A. gynejas, nukentejusysis pirmosios instancijos teisme nedviprasmiškai nurode, jog jis buvo pastumtas nuteistojo ir del tokiu nuteistojo veiksmu susižalojo.
Aplinkybe, kad nuteistiesiems užejus i buta, D. J. užrakino duris, nepaneigia policijos pareigunu teiginiu, jog nuteistieji bande pasišalinti iš ivykio vietos, tuo labiau, nepaneigia teiginiu, kad V. A. priešinosi sulaikomas.
Iš tikruju, baudžiamojoje byloje yra duomenu, kurie leidžia daryti išvada, jog V. A. sulaikymo metu galejo buti sužalotas, visgi, ivertinus tai, kad nuteistasis nepakluso pareigunu reikalavimams, jiems teko naudoti specialias priemones, siekiant nuteistojo paklusimo, todel visiškai tiketina, jog sužalojimai galejo atsirasti del šiu priežasciu. Apeliacini skunda nagrinejancios teiseju kolegijos nuomone, sužalojimu padarymo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia V. A. kaltes. Kita vertus, liudytoja D. J. pirmosios instancijos teisme nurode, jog jokiu sužalojimu ant nuteistuju kunu po ju sulaikymo nesimate. Taigi, visiškai tiketina, jog nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti ir kitomis aplinkybemis.
Atsižvelgus i tai, kas anksciau aptarta, konstatuotina, jog V. A. pagristai buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 286 str. bei 138 str. 2 d. 10 p.
Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nustatyta, jog bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. A. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. jis padare bendrininku grupeje, tuo paciu konstatavo, jog V. A. kaip ir R. B. yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog V. A. darydamas nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. atliko daugiau antraeili vaidmeni, nereiškia, kad jis buvo pripažintas padejeju, o tik parodo, jog jis buvo ne toks aktyvus darydamas mineta nusikaltima. Taigi, nera jokio pagrindo teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas padejeju, todel nera jokio pagrindo nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuoti nurodant Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d.
Esant aptartoms aplinkybems, naikinti ar keisti Druskininku miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 15 d. nuosprendi nera jokio pagrindo, todel nuteistojo V. A. gynejo Stasio Zabitos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. A. gynejo Stasio Zabitos apeliacini skunda atmesti.